„Kaip sakė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, santykiai su Kinija yra 36-as klausimas visoje Lietuvos užsienio politikoje, tad tikrai nereikėtų manyti, kad naujoji Vyriausybė pradės savo darbą nuo šito klausimo. Yra kur kas svarbesnių dalykų Lietuvai, kuriais reikėtų užsiimti“, – antradienį „Žinių radijuje“ kalbėjo A. Skaisgirytė.
Tiesa, prezidento patarėja neatmeta, kad santykiai su Azijos supergalia galėtų būti vystomi ir gerinami, tačiau tai, pasak jos, turėtų vykti abipusiškai.
„Žinoma, kad santykiai su Kinija yra tarp kitų klausimų ir jie toliau bus vystomi taip, kaip galėsime vystyti abipusiškumo pagrindu. Jokių staigių žingsnių nebus daroma ir jokių revoliucijų nereikėtų tikėtis“, – tikino Gitano Nausėdos patarėja.
Užfiksavo galingo tornado ir audrų Kinijoje vaizdus: yra aukų, vienas žmogus dingo be žinios
Anksčiau įslaptinta informacija su Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) nariais pasidalinęs paskirtasis ministras K. Budrys teigė, kad Kinijos ir Lietuvos dvišalių santykių klausimas priklausys nuo naujosios Vyriausybės.
Tuo metu parlamento URK pirmininkas Remigijus Motuzas po susitikimo tikino, kad Lietuvos ir Kinijos santykiuose yra poslinkių ir Pekinas dabar yra linkęs susitikti su Vilniaus atstovais.
Susiję straipsniai
Tiesa, dar formuodamas Vyriausybę paskirtasis premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė negalįs patikinti, jog K. Budrys liks užsienio reikalų ministro pareigose. Tuomet jo likimas poste viešojoje erdvėje ir politikos kuluaruose sietas su Kinijos klausimu.
Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat buvo teigęs, kad ministro ateitis poste priklausys nuo jo įdirbio santykių su Kinija normalizavimo, susitarimų su Taivanu įgyvendinimo klausimais.
ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo – Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius. Dėl Lietuvos sprendimo Kinija šaliai pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas.
Dėl to 2022 m. vasarį Europos Komisija (EK) pateikė skundą Kinijai Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) – ES teigė, kad šalis taiko diskriminacinę prekybos praktiką Lietuvos atžvilgiu, nes prekybos ribojimai, įvesti neva dėl higienos priežasčių, Lietuvos eksportą tais metais sumažino 80 proc.
Visgi pernai gruodį ES nusprendė atsiimti skundą iš PPO.
Tvyrant įtampai tarp Vilniaus ir Pekino, Kinijos užsienio reikalų ministerija taip pat oficialiai pažemino diplomatinių santykių su Lietuva lygį.