„Man atrodo, kad mažiausiai reikia keisti ministrus, kurie santykinai gerai dirba ir, galima sakyti, supranta, ko atėjo į Vyriausybę. Tada tu turi spręsti įtampas, kurios objektyviai yra. Ir čia, man atrodo, įvyko sunkiai būtent šita logika paaiškinami keitimai, nes, jeigu galima suprasti ponios Aleknavičienės pakeitimą į poną Alsį (...), ministro Kondratovičiaus ir finansų ministro keitimas jau kelia labai didelių klausimų, kodėl tokie pakeitimai daromi“, – laidoje „ELTA savaitė“ teigė I. Šimonytė.
„Tikrai galiu pasakyti – tai buvo ministrai, kurie suprato, ką jie veikia savo atsakomybės srityse. Ir jie keičiami į žmones, kurie yra nauji ir temose, ir politikoje, ir, tiesą sakant, net socialdemokratijoje“, – pridūrė ji.
Tiesa, politikė teigė nemananti, kad M. Sinkevičius kandidatus renkasi pagal jų partinį lojalumą, kadangi dalis pretendentų – gana neseniai į socialdemokratų partiją atėję žmonės. Pavyzdžiui, į vidaus reikalų ministrus siūlomas Martynas Katelynas į socialdemokratų gretas atėjo iš „Nacionalinio susivienijimo“. Tuo metu į finansų ministrus siūlomas Taurimas Valys, pažymėjo pašnekovė, buvo „valstietis“, tuomet dirbo su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, kol galiausiai tapo socialdemokratų deleguojamu kandidatu.
I. Šimonytė apie M. Sinkevičiaus sprendimus: stebina noras keisti gerai dirbusius ministrus
Anot konservatorės, paprastai iš tokių asmenų tikimasi lojalumo vadui – šiuo atveju, nurodė ji, M. Sinkevičiui.
„Ir čia aš matau didelį pavojų, ypač kalbant apie finansų ministrą, nes jis yra tas ministras, kuris bet kokiam ministrui pirmininkui turi gebėti pasakyti „ne“. Bet kokiam, nesvarbu, kaip jis jį gerbia, nesvarbu, koks jis būtų autoritetas. Bet pareiga – užtikrinti, kad valstybės finansai funkcionuotų, kad jie būtų tvarūs, kad mes nenusigrybautume, kaip buvo nusigrybauta prieš finansų krizę“, – kalbėjo ji.
Susiję straipsniai
Pašnekovė pabrėžė, kad šis klausimas yra svarbus ir dėl to, kad 2028 m. iškils svarbus klausimas dėl tolimesnio gynybos finansavimo. Anot jos, norint išlaikyti tokią gynybos politikos sistemą, kokia yra sukurta dabar, iki 2030 m. reikės skirti 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), o paskui – ne mažiau 4 proc.
„Dabar Europos Komisija (EK) suteikė tą galimybę per skolą tarsi išlįsti. Bet kas atsitinka? Skola augs labai sparčiai per šitą laikotarpį. Skola niekada taip sparčiai neaugo, kaip ji augs dabar iki 2028 m. Galime sakyti, kad taip, pateisinama – gynyba ir t. t. Gerai, bet klausimas – o kas toliau?“ – retoriškai klausė I. Šimonytė.
„O šalia to dar yra ir norų, ir pažadų, ir užuominų, kad čia reikia daugiau pinigų, ir čia daugiau pinigų, ir prezidento iniciatyvos, ir pačios koalicijos iniciatyvos. Visa tai susidės, taip sakant, į vieną krūvą. Girdėjau tokį eufemizmą, kad kandidatas (T. Valys – ELTA) pasižymi plačiu požiūriu į finansus (...). Ką reiškia tas inovatyvus požiūris? Ar tai reiškia kažkokius deficito slapstymus, ko praeityje yra pasitaikę? Ar tai reiškia kažkokias super optimistines ekonomines prognozes, kurios vėliau nepasiteisina, ko irgi yra pasitaikę? Tai neskamba padrąsinančiai“, – mintimis dalijosi konservatorė.
Pasak pašnekovės, kol kas laikinai Finansų ministerijos vadovo pareigas einantis K. Vaitiekūnas galbūt ir nesiūlė aiškių sprendimų artimiausioje perspektyvoje, tačiau jo supratimas apie įvairias koalicinių partnerių ar Seimo siūlomas iniciatyvas, kurios galėtų kelti iššūkių biudžetui, buvo labai adekvatus.
„Kokį supratimą apie situaciją turės ponas Valys, ypač gavęs tokį gyvenimo šansą? Turbūt norės, kad juo patenkintas būtų tas žmogus, kuris jį paskyrė, konkrečiai ministras pirmininkas. Čia pavojus, mano supratimu, yra pakankamai didelis“, – kalbėjo politikė.
„Man visas tas pasirinkimas, o labiau net ne jo pasirinkimas, o ministro K. Vaitiekūno atsisakymas, tikrai kelia minčių, koks yra tikslas. Kodėl daromas šitas keitimas? Jis tikrai negali būti pagerinantis situaciją, skirtingai nuo Kultūros ministerijos“, – galiausiai nurodė I. Šimonytė.
ELTA primena, kad prezidentas antradienį pasirašė dekretą, kuriuo M. Sinkevičių paskyrė premjeru, jo kandidatūrai pritarė Seimas.
Penktadienį registruotas ir 21-osios Vyriausybės programos projektas. 89 puslapių apimties dokumentas suskirstytas į 12 skyrių.
M. Sinkevičius ne vėliau kaip per 15 dienų turi pristatyti parlamentui sudarytą ir prezidento patvirtintą ministrų kabinetą bei teikti Seimui svarstyti Vyriausybės programą.
Vyriausybė gaus įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritars jos programai.
Valdančiąją koaliciją sudariusios Seimo socialdemokratų, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos (LVŽKŠS) frakcijos pasidalino ministerijų kuravimą.
Demokratams priskirtos Energetikos, Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijos. Jungtinė „valstiečių“ frakcija išlaikys vadovavimą Teisingumo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijoms. Socialdemokratai deleguos ministrus į likusias ministerijas.