Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas dar anksčiau Eltai nurodė, jog esminiai klausimai M. Sinkevičiui bus susiję su naujosios koalicijos programoje numatytomis prioritetinėmis sritimis – fiskaline politika, demografija, sveikatos apsauga bei gynyba.
„Daug dėmesio kandidatas į ministrus pirmininkus teikia tokiems dalykams, kaip demografija, (...) gynyba – klausimas ne tik apie pinigus gynybai, bet ar investuosime į ateities gynybą, ar pasiliksime prie senų koncepcijų, kaip su gynybos pramonės įtraukimu“, – tvirtino L. Kasčiūnas.
„Taip pat bus aptarti socialiniai dalykai, sveikatos paslaugų prieinamumo klausimai – kaip bus sprendžiamos eilių problemos ligoninėse ir sveikatos priežiūros įstaigose. Labai platus spektras klausimų – tokių premjerinių klausimų, sakyčiau“, – anksčiau pridūrė konservatorių lyderis.
R. Duchnevičius apie Vyriausybę: kalbėjosi su M. Sinkevičiumi dėl galimo prisijungimo
Domėjosi ir sunkiai įgyvendinamais pažadais
L. Kasčiūnas pirmadienį į TS-LKD frakcijos posėdį atvykusio M. Sinkevičiaus pirmiausia pasiteiravo, kas pasikeitė per tuos devynis Ingos Ruginienės valdymo mėnesius, kad dabar atsakomybės LSDP vedlys jau nusprendė imtis, o anksčiau – to nepadarė ir premjeru netapo.
„Pasikeitė turbūt tai, kad tie įvykiai, kurie susiklostė, manau, kad susiklostė didžiąja dalimi tokio atsitiktinimumo ir sprendimų nebūtinai vien mano paties dėka.
Susiję straipsniai
Buvo priimtas išteisinamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas, tada įvyko tas, kas įvyko su Gintauto Palucko Vyriausybe, tada teko perimti partijos lyderystę, ir viskas vyko pakankamai operatyviai ir greitai.
Reikėjo tiesiog priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Su ta situacija, kurią teko paveldėti, daug paveldo į rankas atiteko, nes koalicijos bendaautorius aš nebuvau, šiek tiek gal kitaip mačiau ir tolimesnę eigą, bet demokratiškai nusprendėm taip, kaip nusprendėm“, – aiškino M. Sinkevičius.
Galiausiai, tęsė kandidatas į premjerus, prieita prie išvados, kad koalicijoje pokyčiai tikrai yra reikalingi. O nuolatiniam partijos pirmininkui pasiūlius pokytį ir strategiją palikti partijai, pačiam likus ramiai gyventi Jonavoje, būtų buvę nelogiška.
„Tai pasiūlius planą normalu, kad partijos lyderis, autorius to plano, turi imtis ir atsakomybės. Tai tiek turbūt ir pasikeitė“, – nurodė LSDP vedlys.
Konservatorių lyderis L. Kasčiūnas būsimajam premjerui taip pat priminė, kad naujosios valdančiosios daugumos finansiniai pažadai netelpa į šiandieninį valstybės biudžetą.
„Gintarė Skaistė yra paskaičiavusi, kaip buvusi finansų ministrė, kad tiems įsipareigojimams įgyvendinti gali tekti rasti papildomai apie 2 milijardus eurų. Tai iš kur planuojame tuos milijardus surasti? Ar mokesčius kelti, ar beatodairiškai skolintis, ar bus kiti sprendimai?“ – teiravosi TS-LKD pirmininkas.
M. Sinkevičius pripažino, kad dalis sprendimų, dėl kurių susitarė dabartinė koalicija, iš tiesų kainuoja.
„Būtų gerai, kad jie nieko nekainuotų arba generuotų ne biudžeto išlaidas, o pajamas, bet iš tikrųjų jie kainuos.
Ir klausimas tik toks, kaip mes išdėliosime laike. Dar turime du biudžetus, dvejus su truputėliu metų politinio veikimo. (...)
Kai kur galima, matyt, modeliuoti ne tokį labai platų durų atidarymą, bet kažkokį siauresnį, bet aš manau, ką dėsime tikrai kaip didžiulį akcentą, tai tą demografijos tematiką, ir tą pažadą, kad šeimų, tėvų, kurie susilaukia vaikų, pajamos susilaukus vaiko nemažėtų“, – akcentavo kandidatas į premjerus.
Tiesa, vėliau teigė jis, valdantieji kartu dėliosis prioritetus ir sieks kompromisų.
„Bus įtampų – natūralu. Natūralu, kai norų yra daugiau už didesnę sumą, o piniginėje yra tik pusė tos sumos – reikės kalibruotis, (aiškintis – ELTA), kas yra prioritetai ir tą darysime. (...) Skolintis galima, bet irgi ne be ribų“, – pirmadienį žurnalistams sakė M. Sinkevičius.
„Tai labai sudėtingas darbas ir jis tikrai nėra malonus, nes norisi užtikrinti ir mokinių nemokamą maitinimą ir slaugytojų, kaip uždirbančių mažiausią atlygį, algas sparčiau didinti, senjorams pensijas indeksuoti greičiau, nei jos yra indeksuojamos dabar“, – tikino jis.
Konservatorė Ingrida Šimonytė teiravosi, ar M. Sinkevičius turės drąsos ir koalicijos parteriams, ir „ketvirtajam koalicijos partneriui“ – prezidentui G. Nausėdai – pasakyti, kad kai kurie užsibrėžti tikslai yra tiesiog neįgyvendinami.
„Nes kartais būna taip, kad kažkam atrodo, jog pakanka įstatyme parašyti, kad kažkas įsigalioja nuo 2031 metų, ir tada tas, kas bus 2031 metais, tegul suka dėl to galvą, ar atidėti iki 2034 metų, ar kažką kito su tuo daryti. Tai mes to jau matėme savo politinėje istorijoje.
Tai norėčiau paklausti, kur vis dėlto yra prioritetas – ar prioritetas yra geri santykiai su visais ir tada skardinės spardymas pirmyn, ar vis dėlto prioritetas yra sąžiningas veikimas įgyvendinant tai, ką galite įgyvendinti, ir tai, kas neįgyvendinama, atitinkamai įvardinant?“ – klausė ekspremjerė.
Anot M. Sinkevičiaus, nebūtų sąžininga elgtis neatsakingai ir pasakyti, kad visi „gėriai, kurie yra suplanuoti“, teks kitai valdžiai.
„Aš visgi galvoju, kad ieškosime to balanso ir nebandysime po savo valdymo išsemti aruodus, palikti tik skolas ir problemas, ir tada sakyti, kad o po mūsų jau tvanas. Yra atsakingo valdymo principai“, – kalbėjo „socdemų“ lyderis.
Anot kandidato į premjerus, greičiausiai partneriams reikės ne vieną kartą pasakyti atsakymą „ne“.
„Tai bandyti išlaviruoti ir nepasakyti to atsakymo neišeis, ir aš neturiu baimės ir problemos pasakyti ne. Jei piniginė neleidžia, tai tu ten gali guostis ir svajoti, ką tik nori, bet ne tai ne“, – atsakė M. Sinkevičius.
„Tai mokate pasakyti „ne“ ne tik tada, kada jums siūlo būti premjeru?“ – ironizavo I. Šimonytė.
Jos klausimas M. Sinkevičiui sukėlė juoką.
„Tai žinoma. Vieną kartą, beje, pasakiau, kad nenoriu juo būti. Dabar jau antrą kartą sudėtinga buvo“, – patikino būsimasis premjeras.
Klausimai dėl užsienio politikos ir skeletų spintoje
Konservatorius Žygimantas Pavilionis M. Sinkevičiaus klausinėjo apie numatomą užsienio politikos kryptį.
„Galbūt dėl ankstesnių silpnesnių premjerų – iš tikrųjų susidarydavo toks įspūdis, kad užsienio politikoje pagrindiniai prioritetai buvo prisitaikyti prie agresoriaus. Arvydas (Anušauskas, – aut.past.) minėjo Baltarusiją, Laurynas teisingai paminėjo komunistinę Kiniją, kuri yra pagrindinis užtikrintojas rusų karo prieš Ukrainą. (...)
Vis dėlto mes formuodavome Vašingtono, Berlyno ir visos Europos Sąjungos politiką Baltarusijos atžvilgiu, Rytų atžvilgiu, dar nuo ministro Vaitiekūno, jūsų finansų ministro tėvelio, laikų.
M. Sinkevičiaus testas: kadruose – kandidato į premjerus ir konservatorių akistata
Tai gal vis dėlto atėjo laikas toms tradicinėms partijoms neleisti būti vizginamiems tų radikalių jėgų ir sujungti jėgas vardan Vakarų? Sutvirtinimas transatlatinio ryšio, galų gale jūsų galimybės patekti į Baltuosius rūmus, ko du premjerai nepadarė. Stipri ES, gynybos politika, santykiai su lenkais, kurie komplikuojasi su Ukraina.
Gal galėtume vis dėlto daugiau pradėti dirbti Vakarų kryptimi?“ – teiravosi Ž. Pavilionis.
Jis taip pat svarstė, kad galbūt iš tikrųjų atėjo laikas padaryti susitarimą dėl užsienio politikos.
„Mes jums jį siūlėme mūsų kadencijos metu, tada jūs jį atmetėte, bet gal dabar prie tų gimstamumų mes pamatysime, kad išradinėti dviračio užsienio politikoje ir daryti užsienio politiką tik dėl to, kad prieštarautumėte konservatoriams, yra neteisinga?“ – klausė konservatorius.
L. Kasčiūnas pritarė, kad keistai atrodo, kai užsienio reikalų ministrui uždedamos „nesunešiojamos klumpės“.
„Ir sakai: pagerink santykius su Kinija, duodame tau kelis mėnesius, ir tada Kinija gali realiai nuspręsti, ar patinka šitas ministras, ar nepatinka, ar patinka šita Vyriausybė, ar ne.
Kitaip tariant, jūs suteikiate svertus daryti įtaką vidaus politikai. Tai ar nėra taip, kad mes tokiais pareiškimais jau save susilpninome?“, – klausė konservatorių lyderis.
M. Sinkevičius tvirtino prezidento pozicijos apie Kęstutį Budrį komentuoti negalintis, bet priminė, kad XX-osios Vyriausybės programoje buvo įrašytas santykių su Kinija normalizavimas.
„Pasakysiu, ką jūs tikrai žinote. Iš principo turinys buvo toks, kad turėtume tokio lygio diplomatinius santykius, kokius turi įprastai ES.
Ir jeigu aš neklystu, visos ES šalys vienokius ar kitokius tuos santykius turi. Mes čia esame turbūt išskirtiniai – gal kartais būti išskirtiniais ir neblogai, bet tas programinis punktas agendoje, matyt, kad liks“, – kalbėjo M. Sinkevičius.
Anot jo, buvo daug pažadų ir norų dėl santykių su Taivanu, bet turbūt nieko blogo po tam tikro draugystės laiko paklausti, o tai kas įvyko.
„Fundamentalus sutarimas visgi lieka, manau, parlamente tarp visų valstybinių partijų toks – saugumo dedamoji, ekonominė dedamoji yra pagrindas. Taip, lygiai taip pat, kaip yra pagrindas suvereniteto išlaikymas, ne kad mes esame vizginami didžiųjų, o mes patys kaip šalis kuriame savo užsienio politiką, siekdami savo valstybės interesų. Tai dėl tų fundamentalių teiginių aš sutinku – manau, kad jie yra universalūs“, – aiškino LSDP lyderis.
Konservatorius Mindaugas Lingė kandidato į premjerus klausė ir apie tam tikrus jo ryšius su artimo draugo Erlando Andrejevo statybos įmone „Menstata“. Politikas klausimų susilaukė dėl to, nes ši įmonė, M. Lingės teigimu, daugiausia pajamų gauna iš Jonavoje laimimų viešųjų pirkimų.
M. Lingė feisbuke neseniai skelbė, esą nors 2021 m. vasarį įkurta įmonė apriklauso socialdemokratui, Jonavos rajono savivaldybės tarybos nariui E. Andrejevui, privačių interesų deklaracija rodo, kad nuo tų pačių metų birželio vadybininku pradėjo dirbti socialdemokratas, taip pat savivaldybės tarybos narys Nerijus Šaluga.
„Gavau ne vieną vietinių patvirtinimą, kad šios, nuo 2021 m. įkurtos ir po kelių savaičių pirmuosius savivaldybinius užsakymus statybos darbams be konkursų pradėjusi gauti įmonė, jungia šiuos tris socialdemokratus, tarp kurių ir būsimas premjeras. Įmonės pavadinime (MEN-stata) užkoduotos pirmosios jų vardų raidės“, – rašė politikas.
Klausimą jis frakcijos posėdyje pagarsino ir M. Sinkevičiui.
„Sakėte, kad lyg jau nieko neturėtų būti tose spintose. Tai aš vakar tiesiog pravėręs interneto platybes, bent porą stalčių, mano akimis, pradėjo kai kas byrėti. Pirmiausia tai viena dalis apie tokią įdomią įmonę „Menstata“, kuri įkurta 2021 metais, vasario pabaigoje. Kovo pradžioje jau laimi pirmuosius viešuosius konkursus – teisingiau ne laimi, o gauna tuos užsakymus be didelių atrankų, kadangi mažos vertės pirkimai. (...)
Per šį laikotarpį – 32 sutartys, ir 31 yra Jonavos savivaldybės įmonės. Praktiškai atrodo, kad ji gyvena iš savivaldybės viešųjų pinigų užsakymų“, – kalbėjo M. Lingė.
Konservatorius klausė, kaip jam, kaip merui, atrodo lengva ranka šiai įmonei dalijami užsakymai, ypač, kai ji įsteigta jo bendrapartiečio. Taip pat konservatorius M. Sinkevičiaus teiravosi ir apie 2024 metais Vilniaus rajone kartu su E. Andrejevu įsigytą sklypą.
„Klausimas ilgas, bet aš pabandysiu blokais atsakyti. Ar aš esu akcininkas, dalininkas ar naudų gavėjas „Menstatos“ – ne. Ar kada nors dirbau „Menstatoj“ – ne. Ar dirba kažkas iš mano artimų giminaičių, šeimos narių, išskyrus draugą, kuris ir įkūrė, kuris yra nuo klasės laikų draugas – tai draugystė, matyt, netrukdo palaikyti ryšių, bet jo gyvenimas ir jo verslas yra jo verslas, mano politinis gyvenimas yra mano politinis gyvenimas“, – atsakė M. Sinkevičius.
Anot jo, žvelgiant į įstatymus ir mero funkcijas, tai meras nei organizuoja pirkimus, nei juos prižiūri.
„Aš, tiesą sakant, net nežinau, ar toji bendrovė yra laimėjusi savivaldybės kokį pirkimą, ar tai tik įstaigų pirkimai. Greičiausiai tik įstaigų“, – kalbėjo M. Sinkevičius.
Jis taip pat pripažino, kad su E. Andrejevu yra artimi draugai, kartu įsigiję žemės sklypą. Jis tikino, kad pats valdo ketvirtadalį teritorijos. Tuo metu, M. Lingės teigimu, dar ketvirtadalį valdo M. Sinkevičiaus artima giminaitė. Pats LSDP lyderis patvirtino, kad tai yra jo „platesnės šeimos narys“, kurio neįvardijo, argumentuodamas, kad jis nėra viešas asmuo.
„Taip, mes su jūsų minimu asmeniu esame pažįstami nuo mokyklos laikų, turbūt daugiau nei 25 metus. Taip, mes esame aktyvūs draugai, politiniai bendražygiai, kolegos. Ir taip, mes esame sklypo bendrasavininkai, kur yra vienas hektaras turbūt su trupučiu, Riešės seniūnijoje. Esu ketvirtadalio šio sklypo savininkas. Esu mokėjęs, jei neklystu, 13 tūkst. eurų. (...) Viskas yra deklaruota, viskas yra vieša, tai yra notarinis sandoris, kurį turbūt visi norintys gali išsitraukti“, – kalbėjo LSDP lyderis.
Susitikimo pabaigoje L. Kasčiūnas M. Sinkevičiui įteikė ir dovaną – futbolo kamuolį.
„Kadangi pasaulio futbolo čempionatas, o pačiam turbūt teks vadovauti komandai, būti komandos kapitonu, tai sveikiname. Kad kuo mažiau įvarčių į mūsų valstybės vartus, ir kuo daugiau – į priešininkų“, – linkėjo TS-LKD lyderis.
Gali keistis 6–7 ministrai
Kaip jau skelbta, praėjusią savaitę G. Nausėda Seimui pateikė M. Sinkevičiaus kandidatūrą į ministrus pirmininkus.
Seimas dėl naujojo premjero turės apsispręsti ne vėliau kaip per savaitę nuo jo pristatymo plenarinių posėdžių salėje. Planuojama, kad dėl to Seimas balsuos birželio 30 dieną.
Valdančiąją koaliciją sudariusios Seimo LSDP, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos (LVŽKŠS) frakcijos pasidalino ministerijų kuravimą.
Penktadienį aptarti kandidatų į ministrus į Prezidentūrą atvyko Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ laikinasis pirmininkas Virginijus Sinkevičius.
Demokratų laikinasis pirmininkas po susitikimo informavo, kad jo vadovaujama partija šalies vadovui į energetikos ministrus pasiūlė Luko Savicko, į sveikatos apsaugos ministrus – Lino Kukuraičio, o į Žemės ūkio ministerijos vadovus – Kęstučio Mažeikos kandidatūras.
Savo ruožtu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Aurelijus Veryga su G. Nausėda susitinka pirmadienį. Jungtinė „valstiečių“ frakcija išlaikys vadovavimą Teisingumo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijoms. Socialdemokratai deleguos ministrus į likusias ministerijas.
M. Sinkevičius anksčiau sakė, kad naujojoje Vyriausybėje gali keistis 6–7 ministrai.
Portalo Lrytas šaltinių duomenimis, kliba kelių socialdemokratų ministrų kėdės. Esą svarstoma taip pat keisti laikinąją kultūros ministrę Vaidą Aleknavičienę ir laikinąjį vidaus reikalų ministrą Vladislavą Kondratovičių.
Pastarojo vietą, pasak Lrytas, galbūt galėtų užimti parlamentaras Martynas Katelynas, o V. Aleknavičienės – Kultūros ministerijos kancleris Lukas Alsys ar viceministras Matas Drukteinis.
Neoficialiai skelbiama, kad į aplinkos ministrus socdemai gali siūlyti vieną iš Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narių – Audrių Radvilavičių arba Alvydą Mockų.