ELTA glaustai: laikinai Marijampolės mero pareigas eis V. Tumelis, dėl atliekų krizės ekstremali situacija neskelbiama

Be to, nuspręsta dėl užsitęsusios Vilniaus apskrities atliekų krizės šiuo metu ekstremalios situacijos valstybiniu mastu neskelbti. Ir nors Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas tikino, jog toks scenarijus yra neatmestinas, tačiau, anot jo, prieš tai būtina išnaudoti visas turimas priemones atliekų krizei suvaldyti.

Kyšininkavimu įtariamam Seimo nariui Sauliui Skverneliui laikinai nuimta apykojė. Apie tai pranešė naujienų portalas „15min“. Šią žinią jam patvirtino Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė. Prokuratūros atstovė pažymėjo, kad Seimo nariui kardomoji priemonė nėra pakeista, bet jos galiojimo metu prokuroro leidimu galimas įrenginio nuėmimas trumpam laikui, esant pagrįstoms priežastims. Pasak E. Martinonienės, prokuroras tokį leidimą davė. Su pačiu S. Skverneliu Eltai susisiekti nepavyko. Anksčiau politikas teigė nesutinkantis su jam paskirta kardomąja priemone. Parlamentaras tvirtino šį sprendimą apskundęs teismui.

Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) panaikinus Marijampolės savivaldybės mero Povilo Isodos įgaliojimus, laikinai mero pareigas eis socialdemokratas Valdas Tumelis. Jis iki šiol ėjo vicemero pareigas. Tokį sprendimą priėmė posėdžiavusi Marijampolės savivaldybės taryba. V. Tumelis šias pareigas eis iki kitąmet vyksiančių savivaldos rinkimų. VRK sprendimą dėl socialdemokrato P. Isodos priėmė Lietuvos apeliaciniam teismui pripažinus jį kaltu „čekiukų“ baudžiamojoje byloje. Rinkimų kodeksas numato, kad įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui, mero įgaliojimai turi būti panaikinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo anksčiau teisto Antano Kandroto, pravarde Celofanas, baudžiamąją bylą, kurioje jis kaltinamas dėl viešoje vietoje esą suduoto smūgio visuomenininkui Valdui Bartkevičiui. Prokurorė kaltinamajam pasiūlė skirti laisvės atėmimo bausmę – prie anksčiau kitoje byloje vyrui skirtų pusketvirtų metų kalėjimo pridėti dar 7 mėnesius nelaisvės. Tuo metu A. Kandrotas-Celofanas neigia savo kaltę ir siekia išteisinimo. Teismas sprendimą šioje byloje skelbs rugsėjį. Anksčiau ne kartą teistas A. Kandrotas-Celofanas kovą išgirdo apkaltinamąjį nuosprendį finansinių nusikaltimų byloje. Nors vyrui buvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė, teismo sprendimas turi būti vykdomas, pats nuteistasis įkalinimo įstaigoje neatsidūrė, nes, kaip pats yra skelbęs, išvyko į Baltarusiją.

Dėl užsitęsusios Vilniaus apskrities atliekų krizės šiuo metu ekstremalios situacijos valstybiniu mastu nuspręsta neskelbti. Tai po pasitarimo dėl atliekų krizės sakė aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė. Anot jos, pasitarimo metu priimtas sprendimas padidinti atliekų deginimą – pajėgumai bus kelis kartus didesni, tačiau, kaip teigė ministrė, dėl to bus atskirai deramasi su atliekas deginančia Vilniaus kogeneracine jėgaine (VKJ), vertinant susidariusį atliekų kiekį. Savo ruožtu Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas tikino, jog ekstremalios situacijos paskelbimas valstybės lygmeniu yra neatmestinas. Tiesa, anot jo, prieš tai būtina išnaudoti visas turimas priemones atliekų krizei suvaldyti.

Lietuvos bankas (LB) pranešė, kad šalyje veikiantys komerciniai bankai planuoja pradėti teikti fizines paslaugas dar dešimtyje savivaldybių, kuriose šiuo metu nėra nė vieno banko skyriaus. Finansų rinkos priežiūros departamento direktoriaus Vaido Cibo teigimu, naujus bankų skyrius planuojama atidaryti iki kitų metų pirmojo ketvirčio pabaigos. Pokyčiai planuojami Pakruojo, Zarasų, Ignalinos, Trakų, Šakių, Pagėgių, Rietavo, Prienų rajonų, Kazlų Rūdos, Kalvarijos savivaldybėse. Šiuo metu fizinio banko skyriaus nėra ir Neringos savivaldybėje. LB vertinimu, atsižvelgiant į Neringos savivaldybės specifiką ir gyventojų skaičių, atskiro banko skyriaus steigimas šiuo metu nėra tikslingas.

„Litexpo“ teritorijoje planuojama išvystyti kino studiją, kur filmuoti galėtų ir „Netflix“, HBO. Pirmadienį Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM), Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ir asociacija „Baltic Film & Creative Tech Cluster“ pasirašė susitarimą dėl naujos Vilniaus kino studijos projekto, planuojamo dabartinėje konferencijų centro „Litexpo“ teritorijoje. Jį išvystyti numatoma iki 2030-ųjų. Studiją Vilniuje, kaip numatoma, sudarytų 4–5 paviljonai, kurie būtų maždaug po 2,5–3 tūkst. kvadratinių metrų ploto ir apie 18 metrų aukščio, taip pat galėtų būti siūlomos ir mažesnės erdvės.

Andy Burnhamas oficialiai paskirtas naujuoju Didžiosios Britanijos ministru pirmininku. Jam karalius Karolis III pavedė suformuoti naują vyriausybę. Birželį iš Leiboristų partijos vadovo pareigų atsistatydinusį Keirą Starmerį poste keičiantis A. Burnhamas tapo jau septintuoju Jungtinės Karalystės premjeru nuo 2016 m. pradžios. Savo pirmojoje kalboje Dauning Stryte naujasis premjeras pabrėžė būtinybę pademonstruoti pasauliui, kad D. Britanija „gali atgauti stabilumą“, grąžinti šalies žmonėms tikėjimą politika, ir žadėjo netrukus pristatyti dešimties metų planą ekonominei pažangai skatinti ir mažinti pragyvenimo išlaidoms. A. Burnhamas taip pat įsipareigojo tęsti paramą Ukrainai. Centro kairioji Leiboristų partija po rinkimų 2024 m. turi daugumą parlamente, todėl partijos lyderis tampa šalies ministru pirmininku be naujų rinkimų.

JAV pajėgos devintą naktį iš eilės atakavo taikinius Irane. JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM) platformoje „X“ pranešė, kad operacijos taikiniu buvo karinės vadavietės, oro gynybos ir pakrančių stebėjimo objektai, raketų ir dronų paleidimo aikštelės bei ryšių tinklai. Operacijos tikslas, pasak jos, buvo dar labiau susilpninti Irano karinius pajėgumus, kuriuos šalis naudoja komerciniams laivams ir civiliniams jūrininkams Hormuzo sąsiauryje puldinėti. Tuo metu Teheranas tęsė atsakomuosius išpuolius prieš šalis, kuriose įsikūrusios JAV karinės bazės. Sekmadienį CENTCOM taip pat pranešė, kad šeštadienį šiauriniame Irake žuvo dar vienas JAV kariškis, šalinęs nesprogusius sprogmenis iš numušto Irano drono. Po šio pranešimo patvirtintų JAV kariuomenės aukų skaičius šiame konflikte išaugo iki 17.

Europos Sąjunga (ES) elektroninės prekybos platformai „AliExpress“ skyrė 550 mln. eurų baudą. Šioje platformoje, pasak ES, buvo leidžiama prekiauti neteisėtomis prekėmis, įskaitant nesaugius žaislus ir kosmetikos gaminius. ES teigimu, „AliExpress“ taip pat nesiėmė pakankamų priemonių, kad sustabdytų suklastotų prekių pardavimą, o nustačiusi, jog parduodamos prekės yra neteisėtos, platforma daugelį jų delsdavo pašalinti dar kelias savaites. „AliExpress“ savo pareiškime kritikavo, pasak jos, „neproporcingą“ baudą, kuri „neatspindi mūsų įdiegtos sistemos ir reikšmingų, iniciatyvių patobulinimų, kuriuos įgyvendinome“. „AliExpress“ dabar turi sumokėti baudą ir iki spalio 20 d. pateikti ES planą, kuriame būtų nurodyta, kokių veiksmų ji imsis pažeidimams ištaisyti. Jei ji nesilaikys reikalavimų, platformai „AliExpress“ gresia periodinės baudos.