ELTA glaustai: abejonės dėl Vyriausybės programos pateikimo, pratęstas Š. Stepukonio sulaikymas

Vilniaus miesto apylinkės teismas pirmadienį daugiau nei dviems mėnesiams – iki rugsėjo – pratęsė balandį pakartotinai sulaikyto ir 42 mln. eurų pasisavinimu įtariamo buvusio „BaltCap“ fondo partnerio Šarūno Stepukonio suėmimą. Vilniaus universiteto teisės profesorius ir buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris sako, kad Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybės programa buvo pateikta nesilaikant Konstitucijoje numatytų procedūrų.

Rusijai planuojant kreiptis į Tarptautinį Teisingumo Teismą (TTT) dėl, jos teigimu, Baltijos šalyse diskriminuojamų rusakalbių, šiems veiksmams pradėta ruoštis dar pernai, skelbia LRT Tyrimų skyrius. Bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos žurnalistų tarptautinis tyrimas atskleidė, kad Rusijos užsienio reikalų ministerija praėjusių metų vasarą pavedė Maskvoje veikiančiai advokatų kontorai „Monastyrsky, Zyuba, Stepanov & Partners“ rengti ieškinį. LRT rašo, kad ieškiniams rengti pasitelkti vadinamieji Baltijos šalių ekspertai Nikolajus Meževičius ir Vladimiras Simindejus, daugelį metų bendradarbiaujantys su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Baltijos šalys yra kaltinamos esą pažeidžia Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo. Lietuvos institucijos tokius Rusijos kaltinimus vadina išgalvotais.

Paskirtasis kultūros ministras Lukas Alsys sulaukė opozicijos klausimų dėl balandį pasirašyto kreipimosi į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinę direktorę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę, prašant pateikti informaciją apie visuomeninį transliuotoją bei žurnalistę Ritą Miliūtę siejančius darbo ar kitus sutartinius santykius. Tokią užklausą jis pasirašė eidamas ministerijos kanclerio pareigas. L. Alsys Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijoje aiškino, kad užklausti to nebuvo jo asmeninė iniciatyva ar „kažkieno imperatyvas“. Anot jo, kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė dalyvavo mitinguose prie Seimo, sulaukė nemažai klausimų dėl to elektroniniu paštu. L. Alsio teigimu, apsvarsčius su kolegomis, buvo pasirinktas kelias ministerijai išsiųsti oficialią užklausą LRT. „Gavome atsakymą ir viskas tuo pasibaigė“, – susitikime su Seimo konservatoriais pirmadienį kalbėjo paskirtasis kultūros ministras.

Po Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) sprendimo atšaukti Rusijos diskvalifikaciją paskirtasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva kviečia Europos Sąjungą (ES) atskirai susitarti, kad šalys narės nerengs sporto renginių, kuriuose būtų atstovaujama Rusijai ir Baltarusijai. ES Užsienio reikalų taryboje Briuselyje pirmadienį dalyvavęs K. Budrys teigė, kad TOK sprendimas labai liūdina, neutralumas buvo supainiotas su agresijos normalizavimu. „Taip negali būti. Agresoriai neturi būti su mumis tarptautiniuose renginiuose: ar tai būtų kultūros, ar sporto renginiai. Lietuva kviečia ES atskirai diskusijai dėl to bei sutarti, kad Rusijai ir Baltarusijai nėra vietos sporto žaidynėse Europoje ir kad valstybės narės nerengs žaidynių, kuriose būtų atstovaujama šioms dviem šalims“, – Briuselyje žurnalistams sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys liberalas Eugenijus Gentvilas kreipėsi į Teisingumo, Socialinių reikalų ir darbo ministerijas, Lietuvos mediatorių rūmus bei Vaiko teisių apsaugos tarnybą, prašydamas keisti mediacijos paslaugų teikimo tvarką. Parlamentaro vertinimu, kai kada mediatoriai tėvų atžvilgiu gali naudoti prievartinį mechanizmą, piktnaudžiauja teise, nelygiaverčiai taiko teisinius santykius, o vaiko interesų negina. „Praktikoje atsitinka, kad mediatorių pasirenka ne abu tėvai bendru sutarimu, o vienas iš tėvų. Tuomet teismas pritaria šiam pasirinkimui, o kitas tėvas verčiamas sutikti su mediatoriaus sąlygomis bei verčiamas mokėti už jo teikiamas paslaugas. Šiuo atveju problema ta, kad nėra standartinių sutarčių mediacijos paslaugoms teikti. Teismai tiesiog priima pačių mediacijos įstaigų paruoštus dokumentus ir reikalauja tėvų jų laikytis, nors tėvams tai gali būti nepriimtina“, – pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė E. Gentvilas. Nors, anot jo, Teisingumo ministerija sutinka, kad sutarties su tėvais šabloną galėtų patvirtinti Lietuvos mediatorių rūmai, iki šiol tai nėra padaryta.

Vilniaus universiteto teisės profesorius Egidijus Kūris sako, kad Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybės programa buvo pateikta nesilaikant Konstitucijoje numatytų procedūrų. Pasak jo, gali kilti klausimų dėl ministrų kabineto įgaliojimų teisėtumo. Naujienų portalui „15min“ buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas E. Kūris pažymėjo, kad paskirtasis premjeras Vyriausybės programos projektą pateikė dar nepatvirtinus ministrų kabineto. „Ši procedūra yra labai aiškiai apibrėžta Konstitucijoje. Štai Konstitucijos 92 straipsnyje yra tokia nuostata, kad ministras pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą“, – portalui „15min“ sakė E. Kūris. Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Orinta Leiputė nesutinka su šiuo pareiškimu. Pasak jos, visi reikalingi veiksmai atlikti pagal nustatytą tvarką.

Teismas daugiau nei dviems mėnesiams – iki rugsėjo – pratęsė balandį pakartotinai sulaikyto ir 42 mln. eurų pasisavinimu įtariamo buvusio „BaltCap“ fondo partnerio Šarūno Stepukonio suėmimą. Tai Eltai patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovas Giedrius Janonis. Š. Stepukonis pirmą kartą buvo sulaikytas daugiau nei prieš dvejus metus – Vilniuje 2024 m. vasarį, vėliau įpareigotas dėvėti apykoję. Ikiteisminiame tyrime dėl „BaltCap“ fondų lėšų pasisavinimo nustatyta, kad be galimo labai didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, kaip įtariama, buvo padaryta kitų nusikaltimų, tad baudžiamoji byla pasipildė Baudžiamojo kodekso straipsniais. Atliekant ikiteisminį tyrimą, nustatyta, kad įtariamasis iš anksčiau vadovauto „Baltcap“ fondo įmonių pasisavintų lėšų daugiau nei 31 mln. eurų galėjo pralošti Estijos kazino, 5 mln. eurų buvo pralošti Lietuvoje registruotoje lošimų bendrovėje, 6 mln. eurų buvo nesėkmingai investuoti į Vengrijoje registruotą brokerių kompaniją.

Viešoje erdvėje abejojant paskirtojo finansų ministro Taurimo Valio kompetencijomis, jis pats sako, kad daugiau neketina aiškintis dėl savo įdirbio ir išsilavinimo šioje srityje, nes, jo teigimu, visa ši informacija yra viešai prieinama. Apie tai jis kalbėjo pirmadienį susitikime su Liberalų sąjūdžio frakcija. Diskusijų dėl būsimo ministro kompetencijų viešųjų finansų srityje ypač kilo po praėjusios savaitės jo susitikimo su konservatorių frakcija. Tuomet T. Valys atsakydamas į klausimus parlamentarams teigė, kad jaučiasi egzaminuojamas, po posėdžio taip pat kalbėjo, kad niekam neleidžia savęs žeminti, savo ruožtu politikai, teigė, kad būsimas ministras atėjo nepasiruošęs. Anot T. Valio, sudėtinga atsakant į vieną klausimą apimti daugybę temų, tačiau pridūrė, kad būdamas ministru sieks užtikrinti ekonomikos augimą ir išlaikyti fiskalinę drausmę, valdyti infliacinius procesus. Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę pasirašė dekretą, kuriuo M. Sinkevičių paskyrė premjeru, jo kandidatūrai pritarė Seimas.

Paskirtoji aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė neatmeta galimybės įvesti taršių automobilių registracijos mokestį, tačiau pažymi, kad tai yra jautrus klausimas, todėl žada ieškoti mažiausiai skausmingų sprendimų gyventojams. Jos teigimu, šiuo klausimu Aplinkos ministerijoje yra sudaryta darbo grupė, būsima ministrė tikino ketinanti susipažinti su jos veiklos rezultatais. Tiesa, I. Andriulaitytės teigimu, šio mokesčio klausimas yra jautrus kai kurioms visuomenės grupėms, todėl sprendimus reikia priimti apgalvotai. Pernai pateiktose rekomendacijoje įvesti metinį taršos mokestį automobiliams Lietuvai siūlė Tarptautinė energetikos agentūra (TEA).

Paskirtoji aplinkos ministrė taip pat laikosi pozicijos, kad sostinės centre esančių Maskvos namų turėtų nebelikti, apie tai ji kalbėjo susitikime su liberalais. Nors teismas Vilniaus Rinktinės ir A. Juozapavičiaus gatvių sankirtoje esančius Maskvos namus, kuriuos valdo viešoji įstaiga „Maskvos kultūros ir verslo centras-Maskvos namai“, nugriauti įpareigojo dar 2022 m. pabaigoje, šie procesai stringa. Šiemet Vilniaus meras iškėlė iniciatyvą, kad reikėtų pakeisti įstatymą ir sudaryti galimybes verslui Maskvos namus nugriauti savo lėšomis, kad savivaldybei tai nieko nekainuotų. Seime šiuo metu svarstomas siūlymas, kuris atvertų tam galimybę – valstybės įstaigoms paramą leistų priimti ne tik paslaugomis, bet ir darbais.

Pirmojo lygtinai į laisvę paleisto už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus kalėjusio Remigijaus Jakščio advokatas sako, kad po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo į lygtinį paleidimą galės pretenduoti visi asmenys, nuteisti už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus. Tačiau visi tokie asmenys, išėję į laisvę, bus stebimi Probacijos tarnybos pareigūnų iki tol, kol nesibaigs bausmės laikas. Lietuvos probacijos tarnyba Eltą informavo, kad šiuo metu probacijos pareigūnai vykdo virš 70 asmenų, teistų už seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas prieš vaikus, priežiūrą. Asmenims, paleistiems lygtinai su intensyvia priežiūra, skiriamos bendrosios probuojamųjų pareigos, numatytos Probacijos įstatymo ir specialiosios lygtinai paleistų iš pataisos įstaigų nuteistųjų pareigos: intensyvios priežiūros metu nustatytu laiku būti nustatytose vietose, taip pat laikytis intensyvios priežiūros vykdymo sąlygų, dalyvauti elgesio pataisos programose.

Pretendentų į teisėjus atrankos komisija tinkamiausiomis vadovauti Kauno apylinkės teismui pripažino dvi šio teismo teisėjas – Sigitą Meškauskienę ir Vaidą Motiejūnienę. Abi jos surinko po penkis komisijos balus, nors pagal Pretendentų į teisėjus atrankos kriterijų, teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijų ir asmeninių kompetencijų vertinimo tvarkos aprašą S. Meškauskienės vertinimo rezultatai buvo šiek tiek aukštesni nei V. Motiejūnienės. Dabar dėl pateiktų kandidatūrų spręs šalies vadovas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad amerikiečiai perima Hormuzo sąsiaurį. Šis jo pasisakymas nuskambėjo per interviu laidai „Fox and Friends“, kurio metu D. Trumpas taip pat teigė, kad už Hormuzo sąsiaurio apsaugą Jungtinėms Valstijoms bus mokama. Netrukus po to jis socialiniame tinkle pareiškė, kad JAV atnaujina Irano uostų jūrinę blokadą ir Hormuzo sąsiauryje laivams taikys 20 proc. mokestį nuo krovinio vertės. JAV kariuomenė kiek anksčiau pirmadienį paskelbė inicijavusi dar vieną smūgių bangą prieš taikinius Irane, kuria siekiama apriboti Teherano galimybes atakuoti komercinius laivus Hormuzo sąsiauryje. Irano Revoliucinė gvardija savo ruožtu nurodė smogusi į JAV karinius taikinius ir bazes Jordanijoje, Bahreine ir Kuveite. Panašios abipusės atakos tęsiasi jau kelias dienas iš eilės. Nesutarimai dėl sąsiaurio valdymo lieka viena pagrindinių kliūčių galutiniam JAV ir Irano taikos susitarimui. Teheranas tvirtino reguliuosiantis laivybą per Hormuzo sąsiaurį, o Vašingtonas reikalavo, kad laivyba juo būtų neribojama.

Europos Sąjungos (ES) valstybės narės galutinai patvirtino Europos Parlamento jau aprobuotas naujas lėktuvų keleivių teises. Jaunesni nei 14 metų amžiaus vaikai skrydžio metu turės teisę sėdėti šalia savo tėvų be jokio sėdimosios vietos rezervavimo mokesčio. Ta pati teisė bus taikoma nėščioms keleivėms ir su palydovu keliaujantiems riboto judumo asmenims. Oro linijos taip pat bus įpareigotos nemokamai ištaisyti keleivių vardų ir pavardžių rašybos klaidas bilietuose bei be papildomo mokesčio išduoti atspausdintus įlaipinimo bilietus užsiregistravusiems keleiviams. Taisyklės, reglamentuojančios kompensacijas už vėluojančius ir atšauktus skrydžius, iš esmės liks nepakitusios. Naujoji tvarka turėtų įsigalioti 2027 m. viduryje.

Europos Sąjunga (ES) ir Didžioji Britanija įvedė Rusijai tarpusavyje suderintas sankcijas dėl kibernetinių atakų Europoje. Briuselis pranešė įvedantis sankcijas devyniems asmenims ir keturioms organizacijoms, o Londonas į savo juodąjį sąrašą įtraukė 24 pavardes. Britų vyriausybė teigė, kad šios sankcijos yra „nukreiptos prieš Rusijos valstybės nuolatines ir vis beatodairiškesnes pastangas sėti chaosą ir nesantaiką visoje Europoje“. ES ir Didžioji Britanija taip pat pareiškė, kad neseniai įvykęs prieš Lenkijos kritinę infrastruktūrą (įskaitant elektros tinklus) nukreiptas kibernetinis išpuolis, buvo vėliausias iš daugybės panašių FSB „16-ojo centro“ įvykdytų veiksmų.

Pirmadienį Australijos mieste Sidnėjuje mirė 78-erių filmo „Juros periodo parkas“ žvaigždė Samas Neillas. 2026 m. balandį S. Neillas paskelbė išsigydęs vėžį, praėjus trejiems metams po to, kai atskleidė kovojantis su agresyvia ne Hodžkino limfomos (NHL) forma. Šiaurės Airijos mieste anglės motinos ir naujazelandiečio tėvo šeimoje gimęs S. Neillas pirmą kartą į save atkreipė dėmesį vaidmeniu 1977 m. trileryje „Miegantys šunys“. Pasaulinio garso žvaigžde jis tapo suvaidinęs 1993 m. filme „Juros periodo parkas“ – franšizėje, į kurią jis vėliau sugrįžo suvadindamas filmuose „Juros periodo parkas III“ (2001 m.) ir „Juros periodo pasaulis: Viešpatavimas“ (2022 m.).