Prezidentūroje antradienį surengtame susitikime G. Nausėda pabrėžė, kad ši misija ne tik padėjo nelaimės ištiktiems žmonėms, bet ir sustiprino Lietuvos pasirengimą reaguoti į ekstremaliąsias situacijas.
„Didžiuojuosi, kad Lietuva galėjo prisidėti prie tarptautinių pastangų tolimojoje Venesueloje. Vakar Jūs padėjote Venesueloje, rytoj tokios pagalbos galbūt reikės ir mums Lietuvoje. Tokios misijos stiprina mūsų pačių pasirengimą ir gebėjimą reaguoti į sudėtingas ekstremaliąsias situacijas“, – pranešime cituojamas prezidentas.
„Jūs visi – ugniagesiai gelbėtojai, medikai, kinologai, logistikos specialistai – nusipelnėte didžiausios pagarbos. Jūsų vykdyti gelbėjimo darbai, teikta medicinos ir humanitarinė pagalba, įrengta mobilioji lauko ligoninė – puikus žmogiško solidarumo ir atjautos pavyzdys“, – pabrėžė jis.
Susiję straipsniai
Misijoje dalyvavo Valstybinės priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo, Greitosios medicinos pagalbos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybų pareigūnai.
Lietuvos gelbėtojų ir medikų komanda iš misijos Venesueloje sugrįžo praėjusią savaitę.
ELTA primena, kad birželio pabaigoje Lietuva į žemės drebėjimo nuniokotą šalį nusprendė siųsti LERT ir EMT komandas. Iš viso į Venesuelą išvyko 40 civilinės saugos, medicinos ir gelbėjimo specialistų su ekstremalioms sąlygoms pritaikyta įranga.
Vyriausybės kanceliarija tąsyk nurodė, kad į misiją parengta apie 6 tonas sverianti specializuota įranga ir kiti būtini ištekliai. Tarp svarbiausios įrangos – akustiniai ir seisminiai detektoriai, termovizoriai, georadarai ir paieškos kameros, leidžiančios aptikti žmones po griuvėsiais, taip pat hidraulinė ir pneumatinė gelbėjimo įranga, skirta juos išlaisvinti.
Venesueloje taip pat darbavosi Vilniaus ir Pagėgių pasienio rinktinėse tarnaujančios belgų aviganės 4 metų Ottalia ir 6 metų Harpija. Be kitų sugebėjimų, jos yra apmokytos asmenų paieškos ir gali aptikti dingusius žmones, taip pat ir po įvairių nelaimių atsidūrusius po griuvėsiais.
Birželio 24 dieną Venesuelą sukrėtė du galingi 7,2 ir 7,5 balo stiprumo žemės drebėjimai. Po jų įvyko daugiau kaip 1 tūkst. kur kas silpnesnių pakartotinių smūgių. Daugiau nei 850 pastatų virto griuvėsiais arba buvo smarkiai apgadinti, ypač pakrantės mieste La Gvairoje netoli Karakaso.