Trečiadienį Apeliacinis teismas nusprendė, kad Seimo narys „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis buvo pagrįstai nuteistas dėl neapykantos kurstymo prieš žydus ir Holokausto menkinimo. Nors nuosprendis įsiteisėjo iškart, jis dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, ką R. Žemaitaitis ir rengiasi daryti. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva privalo tirti įtarimus dėl galimai valstybės teritorijoje Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) lėšomis įkurto slapto CŽV kalėjimo.
LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS
Apeliacinis teismas nusprendė, kad parlamentaras, partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis buvo pagrįstai nuteistas dėl neapykantos kurstymo prieš žydus ir Holokausto menkinimo. Teismas padidino anksčiau Seimo nariui skirtą baudą nuo 5 iki 10 tūkst. eurų. Šiuo sprendimu teisėjų kolegija atmetė R. Žemaitaičio ir jo gynėjo skundus, kuriais jie siekė išteisinimo. Pats parlamentaras tokį nuosprendį pavadino politizuotu ir teigė, jog jį skųs Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigė, kad apkaltos procedūra R. Žemaitaičiui galėtų būti pradėta tik įsiteisėjus galutiniam – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) – sprendimui arba jeigu nebūtų apskųstas šiandienos Apeliacinio teismo nuosprendis. Pagal Seimo statutą, jei parlamentaras yra teismo įsiteisėjusius sprendimu pripažįstamas kaltu baudžiamojoje byloje, naikinamas jo mandatas. R. Žemaitaitis trauktis iš parlamento nesiruošia. Tiesa, 2024 m. Konstituciniam Teismui konstatavus, kad „Nemuno aušros“ lyderis antisemitiniais pareiškimais sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, politikas, nesulaukęs balsavimo dėl jo pašalinimo, pats atsisakė Seimo nario mandato.
Įspėjo dėl Vyriausybės programos pasekmių: „Pravažiavo buldozeriu“
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva privalo tirti įtarimus dėl galimai valstybės teritorijoje JAV lėšomis įkurto slapto CŽV kalėjimo. Jo teigimu, tai yra valstybės garbės reikalas. Anot ministro, neturime teisės šio klausimo palikti uždengto, nes tas užtušavimas meta dėmę ant visų, kurie yra bet kokioje pozicijoje valstybėje – ar buvo praeityje, ar yra dabar. Anksčiau skelbta, kad prezidentūra abejoja, ar šioje istorijoje reikia dar vieno tyrimo. Kaip prieš kurį laiką sakė prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė, tai neįneštų daugiau aiškumo. Seimo pirmininkas Juozas Olekas mano, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) finansinės baudos, kaip konstatuota, mūsų šalyje kalintiems asmenims, yra mokamos už pastatą. Jis priminė, kad 2009 metais šiuo klausimu vyko Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimas. Jo išvadose konstatuota, kad Lietuvoje buvo sąlygos kalinti žmones, tačiau nepavyko įrodyti, jog kaliniai buvo atvežti į mūsų šalį ir čia laikomi. Lietuva EŽTT yra pralaimėjusi kelias bylas dėl slapto CŽV kalėjimo. Liepos pradžioje naujienų portalas „15 min“ pranešė, kad Strasbūro teismas konstatavo, jog terorizmu „al Qaeda“ grupuotėje įtartas Saudo Arabijos pilietis Abdas Al Rahimas Husseinas Al Nashiri 2005–2006 metais buvo neteisėtai kalinamas amerikiečių kalėjime Lietuvoje. 2018-aisiais EŽTT nusprendė, kad Lietuvoje 2005–2006 metais veikė slaptas CŽV kalėjimas, jame kalintas Saudo Arabijoje gimęs palestinietis Abu Zubaydah. Tuo metu 2024 metais dėl neteisėto kalinimo Saudo Arabijos piliečiui Mustafa al-Hawsawiui buvo priteista 100 tūkst. eurų.
Šeštadienį vyksiančiuose Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko rinkimuose dalyvaus du politikai – laikinai partijai vadovaujantis europarlamentaras Virginijus Sinkevičius ir sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis. Į partijos vadovo postą demokratų skyriai buvo iškėlę keturis kandidatus. Be V. Sinkevičiaus ir L. Kukuraičio, kandidatais taip pat siūlyti energetikos ministras Lukas Savickas ir parlamentaras Algirdas Butkevičius. Tačiau pastarieji kandidatūras atsiėmė. V. Sinkevičiaus kandidatūrą iškėlė daugiausiai partijos skyrių – net 40, L. Kukuraičio – keturi.
Susiję straipsniai
Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas sako, kad yra vertinamas Latvijos prašymas skirti didesnę pagalbą kovojant su nelegalia migracija iš Baltarusijos. Kartu jis akcentavo, kad prioritetas yra teikiamas mūsų sienos saugumui, be to, esą Latvija priemonių turi imtis ir pati – pavyzdžiui, pasitelkti kariuomenės pajėgumus. „Mes vertiname visą jų išsakytą poreikį, ko jie norėtų, kiek galime padėti. Bet mano, kaip ministro, prioritetas yra mūsų sienos saugumas, ir nėra taip, kad mūsų pasieniečiai sėdi namuose ir nieko neveikia, kažko tik laukia, kol galėsime kažkur išsiųsti. Mes naudojame tuos pajėgumus, kuriuos šiaip naudojame savo sienos apsaugai. Tiesiog vertiname galimybes, kur mes galime juos patraukti, panaudoti juos kaip pagalbą Latvijai, ir tikimės surasti galimybių“, – Eltai trečiadienį teigė vidaus reikalų ministras. Pastaruoju metu kaimyninė šalis patiria didelį neteisėtos migracijos iš Baltarusijos spaudimą. Reaguodama į tai, Lietuvos Valstybės sienos apsaugos tarnyba du kartus siuntė pasieniečių grupes pagalbos misijoms. Į Latviją abu kartus buvo siunčiama po 9 pasieniečius – jie kaimynams padeda saugoti sieną. Tiesa, Lietuvoje praėjusią savaitę viešėjęs Latvijos vidaus reikalų ministras Janis Dombrava LRT televizijai užsiminė, kad iš Lietuvos tikėtųsi pagalbos atsiunčiant bene šimtą pareigūnų.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas palaiko socialdemokratų sprendimą pakeisti parlamento Kultūros komiteto pirmininką Kęstutį Vilkauską. Nors dėkoja kolegai už darbą priimant LRT įstatymo pataisas, J. Olekas mano, kad veiklos komitete organizavimas galėtų būti sklandesnis. K. Vilkauską turėtų pakeisti buvusi kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė. Seimo pirmininko nuomone, ši socialdemokratė komiteto darbui suteiktų daugiau ramybės ir organizuotumo.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Finansų ministras Taurimas Valys teigia, kad laiko kitų metų valstybės biudžeto formavimui ministerija dar turi, o pagrindiniai darbai prasidės rugpjūtį. Vyriausybė dar kovą patvirtino planą, kaip bus rengiamas kitų metų valstybės biudžeto projektas – derybas dėl būsimo laikotarpio šalies viešųjų finansų plano pradėti planuojama vasarą.
Finansų ministras sako, kad padidėjusi naftos kaina rinkose nėra „katastrofiška“ ir kalbėti apie tokias galimas priemones, kaip laikiną akcizo sumažinimą, dar anksti. Pasak jo, priemones būtų galima svarstyti naftos kainai rinkose viršijus 100 eurų už barelį ribą. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, Brent naftos kaina rinkoje pirmadienį siekė 89,22 JAV dolerio už barelį. Vidutinė benzino kaina antradienio rytą Lietuvos degalinėse šoktelėjo 5,7 proc., o dyzelinas brango 4,7 proc. Dyzelino kainos degalinėse svyravo nuo 1,73 euro iki 2,09 euro už litrą, benzino – nuo 1,66 euro iki 1,95 euro už litrą.
Nerūšiuotų atliekų krizė sostinėje išspręsta, tačiau problemų toliau kyla dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdančios bendrovės „Energesman“, kuri priima tik dalį bioskaidžių atliekų. Taip trečiadienį teigė Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) vadovas Marius Švaikauskas. Bendrovei „Energesman“ skelbiant, kad VAATC jai yra skolingas, pats centro vadovas tikino, kad jokios skolos nėra, teigė, kad būtent privati bendrovė pažeidė sutarties sąlygas, jų neišpildė ir kartu sutrikdė atliekų priėmimą.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Ukrainos prezidentas atleido vyriausiąjį ginkluotųjų pajėgų vadą Oleksandrą Syrskį ir į jo vietą paskyrė Ukrainos Jungtinių pajėgų vadavietės vadą generolą majorą Mychailą Drapatą. Taip Volodymyras Zelenskis reagavo į kelias dienas besitęsiančius protestus Ukrainoje dėl populiaraus gynybos ministro Mychailos Fedorovo atleidimo. Demonstrantai, be kita ko, reikalavo atleisti O. Syrskį. Tai jau antras kartas nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasarį, kai V. Zelenskis keičia kariuomenės vadą. Prieš O. Syrskį juo buvo Valerijus Zalužnas, kuris šiuo metu eina Ukrainos ambasadoriaus Londone pareigas. M. Drapatas trečiadienį teigė gavęs iš Ukrainos prezidento nurodymą tęsti ir stiprinti okupantų pajėgų puolimą visose srityse.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad amerikiečių pajėgos bombarduos Irano civilinę infrastruktūrą kiekvieną kartą, kai Teheranas apšaudys laivus strategiškai svarbiame Hormuzo sąsiauryje. Irano ir JAV paliaubos, dėl kurių buvo sutarta birželio viduryje, praktiškai žlugo šį mėnesį įsiplieskus kovoms dėl šio pasaulio naftos ir dujų transportui gyvybiškai svarbaus sąsiaurio, kuris tebėra iš esmės uždarytas. JAV vienuoliktą parą iš eilės rengia dieninius ir naktinius smūgius prieš taikinius Irane, o Teheranas atsakydamas apšaudo JAV sąjungininkes ir karinius išteklius visame regione. Dėl šių susirėmimų „Brent“ rūšies naftos kaina trečiadienį pirmą kartą per beveik šešias savaites perkopė 95 JAV dolerių už barelį ribą. JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas antradienį pareiškė, kad karas su Iranu Vašingtonui jau kainavo apie 37,5 mlrd. dolerių.
Prie Lietuvos 2025 m. inicijuoto teismo proceso prieš Baltarusiją kaip trečioji šalis prisijungė Rusija. Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) 2025 gegužės 18 d. pranešė, kad Lietuva padavė Baltarusiją į Tarptautinį Teisingumo Teismą (TTT) dėl Minsko režimo sukeltos migrantų krizės pasienyje. Baltarusijos pasienio tarnybos, pasak URM, nepaisė pakartotinių prašymų bendradarbiauti ir atsisakė dirbti su Lietuvos institucijomis. Maskva savo pareiškime skundžiasi „bandymais iškreipti tarptautinių sutarčių turinį siekiant vesti „teisinį karą“ prieš geopolitinius priešininkus“, esą kenkiančiais „tarptautinės teisės pagrindams“ ir vedančiais „prie tarptautinių teisminių institucijų politizavimo“. Rusijos užsienio reikalų ministerijos teigimu, dalyvavimą procese esą lėmė „sąžiningas ketinimas išlaikyti stabilų ir teisingą atitinkamų tarptautinių sutarčių aiškinimą, išvengti nepagrįstai plačios interpretacijos, kuri pakenktų jų veiksmingumui, ir taip sustiprinti jų teisinį režimą“.