Tuo metu retai interviu duodanti kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė kalbėjo su Lenkijos transliuotoju „TVP World“, kuriam sakė, kad sunku spėlioti, ar Rusija kada nors pasikeis. Jeigu tai neįvyks, pasak jos, mums bus geriau, jei tarp mūsų stūksos geležinė uždanga.
LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS
ISM universitetas pranešė sulaukęs oficialaus kreipimosi iš Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos dėl galimo nusižengimo, susijusio su ministro pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus apginta daktaro disertacija.
Susiję straipsniai
Aukštoji mokykla nurodė, kad gautas kreipimasis bus vertinamas ir nagrinėjamas pagal universitete galiojančią tvarką. ISM Etikos komisija per 10 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo priims sprendimą, ar skundas bus nagrinėjamas. Priėmus skundą nagrinėti, sprendimas dėl jo turės būti priimtas per 30 kalendorinių dienų nuo gavimo dienos. Kol svarstymas nėra baigtas, universitetas susilaikys nuo išankstinių vertinimų ir išsamesnių komentarų. M. Sinkevičius sakė neabejojantis, kad galimi tyrimai dėl jo daktaro disertacijos baigtųsi jam palankiai. Pasak jo, darbą jis parašė pats, todėl diskusijos šia tema turėtų baigtis.
Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su švietimo bendruomenės atstovais. Su jais valstybės vadovas diskutavo apie Seime priimtą Švietimo įstatymo pakeitimą, kuris numato pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) kartelės naikinimą. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sakė neišgirdusi G. Nausėdos pozicijos dėl to, ar jis ketina vetuoti šį įstatymą. Anot jos, sprendimą šalies vadovas turėtų priimti penktadienį. R. Popovienė aiškino, kad jos vadovaujama ministerija ir toliau laikosi pozicijos, jog Seimo sprendimas išlaikyti dabar taikomus reikalavimus pagrindiniam ir viduriniam išsilavinimui įgyti yra teisingas. 2022 metais Seime buvo priimtos Švietimo įstatymo pataisos, pagal kurias pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir išlaikius PUPP ne mažiau kaip 4 balais. Tačiau Seimas apsisprendė tokią tvarką atšaukti. Tai papiktino dalį švietimo bendruomenės. 36 švietimo, mokslo, verslo ir visuomeninės organizacijos įteikė prezidentui G. Nausėdai kreipimąsi, kuriuo prašė vetuoti pataisas. Anot kreipimąsi pasirašiusių organizacijų, minimalaus mokinių pasiekimų reikalavimo panaikinimas kelia grėsmę ne tik dalies vaikų ateičiai, bet ir visos valstybės konkurencingumui, demokratiniam bei nacionaliniam atsparumui.
Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas sako, kad turi kelis variantus, kaip didinti finansavimą viešojo saugumo sričiai. Ministras sako, kad tarp svarstomų galimybių – kelti algas pareigūnams procentais, kaip yra daroma dabar, finansavimo didėjimą susieti su ekonomikos augimu arba užsibrėžti skiriamų lėšų dydį procentais nuo bendrojo vidaus produkto, kaip yra su asignavimu gynybai. Kartu M. Katelynas pažymėjo, kad ne visada galima garantuoti, kad valstybės skiriamos lėšos pasiekia konkrečiai pareigūnus. Esą institucijų ir įstaigų viduje reikėtų persidėlioti prioritetus. Kaip skelbta gegužės pabaigoje policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas teigė, jog policija prašys iš valstybės biudžeto pareigūnams papildomai skirti 168 mln. eurų. Anot jo, įvertintus kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse policijai nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) skiriamą finansavimą matyti, kad Lietuvoje ši institucija finansuojama prasčiausiai Bendrijoje. Didesnio finansavimo laukia ir kitos Vidaus reikalų ministerijos kuravimo srityje esančios institucijos – ugniagesiai gelbėtojai, pasieniečiai ir kt.
Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad sunku spėlioti, ar Rusija kada nors pasikeis. Jeigu tai neįvyks, pasak jos, mums bus geriau, jei tarp mūsų stūksos geležinė uždanga. „Jų žmogaus teisės dabar dar labiau užgniaužtos nei stalinizmo laikais. Tad linkiu Rusijai, ypač rusų tautai, gyvuoti ir turėti geresnę ateitį. Bet ar Rusija pasikeis? Nežinau. Spėlioti labai sunku. Tačiau šiai tautai per visą istoriją taip pat teko išgyventi nelengvus laikus. Jie visą laiką turėjo kokių nors priespaudos vykdytojų. Bet jeigu jie nesugebės pasikeisti, mums bus geriau, jei tarp mūsų stūksos geležinė uždanga“, – interviu Lenkijos transliuotojui „TVP World“ kalbėjo D. Grybauskaitė. Kadenciją baigusi prezidentė taip pat pasakojo apie Vakarų santykių su Rusija raidą, kad ilgą laiką viską lėmė bendri ekonominiai interesai. Po Krymo aneksijos, jos teigimu, ekonominis bendradarbiavimas ir nuolaidžiavimas Rusijai tęsėsi tikintis išvengti platesnio karo. Esą bene ryškiausias to pavyzdys buvo tuometinė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri, kaip sakė D. Grybauskaitė, jai prasitarė gerai suprantanti, kad Kremliuje yra žeminama, tačiau žadėjo ten vykti „tiek, kiek reikės, kad išvengtume karo“.
Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė teigia, kad reforma kalėjimuose, kurios metu pareigūnai iš Saugumo valdymo skyrių perkeliami į Resocializacijos skyrius, vykdoma priverstiniu būdu. Ministrė pranešė, kad Kauno kalėjime atleidžiami penki į kitą skyrių pereiti dirbti nesutinkantys pareigūnai. R. Tamašunienė neigiamai vertina tokią situaciją. Ministrė teigė prašiusi Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) vadovo Mindaugo Kairio atšaukti savo sprendimus dėl pareigūnų atleidimo, tačiau jis esą pozicijos nekeičia. R. Tamašunienė neslepia, kad atsižvelgiant į susidariusią situaciją, LKT direktoriaus atžvilgiu gali būti inicijuotas tarnybinis patikrinimas.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Europos Centrinis Bankas (ECB) paliko galioti bazinę 2,25 proc. palūkanų normą. Tokį sprendimą ketvirtadienį bankas priėmė atsižvelgęs į karo Irane poveikį energijos kainoms ir dėl to vyraujantį didelį ekonominį neapibrėžtumą. Valdančioji taryba pridūrė esanti pasiryžusi formuoti pinigų politiką taip, kad infliacija vidutinės trukmės laikotarpiu stabilizuotųsi ties tiksline 2 proc. atžyma. Pastarąjį kartą ECB valdančioji taryba visas tris pagrindinės palūkanų normas didino birželį. Palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų norma už naudojimąsi ribinio skolinimosi galimybe nuo 2026 m. birželio 17 d. buvo padidintos iki atitinkamai 2,25 proc., 2,40 proc. ir 2,65 proc.
Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad premjero verslas išgirdo pažadą, kad pirmiausia bus siekiama uždirbti, stabilizuoti ekonomiką ir gerinti šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklius. Pasak jo, nors XXI-osios Vyriausybės programoje daug dėmesio skiriama socialinei ir šeimos politikai, aptarta, kad turėtų būti siekiama uždirbti – jeigu šalies BVP augs, vykdyti kitus įsipareigojimus. Savo ruožtu premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė, kad Pramoninkų konfederacijos ir Vyriausybės požiūris sutampa, esą be stiprios ekonomikos sudėtinga spręsti socialines problemas, kurios paprastai reikalaujančias išlaidų. Pasak V. Janulevičiaus, susitikime su premjeru LPK taip pat aptarė kitąmet vyksiantį Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai, prieigą prie kapitalo, situaciją ir kainas energetikos sektoriuje bei konkurencingumą. Be to, akcentuotas siekis iki 2035 metų Lietuvai pagal BVP rodiklius pavyti Suomiją.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad esant kintančiai geopolitinei situacijai negalima žadėti, kad šią kadenciją jokie mokesčiai nebus keičiami, tačiau dabar tokių intencijų Vyriausybė neturi. Pasak jo, ekonominio augimo prognozes apsunkina nežinoma konflikto Artimuosiuose Rytuose, karo Ukrainoje baigtis. Naujosios Vyriausybės programoje numatant didinti išmokas tėvams, skatinti gimstamumą ir remti šeimos politiką, M. Sinkevičius teigė, kad dalį šių planų padės finansuoti ekonomikos augimas, dėl pensijų reformos išaugęs vartojimas. Pasak jo, taip pat bus ieškoma vidinių rezervų atliepti ambicingiems Vyriausybės socialiniams įsipareigojimams, peržiūrėti kitų sričių finansavimą ir prioritetus.
Latvijos nacionalinių avialinijų bendrovei „airBaltic“ toliau susiduriant su finansiniais sunkumais, Lietuvos oro uostai (LTOU) teigia negavę jokių oficialių indikacijų apie galimus įmonės skrydžių programos pokyčius Lietuvoje. LTOU teigimu, teigia, šiuo metu šalies oro uostų bendrovėje veikia rizikų valdymo sistema, taip siekiant identifikuoti galimas grėsmes oro uostų veiklai ir numatyti priemones joms valdyti. Anksčiau liepą Latvijos premjeras Andris Kulbergas sakė, kad be papildomos finansinės paramos „airBaltic“ negali tęsti veiklos. Duodamas interviu naujienų agentūrai LETA ministras pirmininkas sakė, kad šalies vyriausybė pirmiausia nori gauti bendrovės verslo planą, tik jį įvertinusi priims sprendimą dėl tolesnių veiksmų.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Europos Sąjunga (ES) bendrovei „Google“ skyrė dvi iš viso 890 mln. eurų siekiančias baudas. Pirmoji 460 mln. eurų bauda „Google“ skirta už neteisėtą pirmenybės teikimą savo pačios paslaugoms paieškos rezultatuose. Antroji 430 mln. eurų bauda skirta už tai, kad „Google“ neleido programėlių kūrėjams nemokamai vartotojams rodyti pasiūlymų už programėlių parduotuvės „Google Play“ ribų. Europos Komisijos teigė šiais veiksmais norinti užtikrinti, kad būtų daugiau konkurencijos ir kad kitos įmonės taip pat galėtų diegti naujoves. Šios baudos yra didžiausios, kokios kada nors buvo skirtos vienai įmonei pagal konkurencijos įstatymą, vadinamą Skaitmeninių rinkų aktu (SRA). Už SRA pažeidimus ES gali skirti baudas, siekiančias iki 10 proc. bendrovės bendros pasaulinės apyvartos. Europos Komisija nurodė, kad „Google“ per 60 dienų neįvykdžius reikalavimų, baudos gali dar padidėti, ir pagrasino jas skirti periodiškai. „Google“ atsikirto Briuseliui teigdama, esą ES verčia bendrovę prastinti produktų kokybę 27-ių valstybių bloko viduje.
JAV pajėgos dvyliktą naktį iš eilės smūgiavo taikiniams Irane. JAV centrinės vadavietės teigimu, šioms atakomis siekta „dar labiau sumažinti Irano gebėjimą kelti grėsmę civiliams jūrininkams ir komerciniams laivams regiono vandenyse“. Iranas savo ruožtu atakavo su JAV susijusius taikinius Jordanijoje, Bahreine ir Kuveite. Jemeno husių sukilėliams Irano nurodymu atakavus naftos tanklaivius Raudonojoje jūroje ir taip galbūt atvėrus antrąjį frontą kare Artimuosiuose Rytuose, „Brent“ rūšies naftos kaina ketvirtadienio prekybos sesijoje pasiekė 100 JAV dolerių už barelį.
JAV ir Saudo Arabija paskelbė apie istorinį susitarimą, pagal kurį karalystėje bus sukurta civilinė branduolinė programa. JAV tikisi gauti ekonominės naudos eksportuodamos branduolinę technologiją ir kurdamos darbo vietas šalies viduje. Saudo Arabijai šis susitarimas turėtų padėti patenkinti šalies energetikos poreikius, teigė JAV Energetikos departamentas. Dabar susitarimas bus pateiktas peržiūrai JAV Kongresui, kur jis gali susidurti su pasipriešinimu. Daugelis įstatymų leidėjų prieštarauja branduolinės technologijos plėtrai politiškai nestabiliuose Artimuosiuose Rytuose, ypač atsižvelgiant į tebevykstantį JAV karą su Saudo Arabijos ilgamečiu regioniniu varžovu Iranu. Kritikai baiminasi, kad Saudo Arabija gali praskinti sodrinimo ir branduolinių ginklų varžybų kelią. JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėliau ketvirtadienį pareiškė, kad šis susitarimas „visiškai priklauso“ nuo to, ar Rijadas prisijungs prie vadinamųjų Abraomo susitarimų, kuriais pripažįstamas Izraelis. Saudo Arabija anksčiau yra sakiusi, kad nepripažins Izraelio be nepriklausomos Palestinos valstybės.