Filpiniečių ašaros – priedanga smaugti verslą?

Skambiai Vilniaus apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas gali tyliai subliūkšti. Keli Lietuvos paukštynuose dirbę ir pareiškimus apie išnaudojimą ir vergiškas sąlygas teisėsaugai parašę filipiniečiai jau atsisakė savo parodymų ir tvirtina buvę suklaidinti. Aiškėja, kad įtikinti užsieniečius kreiptis į prokuratūrą galėjo konkurentai, siekiantys gauti solidžias premijas už perviliojimą į kitas darbovietes.

Šios skandalingos istorijos, kurioje Vilniaus apygardos prokuratūra dabar atlieka ikiteisminį tyrimą dėl keliasdešimt filipiniečių, epicentre atsidūrė dvi bendrovės – „World Halal Trust“ (WHT) ir „FA Solutions“. Jos Lietuvoje sėkmingai veikia jau ne vienus metus ir verčiasi itin specifine veikla – vadinamuoju halaliniu skerdimu.

Abi bendrovės Rudaminos ir Kaišiadorių paukštynuose buvo oficialiai išsinuomavusios darbo vietas, kuriose atvykėliai iš Azijos ir atlikdavo šį kruopštų darbą. Pagal tradicijas, prieš pat skerdimą viščiukai privalo žiūrėti tiesiai į šventąjį musulmonų miestą Meką. Skerdėjas privalo būti tikintis, o pats pjūvis atliekamas rankiniu būdu, itin aštriu peiliu, vienu staigiu judesiu perpjaunant kaklo kraujagysles, prieš tai būtinai ištariant Dievo vardą.

Visą šią procedūrą paukštyne nuolat akylai prižiūri WHT specialistai. Tik savo parašu patvirtinus, kad kiekvienas viščiukas buvo paskerstas nepažeidžiant kanonų, ši mėsa įgyja halalo statusą, iš jos toliau gaminamos dešrelės ir kiti produktai, eksportuojami į užsienio rinkas.

WHT yra vienintelė akredituota įmonė Lietuvoje, kuri turi teisę teikti Halal skerdimo paslaugas bei vienintelė akredituota įmonė, kuri išduoda halal skerdimo sertifikatus Baltijos šalyse. Bendrovė tokiu būdu prisideda prie šimtų Baltijos šalių įmonių eksporto plėtros , o tai skatina šalies ekonomikos augimą.

Ilgą laiką šis mechanizmas veikė sklandžiai ir pelningai, įmonės deklaravo milijonines pajamas, o darbuotojams į sąskaitas reguliariai krito šimtai eurų. Viskas sugriuvo, kai į šią rinką įsiveržė naujas veikėjas.

Ramybė paukštynuose baigėsi, kai į Lietuvą po ilgų metų sugrįžo Andrius Markevičius. Šis vyras net aštuonerius metus praleido Filipinuose, ten vedė vietinę moterį ir, perpratęs vietinių gyventojų psichologiją, nusprendė iš to pasidaryti neblogą verslą. Vos grįžęs, 2025 m. liepą jis įsteigė savo įdarbinimo agentūrą „Elite International Talent“ . Netrukus A. Markevičius viešumoje ėmė uoliai dėtis filipiniečių bendruomenės Lietuvoje atstovu ir teisių gynėju.

Tačiau už šio staigaus humanitarinio rūpesčio nuskriaustaisiais, panašu, slėpėsi kur kas proziškesni motyvai. Kaip vėliau teisėsaugai atskleidė patys darbdaviai, pagrindinis šio veikėjo tikslas buvo už solidų tarpininkavimo mokestį tiesiog pervilioti jau apmokytus, Lietuvoje adaptuotus filipiniečius į kitas bendroves. O tos kitos bendrovės, konkuruojančios dėl trūkstamos darbo jėgos, apsukriam tarpininkui už kiekvieną „perimtą“ galvą atseikėdavo apvalias premijas. Kad planas pavyktų, reikėjo tik vieno – įtikinti užsieniečius, kad jų esami darbdaviai yra siaubingi išnaudotojai.

Žurnalistui pavyko gauti skandalingus filipiniečių ir jų „gelbėtojo“ A. Markevičiaus susirašinėjimus, kurie nuplėšia bet kokias altruizmo kaukes . Pokalbiai aiškiai rodo, kad istorijos apie „vergiškas sąlygas“ paukštynuose buvo ne spontaniškas darbininkų šauksmas, o kruopščiai surežisuota akcija .

A. Markevičius atvirai instruktavo imigrantus, ką ir kaip reikia kalbėti policijai, kad byla atrodytų kuo baisesnė . „Tie, kurie pasirašė naują sutartį, turi atnaujinti savo liudijimą. Jie turi pasakyti, kad darbdavys pagrasino jiems atleisti iš darbo, jei jie nepasirašys“, – tiesioginius nurodymus, kaip klastoti parodymus, davė A. Markevičius .

Kad filipiniečiai uoliau rašytų skundus, jiems prieš akis buvo mojuojama lengvais tūkstančiais: „Mes norime laimėti bylą ir gauti jums pinigų kaip kompensaciją už žalą, kurią jie jums padarė“ . Toks kurstymas davė vaisių – kartu su pareiškimais prokuratūrai užsieniečiai prieš savo darbdavius ėmė rašyti ir ieškinius dėl padarytos moralinės žalos.Viena A.Markevičiaus įkalbėta filipinietė nieko nelaukdama pateikė įmonei 75 tūkstančių eurų ieškinį.

Maža to, užsieniečiai buvo atvirai mokomi imituoti aukas ir provokuoti konfliktus: „Jei atvažiuos vairuotojas ir lieps važiuoti į biurą kartu su juo, jūs galite atsisakyti. Jei jis reikalaus, galite skambinti policijai ir pasakyti, kad esate prekybos žmonėmis auka“ .

Tai, kad byla buvo siuvama pagal vieną kurpalių, patvirtino ir įmonių teisininkas Audrius Pėstininkas. Jo teigimu, darbuotojų pateikti susirašinėjimai įrodo, kad visiems buvo išdalintos vienodos instrukcijos, ką sakyti prokurorams, o vėliau tas pats A. Markevičius tuos žmones administravo ir įdarbino kitur.

Tačiau baisiausia, kad prieš nesutinkančius dalyvauti šioje aferoje buvo griebtasi tikro reketo bendrabučiuose. Su žurnalistu bendravusios darbuotojos Gloria ir Rosalyn piešė šiurpų vaizdą. Rosalyn atvirai rėžė: „Nesuprantu, vardan ko jie kovoja. <...> Kalbėta, kad reikia kovoti, ir jei laimės bylą, tai gaus pinigų. Kalbino ir mus jungtis, o kai nesutikome, susidūrėme su neapykanta“. Kitas darbininkas Dante pridūrė, kad A.Markevičiaus šalininkai nesutinkantiems atvirai grasino deportacija – esą įmonės bus uždarytos, o tie, kurie nepasirašė skundų prieš vadovus, bus tuoj pat išmesti iš Lietuvos.

Toks spaudimas davė vaisių – iš įmonėse dirbusių 70 filipiniečių net 50 parašė pareiškimus policijai.

Šiame fone savotišku tapo ikiteisminį tyrimą kontroliuojančių Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorų vaidmuo. Susirašinėjimai rodo, kad A. Markevičius filipiniečių grupėje atvirai gyrėsi ranka pasiekiamu ryšiu su teisėsauga . „Vakar susitikau su prokuroru. Jūsų prašome padaryti kelis dalykus: pakoreguokite savo liudijimą pridėdami daugiau detalių“, – rašė jis . Kitą kartą jis jau tiesiogiai perdavinėjo pareigūnų nurodymus dėl imigrantų judėjimo: „Kaip šįryt nurodė prokuroras, tie, kurių buvo paprašyta išsikraustyti, atsiųskite man privačiai tikslų adresą“ .

Kol „teisių gynėjas“ ir teisėsauga veikė išvien, prasidėjo tikrasis legalaus verslo smaugimas. Prokurorė Edita Ignatavičiūtė viešumoje pasirinko itin kilnų vaidmenį – ji pati asmeniškai skambino filipiniečiams būstus išnuomavusiems savininkams ir prašė jokiu būdu neišmesti užsieniečių į gatvę. Ir tuo pačiu areštavo darbdavių sąskaitas iš kurių buvo mokama už patalpų, kuriuose gyveno filipiniečiai, nuomą.

Viena po kitos buvo aklinai užblokuotos pagrindinės įmonių sąskaitos, net ir esančios užsienio bankuose.

Abiejų įmonių vadovai Farruhas Azimovas ir Jekaterina Azimova oficialiais raštais tiesiog maldavo prokurorės leisti iš areštuotų pinigų padaryti bent tikslinius mokėjimus . Įmonėse dirbo apie 70 užsieniečiūų , kuriems privalėjo būti išmokėtos algos . Be to, bendrovės iš šių sąskaitų mokėjo mokesčius VMI ir „Sodrai“ bei nuomos mokesčius už butus, kuriuose tie patys filipiniečiai ir gyveno . Prokurorė E. Ignatavičiūtė šiuos prašymus atmetė, net nemėgindama gilintis į situaciją.

Siekdami išgelbėti įmones nuo bankroto ir nemokumo procedūrų, bendrovių atstovai puolė rašyti skundus teismams. Tačiau ir ten susidūrė su visiška abejingumo siena. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Auksė Balkaitienė ir Lilija Tarčevskaja įmonių argumentus dėl veiklos žlugdymo tiesiog praleido pro ausis. O Vilniaus apygardos teismo teisėja Eglė Venckienė neseniai galutinai atmetė „FA Solutions“ skundą .

Teismo logika pribloškė savo formalumu: „ visiškas pinigų įšaldymas yra proporcingas, nes nukentėjusiųjų byloje yra virš 50, o areštas reikalingas užtikrinti galimiems būsimiems civiliniams ieškiniams, kuriuos užsieniečiai galbūt pareikš vėliau.“ Tai, kad realiai gautų ieškinių suma buvo juokingai mažesnė nei įšaldyti šimtai tūkstančių, teisėjų nesudomino. Teismai visiškai ignoravo faktą, kad dėl tokios „gynybos“ nukentės būtent tie patys prokuratūros saugomi užsieniečiai, kurie tiesiog liko be algų, o dėl nesumokėtos nuomos bus tuoj pat išmesti į gatvę.

Šiandien garsiai išpūstas teisėsaugos burbulas jau bliūkšta. Supratę, kad liko prie suskilusios geldos – be žadėtų pasakiškų kompensacijų ir be legalaus darbo, parodymus prieš vadovus rašę filipiniečiai jau pradėjo bėgti iš A.Markevičiaus stovyklos ir oficialiai atsiiminėti skundus prokuratūroje, teigdami, kad buvo įžūliai suklaidinti.

Tuo tarpu pats A. Markevičius, pasinaudodamas sukurta suirute, toliau be jokių skrupulų siūlė pas save perviliotiems darbininkams darbo vietas statybose Alytuje, miškų ūkyje Kaune ar baldų gamykloje . Nepaisant to, kad buvo siūloma dirbti daug sunkesnį fizinį darbą(kai kur ir nelegaliai) už minimalų atlygį, filipiniečiai sutiko. Galbūt buvo tikimasi, kad per teismus pavyks prisiteisti gerokai didesnes sumas iš buvusių darbdavių. Yra ir dar viena priežastis.

Pagal įstatymus, laikiną leidimą gyventi darbo pagrindu Lietuvoje gavę darbininkai be Migracijos departamento sutikimo negali laisvai keisti darbdavio ir darbo pobūdžio. Tačiau pasirodo, kad su teisėsauga bendradarbiaujantiems užsieniečiams taikoma šios taisyklės išimtis, jiems išduodamas naujas leidimas laikinai gyventi, suteikiantis teisę laisvai dirbti Lietuvoje be įsipareigojimo konkrečiam darbdaviui ar darbo pobūdžiui.

„Panašu, kad jis pas save perviliotus filipiniečius įtikinėjo, kad viskas išsispręs per kelias savaites. Tačiau viskas sustojo, nes prokurorams tiesiog nėra kuo pagrįsti kaltinimų“, – situaciją apibendrino „FA Solutions“ vadovė J. Azimova.

Dabar didelė grupė (apie 10 žmonių) teisėsaugai pasiskundžiusių ir iš darbo išėjusių filipiniečių slankioja po Rudaminą ir patys ieško kur apsigyventi.

Kita dalis sukurstytų užsieniečių, kurie pasidavėA. Markevičiaus įkalbinėjimams, galiausiai buvo priversti grįžti atgal į savo tėvynę, nes Lietuvoje žadėtų aukso kalnų taip ir nepamatė. Sėdėdami Maniloje šie „išnaudojami vergai“ šiandien vėl siunčia laiškus buvusiems vadovams, graudžiai maldaudami priimti juos atgal į darbą. Tik nežinia ar valstybės institucijų rankomis pribaigtas verslas dar turės kur juos priimti.

Redakcija kreipėsi į A.Markevičių, kad jis pakomentuotų savo vaidmenį šioje istorijoje, tačiau jis komentarų nepateikė.