Į Lietuvą grįžta legendinė Ukrainos muzikos grupė: renkamos lėšos brutaliai užpultos šalies gynybai

„Šiandien Europoje jaučiamas natūralus nuovargis nuo naujienų apie karą, mes tai suprantame. Todėl į Lietuvą atvykome nešdami ramybę ir šviesą, kurios iš mūsų niekas negali atimti“, – pasakoja žinomas Ukrainos muzikos atlikėjas Romanas Krylis.

Kol Europos Sąjungos šalys ieško ilgalaikių gynybos sprendimų, ukrainiečiai gina savo identitetą visais įmanomais būdais. Vienas iš tokių pavyzdžių – kultūrinė diplomatija, kurią į Lietuvą atveža viena savičiausių Ukrainos etno-grupinių (etno-lounge) grupių legendiniai „Očeretianyj kit“ (Nendrinis katinas).

Oficialiai palaikant Ukrainos kultūros ministerijai, kolektyvo įkūrėjai vyksta į Klaipėdą ir Šiaulius su išskirtiniais labdaros koncertais, siekdami asmeniškai padėkoti lietuviams.

Nuo pat 2014 metų šis kolektyvas yra judėjimo „Muzikos batalionas“ dalis. Jie koncertavo pafrontės miesteliuose, karinėse ligoninėse, o dabar savo muzika renka lėšas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų inžineriniams-techniniams bei logistikos poreikiams.

Lietuvoje „Očeretianyj kit“ koncertavo ir neilgai trukus po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, 2022 metų birželio-liepos mėnesiais.

Grupės „Očeretianyj kit“ kūryba – tai akustinis bliuzas, persipynęs su tradicinėmis Podolės krašto dainomis ir meditatyviu lounge skambesiu.

Klaipėdoje ir Šiauliuose grupė pasirodys kameriniu dueto formatu.

Į sceną žengs abu kolektyvo įkūrėjai: R. Krylis (vokalas, gitara) ir Mykola Doliakas (vokalas, fleita, gitara).

Paklaustas, kaip pavyksta dainuoti apie ramybę ir meilę, kai aplinkui griūva pasaulis, Romanas Krylis neslepia, kad karas pakeitė patį garso suvokimą.

„Pradėjus groti pajunti, kaip muzika tiesiogine prasme atpalaiduoja, nes mes gyvename nuolatinėje, psichologinėje įtampoje, tai ne kas kita kaip kasdieninė trauma. Gitara ir daina – tiesiog puikūs psichoterapeutai.

Prieš koncertus skirtus kariams dažnai galvoju, kad mes tiems vaikinams apskritai esame nereikalingi, tik po koncerto suprantame, kad nukreipėme jų dėmesį, atlikome kažką panašaus į terapiją, štai tuomet pastebime, kaip keičiasi jų žvilgsnis, dingsta įtampa. Jie bent pusvalandžiui grįžta ten, kur nėra mirties“, – ištarė vokalistas.

Prisimenant patirtis Ukrainoje, muzikantus lydi išgyventų naktų aidai.

„Žinote, kai kasdien kaukia sirenos, virš namų skrieja raketos, smogia, namas dreba, tai iš tiesų labai baisu. Prakeiki priešus, griebi savo artimuosius, instrumentus ir bėgi į slėptuvę, kad išvengtum „maskoliškos loterijos“.

Dauguma puoselėja viltį, kad išvengs pasėkmių ir rizikuodami slepiasi koridoriuje laikydamiesi „dviejų sienų“ taisyklės, kuri, deja, nėra labai efektyvi, jei į namą pataiko raketa.

Groti Europoje šiandien – keistas jausmas“, – pasakoja Mykola Doliakas, koncerte grosiantis gitara bei pučiamaisiais instrumentais.

„Čia šviesu, ramu, žmonės kavinėse geria kavą, o mūsų mintys vis tiek liko ten kur mūsų artimieji ir „mirties loterija“.

Būdami muzikantais rodome tai, kas mums jautru, svarbu pajustų klausytojai, kad taptume artimesni, žinant jog turime bendrą, principų neturintį priešą, kuris nesustos, kol nebus sustabdytas.

Mes atvykome ne apipilti skundais, ne prašyti išmaldos, atvykome dalintis savo namų šiluma ir tiesiog apsikabinti su lietuviais. Kiekvienas žmogus, kuris ateis pasiklausyti mūsų dainų, prisidės prie to, kad mūsų vaikinai fronte turėtų generatorių ar saugų transportą.

Tai labai žmogiškas, šiltas mainų procesas: mes atiduodame jums savo sielą, o jūs padedate mums išstovėti“, – tęsė M. Doliakas.

Šie koncertai Klaipėdoje ir Šiauliuose taps ne tik kultūriniu įvykiu, bet ir jautraus solidarumo erdve, kurioje išnyksta bet kokie barjerai tarp scenos ir žiūrovų – lieka tik bendras saugumo ir laisvės siekis.