ELTA glaustai: G. Nausėda susitiko su kandidatais į žemės ūkio, kultūros ir vidaus reikalų ministrus

Formuojant naująją Vyriausybę, trečiadienį prezidentas G. Nausėda susitiko su trimis kandidatais į žemės ūkio, kultūros ir vidaus reikalų ministrus – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ nariu Kęstučiu Mažeika, Kultūros ministerijos kancleriu Luku Alsiu ir socialdemokratu Martynu Katelynu.

Trečiadienį parlamentaras taip pat Ignas Vėgėlė paskelbė steigiantis naują politinę partiją – „Piliečių Lietuva“, tuo metu Vyriausybė patvirtino, koks minimalios algos dydis turėtų būti kitais metais.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitiko su trimis kandidatais į ministrus. Ryte šalies vadovas priėmė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatą į žemės ūkio ministrus K. Mažeiką. Visgi, prezidento manymu, nors K. Mažeika ir turi patirties, pasigendama praktinių sprendimo būdų sprendžiant tam tikras problemas. Popiet prezidentas susitiko ir su kandidatu į Kultūros ministerijos vadovo poziciją L. Alsiu, kuris yra šios institucijos kancleris. Po susitikimo žurnalistams komentuota, jog šalies vadovas mano, kad L. Alsys yra yra rimtas kandidatas į šios srities ministro poziciją ir yra rimtas pretendentas užimti šias pareigas. Vakarėjant G. Nausėda susitiko ir su kandidatu į vidaus reikalų ministrus, socialdemokratu M. Katelynu. Kaip po susitikimo komentavo prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis, M. Katelynas šalies vadovui pasirodė kaip rimtas pretendentas minimoms pareigoms užimti.

Seimo narys Ignas Vėgėlė skelbia kartu su bendraminčiais steigiantis naują politinę partiją „Piliečių Lietuva“. Parlamentaro teigimu, nauja politinė jėga vienys Lietuvos piliečius, visuomenines ir politines organizacijas, siekiančias esminių politinės sistemos pokyčių. Šiuo metu pradedami rinkti steigėjų parašai, o partijos „Piliečių Lietuva“ steigiamąjį suvažiavimą ketinama surengti šių metų rudenį. Anot politiko, partija „Piliečių Lietuva“ burs aktyvią ir atsakingą visuomenę į tikros centro dešinės politinės krypties judėjimą, pateiks suprantamą ir esmines pertvarkas įkūnijančią programą ir sieks ją įgyvendinti, laimėdama 2028 metų Seimo rinkimus.

Vilniuje, Rygos gatvėje, degė 13 aukštų daugiabutis, dėl gaisro į lauką buvo išvesta apie 60 gyventojų. Kai kurie nuo ugnies gelbėjosi bėgdami ant stogo, kitus gelbėtojai nukėlė panaudoję automobilines kopėčias. Šeštame aukšte nenaudojamos šiukšlių šachtos patalpoje degė sukrauti išardyti baldai. Išdegė patalpa, aprūko 6-o aukšto koridorius, apdegė dviejų liftų durys, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Gesinant vandeniu užlieta laiptinė nuo šešto iki pirmo aukšto. Vieno buto gyventoją gelbėtojai nukėlė savo keltuvu. Tuo metu dar du gyventojai užlipę ant stogo sulaukė, kol buvo išvėdinta laiptinė ir nusileido patys. Patikrinti namo butai, išvesta apie 60 gyventojų – jų gelbėjimui buvo panaudoti specialūs evakavimo gobtuvai. Šie gobtuvai dedami, kad žmonės neapsinuodytų dūmais, gobtuvas yra sujungtas su ugniagesio kvėpavimo aparatu. Dėl incidento name buvo išjungta elektra. Likvidavus gaisrą gyventojams buvo leista grįžti į namus.

Vyriausybė pritarė 2027 m. minimalią mėnesinę algą (MMA) didinti 8 proc. – nuo 1153 iki 1245 eurų „ant popieriaus“. Minimalų valandinį atlygį (MVA) didinti nuo 7,05 iki 7,61 euro, šiems projektams rudenį svarstant biudžetą turės pritarti Seimas. Birželio viduryje Trišalėje taryboje darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai susitarė ir siūlė MMA didinti mažiau, tačiau kartu kelti ir bazinį neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD), bet Vyriausybė tokiam siūlymui nepritarė. Anot laikinojo finansų ministro Kristupo Vaitiekūno, toks Vyriausybės priimtas kompromisas yra visiškai racionalus, nes NPD šiuo metu Lietuvoje ir taip yra labai aukštas. Skaičiuojama, kad MMA uždirbančių darbuotojų pajamos po mokesčių kitąmet padidėtų apie 56 eurais ir siektų mažiausiai 902 eurus per mėnesį.

Demokratų kandidatui į žemės ūkio ministrus naujoje Vyriausybėje Kęstučiui Mažeikai susitikus su prezidentu, jo patarėjas Ramūnas Dilba sako, kad politikas turi patirties šiame sektoriuje, tačiau pasigendama konkrečių siūlymų, kaip spręsti įvairias srities problemas. Tarp tokių neišspręstų problemų patarėjas išskyrė rinkos svyravimus pieno sektoriuje, trumpųjų maisto grandinių plėtros mechanizmą, skatinant į jas labiau įsitraukti savivaldybes, melioracijos fondo steigimą. R. Dilbos teigimu, naujam ministrui taip pat keliamas lūkestis Europos Sąjungos (ES) lygiu „pakovoti“ dėl šaliai palankesnės Bendrijoje svarstomo žemės ūkio reformos, tiesioginių išmokų žemdirbiams, siekiant didesnės jų konvergencijos – dabar tas lygis nesiekia 80 proc. ES išmokų vidurkio. Pats kandidatas į ministrus sakė, kad su prezidentu rado sutarimą svarbiausiais klausimais, tarp jų – dėl žemės ūkio kaip nacionaliniam saugumui svarbios ūkio šakos.

Laikinasis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas laikosi nuomonės, kad valstybinės „Ignitis grupės“ vystomo pirmojo jūros vėjo parko projekto rinkos sąlygomis – tai yra be valstybės paramos – šiuo metu užbaigti nėra įmanoma. Ž. Vaičiūnas tikino toliau besilaikantis nuomonės, kad Lietuvai yra reikalingas vienas jūrinio vėjo parkas, o dviejų projektų iniciatyva iš pat pradžių buvo klaida. Laikinojo energetikos ministro nuomone, pirmojo jūros vėjo parko projektui būtų galima inicijuoti valstybės pagalbos derinimo procedūras. Anot Finansų ministerijos atstovės Vaidos Dumčiūtės, Vyriausybė gavo grupės atliktą projekto analizę, tačiau savo vertinimą pateikti ketina jau suformavus naują Ministrų kabinetą. Analizę grupė atliko po Valstybės kontrolės (VK) praėjusių metų audito, kuriuo nustatyta rizikų, susijusių su išaugusia projekto kaina ir mažesne nei planuota grąža, neefektyviu lėšų naudojimu, vėluoti galinčiais statybų terminais.

Airija rotacijos tvarka aštuntą kartą perėmė pirmininkavimą Europos Sąjungai (ES). Šios valstybės pareigūnai iki metų pabaigos pirmininkaus ministrų posėdžiams ir tarpininkaus šalių narių ginčuose. Pagrindinis šešis mėnesius truksiančios Airijos kadencijos prioritetas bus derybos dėl kito ilgalaikio 2028–2034 m. ES biudžeto. Manoma, kad taip pat vyks tolesnės sudėtingos derybos dėl tokių klausimų, kaip vaikų apsauga internete, ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos reforma ir skaitmeninio euro įvedimas. Šalies ministras pirmininkas Michealas Martinas prasidedant pirmininkavimui žadėjo, kad Airija teiks pirmenybę pastangoms stiprinti Europos ekonomikos konkurencingumą, apsaugoti pagrindines ES vertybes ir užtikrinti piliečių saugumą.

Kinijoje įsigaliojo tarptautinių organizacijų smerkiamas „etninės vienybės“ įstatymas. „Etninės vienybės ir pažangos skatinimo įstatymu“ siekiama sukurti „bendrą nacionalinę tapatybę“ tarp etninių grupių, pavyzdžiui, stiprinant mandarinų kalbos, kaip oficialios kalbos, statusą. Jungtinės Tautos (JT), žmogaus teisių gynimo organizacijos, o taip pat ir Taivanas įspėjo, kad šis įstatymas dar labiau ribos etninių mažumų kaip uigūrai ir tibetiečiai teises, kurias, pasak jų, Pekinas persekioja. Taip pat atkreipiamas dėmesys į nuostatą, pagal kurią asmenys gali būti traukiami atsakomybėn už įstatymo pažeidimą net ir būdami už Kinijos ribų. Teigiama, kad taip Kinijos vyriausybė įgyja daugiau svertų imtis veiksmų prieš savo priešininkus užsienyje.

Paskelbta, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas per pirmuosius kadencijos metus iš savo šeimos kriptovaliutų veiklos uždirbo apie 1,2 mlrd. JAV dolerių pajamų. Remiantis dokumentu, kurį antradienį paskelbė JAV Vyriausybės etikos biuras, D. Trumpas 2025 m. gavo beveik 550 mln. JAV dolerių iš savo ryšių su startuoliu „World Liberty Financial“, kurį 2024 m. rugsėjį įkūrė D. Trumpo sūnūs ir jo specialiojo pasiuntinio Artimiesiems Rytams Steve'o Witkoffo sūnus. Dokumentuose taip pat minimi 635 mln. JAV dolerių autorinių atlyginimų, gautų pagal licencijavimo sutartį, susijusią su kriptovaliuta $TRUMP, paleista vos kelios valandos prieš prezidento inauguraciją 2025 m. sausį. JAV prezidento kriptovaliutų veikla yra pagrindinė priežastis, dėl kurios jo asmeninis turtas beveik patrigubėjo – nuo ​​2,3 mlrd. iki 6,5 mlrd. JAV dolerių nuo 2024 iki 2026 m., rodo „Forbes“ duomenys. Po šių pranešimų D. Trumpas stojo ginti savo uždirbtus pinigus, tikindamas, esą jam esant valdžioje „pelnosi visi“, o į savo asmeninius finansus nesikišąs.