ELTA glaustai: pirmasis Vyriausybės posėdis, įspėjimai dėl galimų Rusijos provokacijų, nukeltas „Foxpay“ bylos nagrinėjimas

Trečiadienį Lietuvoje lankėsi Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius. E. Rinkevičius kartu su šalies vadovu Gitanu Nausėda pranešė apie planus rengti bendras pratybas Sėlijos poligone, taip pat pranešta apie galimas Rusijos provokacijas.

Tuo metu naujoji premjero Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujama Vyriausybė rinkosi į pirmąjį posėdį.

Be to, Vilniaus apylinkės teismas tenkino kaltinamųjų advokatų prašymus ir trečiadienį į rugsėjį nukėlė baudžiamosios „Foxpay“ bylos nagrinėjimą.

Trečiadienį į Lietuvą su valstybiniu vizitu atvyko Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius. Po jo susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda pranešta, kad Lietuva ir Latvija sutarė surengti bendras abiejų šalių kariuomenių pratybas Sėlijos poligone. Spaudos konferencijoje Prezidentūros rūmuose E. Rinkevičius sakė, kad kai Rusija nebepasieks jokių pergalių kare prieš Ukrainą, Kremlius gali bandyti netiesiogiai ištestuoti NATO 5-ojo straipsnio reagavimo mechanizmus. Todėl, pasak jo, mūsų valstybės turi būti itin gerai pasiruošusios galimiems sabotažo ar hibridinių išpuolių atvejams. E. Rinkevičius ir G. Nausėda pažymėjo, kad regione jau dabar vyksta Rusijos hibridinės operacijos, todėl Lietuva, Latvija ir kitos sąjungininkės turi išlikti budrios bei stiprinti bendradarbiavimą. Kartu valstybių vadovai teigė, kad kovojant su Baltarusijos režimo organizuojama neteisėta migracija pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas Europos Sąjungos (ES) išorės sienų apsaugai, o ne laikinos vidaus sienų kontrolės griežtinimui Šengeno erdvėje.

Trečiadienį į pirmąjį Vyriausybės posėdį susirinko Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujamas ministrų kabinetas. Premjeras pasveikino kolegas su darbo pradžia, džiaugėsi, kad Seimas pritarė Vyriausybės programai. Anot M. Sinkevičiaus, dabar bus rengiamas Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas. Vyriausybės vadovas taip pat išsakė lūkestį ministrams – dar per vasarą tikisi pamatyti apčiuopiamus jų darbo rezultatus.

Vyriausioji tarnybinė etikos komisija (VTEK) nusprendė nepradėti tyrimo dėl Širvintų rajono merės Živilės Pinskuvienės mamos Marijos Gudonienės buto Palangoje įsigijimo aplinkybių bei viešųjų pirkimų Širvintose aplinkybių. Į tarnybą buvo kreiptasi prašant ištirti, ar nebuvo pažeista pareiga vengti interesų konflikto. Pasak VTEK, turimi duomenys leidžia teigti, kad 2023–2026 m. Širvintų rajono politikės neprisidėjo prie sprendimų, susijusių su „Vilmstatos“ laimėtais viešaisiais pirkimais, rengimo ar svarstymo.

Prokuratūra prašo iš šešių savivaldybių tarybos narių priteisti per 63 tūkst. eurų. Teismams pateikti nauji civiliniai ieškiniai, kuriais iš šešių Pakruojo, Rokiškio, Vilkaviškio rajonų ir Marijampolės savivaldybių tarybų narių siekiama valstybės naudai priteisti beveik 63 tūkst. eurų, kaip manoma, nepagrįstai jiems kompensuotų išmokų. Dėl galimo nepagrįsto praturtėjimo į teismus kreipėsi Kauno, Šiaulių ir Panevėžio prokurorai. Prokuratūros teigimu, didžiausią sumą prašoma išieškoti iš buvusio Prienų rajono savivaldybės tarybos nario Vyto Bujanausko – beveik 14,2 tūkst. eurų. Iš Marijampolės savivaldybės tarybos nario Pauliaus Marozo savivaldybės naudai prašoma priteisti daugiau nei 12,3 tūkst. eurų. Iš dar vieno Marijampolės savivaldybės politiko, tarybos nario Algirdo Brazio siekiama išieškoti daugiau nei 9,7 tūkst. eurų. Daugiau nei 11,6 tūkst. eurų Kauno apygardos prokuratūros prokurorė prašo išieškoti iš Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos narės Jūratės Drunienės. Į teismą kreiptasi ir dėl buvusio Pakruojo rajono savivaldybės tarybos nario Artūro Jacevičiaus – iš jo prašoma išieškoti daugiau nei 8 tūkst. eurų. Į teismą su civiliniu ieškiniu kreiptasi ir dėl nepagrįsto Rokiškio rajono savivaldybės tarybos narės Linos Meilutės-Datkūnienės praturtėjimo. Iš šios politikės prašoma priteisti daugiau nei 6,6 tūkst. eurų.

Naujausia ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad per pastarąjį mėnesį labiausiai pagerėjo europarlamentaro Virginijaus Sinkevičiaus vertinimas. Tuo metu į partijų reitingų viršūnę pakilo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), nežymiai aplenkę iki tol pirmavusią Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP). 2026 metų birželio 19–30 dienomis vykusios apklausos duomenimis, palankiausiai Lietuvos gyventojai vertina prezidentą Valdą Adamkų (79 proc.) ir prezidentę Dalią Grybauskaitę (60 proc.). Toliau rikiuojasi Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis V. Sinkevičius ir prezidentas Gitanas Nausėda – juos palankiai vertina po 49 proc. respondentų. Nepalankiausiai apklaustieji vertino įtarimų korupcijos byloje sulaukusį Seimo narį Saulių Skvernelį (81 proc. nepalankių vertinimų). Partijų reitinguose konservatoriai susigrąžino pirmąją vietą ir nežymiai aplenkė iki tol pirmavusius socialdemokratus. 12,5 proc. respondentų nurodė, kad balsuotų už TS-LKD (gegužę – 12,3 proc.), o LSDP palaikytų 12,1 proc. gyventojų (gegužę – 13 proc.). Trečioje vietoje išlieka „Nemuno aušra“, kurios palaikymas per mėnesį šiek tiek ūgtelėjo – už šią partiją balsuotų 10,5 proc. apklaustųjų (gegužę – 9 proc.).

Valstybės kontrolė skelbia, kad daugiau nei pusė specialiųjų ugdymo poreikių (SUP) poreikių turinčių mokinių negauna visos jiems rekomenduotos švietimo pagalbos. Audito duomenimis, 2024–2025 mokslo metais 94 proc. SUP turinčių vaikų mokėsi bendrose mokyklose, tačiau 56 proc. jų nesulaukė reikiamos pagalbos. Dar 5 proc. tokių mokinių apskritai negavo jokios švietimo pagalbos. Valstybės kontrolierės Irenos Segalovičienės teigimu, vien galimybės SUP turintiems vaikams mokytis bendrose klasėse nepakanka. Pasak jos, būtina užtikrinti, kad kiekvienas mokinys laiku gautų jam reikalingą pagalbą.

Vilniaus apylinkės teismas tenkino kaltinamųjų advokatų prašymus ir trečiadienį į rugsėjį nukėlė baudžiamosios „Foxpay“ bylos nagrinėjimą. Joje beveik 24 mln. eurų vertės kriptoturto kasimo įrangos pasisavinimu kaltinami verslininkas Vilhelmas Germanas, buvusios ministrės sutuoktinis Mindaugas Navickas, kaltinimai pareikšti dar dviems asmenims. Pats V. Germanas teisme sakė, kad jo kaltės ar nekaltumo klausimas yra „abstraktus“, kartojo, jog į kriptoturto verslą investavo ne siekdamas kažką apgauti ar pasipelnyti iš įrangos pardavimo. Teismui atidėjus „Foxpay“ bylos nagrinėjimą, prokuroras taip pat siekia pratęsti kaltinamajam verslininkui Vilhelmui Germanui taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – taikymą, tuo metu advokatas prašo pakeisti jos sąlygas ir leisti V. Germanui dirbti, tęsti teisės studijas universitete. Sprendimą dėl kardomosios priemonės taikymo teismas turėtų priimti liepos pabaigoje.

Per antrą pensijų reformos ketvirtį – nuo balandžio iki birželio – iš kaupimo antros pensijų pakopos fonduose iš viso pasitraukė 115,7 tūkst. arba 7,2 proc. žmonių. Tai Eltai nurodė Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA). Tai reiškia, kad nuo reformos pradžios iš viso iš sistemos jau pasitraukė 42,8 proc. kaupusiųjų. Iš šio skaičiaus antrąjį ketvirtį bendrąja tvarka kaupimą nutraukė 104,5 tūkst. žmonių, dėl sunkios ligos – dar 1,7 tūkst. (apie 0,1 proc.), dėl artėjančios pensijos – 9,5 tūkst. (apie 0,7 proc.) Tuo metu dar 5,7 tūkst. žmonių (0,4 proc.) išsiėmė ketvirtadalį sukauptų lėšų, bet sistemoje liko kaupti toliau.Iš viso iš kaupimo antroje pensijų pakopoje per antrąjį ketvirtį pasitraukė maždaug penkis kartus mažiau žmonių nei per pirmąjį. Per tris pirmus mėnesius iš viso pasitraukė apie 40 proc. visų dalyvių arba beveik 550 tūkst. žmonių, antros pakopos pensijų fondai iš viso neteko 4,4 mlrd. eurų turto. Per antrą ketvirtį pensijų fondai neteko dar apie 944 mln. eurų turto.

Dėl atliekų krizės Vilniaus regione svarstoma skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, sako Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas. Pasak jo, buvo svarstomi įvairūs būdai, kad sostinės regiono atliekų rūšiavimas būtų paskirstytas plačiau per Lietuvą ir nuspręsta, jog tam gali prireikti kito teisinio režimo, kurį užtikrintų nacionalinio lygio ekstremalioji situacija. Pasak V. Vitkausko, jei būtų paskelbta nacionalinė ekstremalioji padėtis, būtų bandoma nukreipti atliekų srautus ten, kur negalėtų kilti joks pavojaus dėl techninių kliūčių. Teigiama, jog dėl papildomų deginimo srautų tartasi ir su Vilniaus kogeneracine jėgaine (VKJ). Galutinį sprendimą dėl ekstremalios padėties paskelbimo turėtų priimti Vyriausybė. Vilniaus savivaldybė nusprendė visas sostinės regiono mišrias komunalines atliekas laikinai vežti į Kazokiškių sąvartyną – po to, kai dėl sutrikusios „Energesman“ bendrovės eksploatuojamos mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) gamyklos veiklos, mišrių komunalinių atliekų priėmimas iš visų aštuonių Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) regiono savivaldybių tapo apsunkintas. Elektrėnų savivaldybė, kurioje stovi Kazokiškių sąvartynas, su tokiu sprendimu nesutiko ir neatmetė, kad atliekų iš visų 8 regiono savivaldybių nepriims.

Daugiau nei pusė – 57 proc. – Lietuvos gyventojų šiemet save priskiria vidurinei klasei. Tai 2 proc. punktais daugiau nei pernai ir tai didžiausia tokia dalis nuo šių vertinimų pradžios 2018-aisiais. Tai rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta naujausia apklausa. Nepaisant augančios vidurinės klasės, gyventojų pasitenkinimas gaunamomis pajamomis šiemet sumažėjo. Apklausos duomenimis, vidurinei klasei save priskiriantys respondentai norėtų uždirbti vidutiniškai apie 50 proc. daugiau nei gauna dabar. Tyrimo duomenimis, žemesnei vidurinei klasei save priskiriantys gyventojai norėtų uždirbti 71 proc. daugiau nei dabar, aukštesnei vidurinei klasei ir elitui save priskiriantys respondentai – 34 proc. daugiau, o nepasiturintys gyventojai – 91 proc. daugiau. Apklausa parodė, kad visiškai patenkintų savo pajamomis šiemet sumažėjo, o visiškai nepatenkintų – padaugėjo.

JAV senatoriai iš abiejų partijų pristatė pataisytą įstatymo projektą, kuriuo Rusijai būtų įvestos naujos sankcijos. Pagal šį siūlymą būtų įvesti iki 100 proc. muitai pagrindiniams rusiškos naftos ir dujų pirkėjams, tarp kurių minimos Indija ir Kinija. Įstatymo projektas numato išimtis šalims, kurios iš Rusijos importuoja mažiau nei 15 proc. gamtinių dujų ir imasi „reikšmingų veiksmų“ šiems pirkimams sumažinti. Taip pat būtų įvestos platesnės sankcijos, nukreiptos prieš Rusijos energetikos sektorių, finansų pramonę ir gynybos sektorių, taip pat oligarchus, verslo lyderius ir prezidentą Vladimirą Putiną. Šios sankcijos buvo pagrindinis savaitgalį mirusio senatoriaus respublikono Lindsey Grahamo prioritetas. Prieš pat mirtį lankydamasis Kyjive, D. Trumpo sąjungininkas L. Grahamas paskelbė apie Baltųjų rūmų paramą šiam naujam sankcijų Rusijai paketui.

Vokietijos kancleris pareiškė, kad Rusija rengiasi tolesnei agresijai, kuri galėtų būti nukreipta prieš Baltijos šalis, Moldovą ir kitas vietas Europoje. Friedrichas Merzas tikino matantis aiškių tokių Maskvos ketinimų įrodymų, tačiau NATO, pasak jo, ir toliau palaiko pakankamą atgrasymo lygį. Anksčiau Lenkijos vicepremjeras ir užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis taip pat perspėjo, kad Rusija gali surengti „netikros vėliavos“ operaciją, panaudodama Ukrainos dronus atakai prieš NATO valstybę narę.

Ukraina ir Europos Sąjunga (ES) pasirašė gynybos pramonės susitarimą – vadinamąją Dronų sutartį. Apie ją Kyjive per Ukrainos valstybingumo dienos minėjimo renginius paskelbė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Ji atkreipė dėmesį į unikalią Ukrainos kovinę patirtį ir žinias, kurias šalis įgijo dirbdama su dronais ir kovos su dronais sistemomis, ir pabrėžė, kad ES ir Ukraina, atsižvelgdamos į grėsmes, su kuriomis susiduria Europa, privalo šiomis žiniomis naudotis kartu.

Islamo Respublikos Revoliucinė gvardija (IRGC) pareiškė, kad Hormuzo sąsiauris liks uždarytas iki tol, kol JAV nutrauks agresijos veiksmus. JAV pajėgos naktį į trečiadienį ketvirtą parą iš eilės surengė smūgius prieš Iraną, o trečiadienį – dar vieną 90 minučių trukmės smūgių bangą, kuris, pasak jų, dar labiau pablogino Irano galimybes pulti komercinius laivus Hormuzo sąsiauryje. IRGC anksčiau trečiadienį nurodė po Amerikos smūgių Irano teritorijoje surengusi atakas prieš JAV karinius objektus Bahreine ir Kuveite. JAV pareigūnai anksčiau atmetė Irano teiginius, kad Teheranas gali kontroliuoti laivybą sąsiauryje puldinėdamas komercinius laivus, ir primygtinai tvirtino, jog tarptautiniai laivybos maršrutai lieka atviri.