Anot V. Augustinavičiaus, investicijos į krašto apsaugą yra investicijos į taiką, todėl prezidentas palaikytų diskusijas dėl ilgalaikio partijų susitarimo.
„Geopolitinė rizika nepasibaigs nei po metų, nei po dvejų, nei po penkerių metų, todėl turime tęstinai stiprinti gynybą. Investicijos į gynybą yra investicijos į taiką. Prezidento nuomone, Seimo politinės partijos galėtų pabandyti padiskutuoti ir susitarti dėl gynybos finansavimo po 2030 metų. Gynyba yra pamatinis valstybės tikslas, todėl šioje srityje reikėtų ieškoti bendrų vardiklių“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas.
Komentuodamas diskusijas dėl gynybos finansavimo dydžio, V. Augustinavičius pažymėjo, kad nors NATO kontekste svarbus rodiklis yra išlaidų dalis nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), praktikoje svarbiausia yra reali lėšų suma, reikalinga suplanuotiems pajėgumams įgyvendinti.
Susiję straipsniai
Pasak jo, planuojant finansavimą iki 2030 metų pirmiausia buvo įvertinta, kokios ginkluotės ir karinės technikos reikia nacionalinei divizijai suformuoti, taip pat oro gynybos pajėgumams stiprinti, o tik tuomet apskaičiuota, kokią BVP dalį sudarys šios išlaidos.
„Procentas yra labai svarbus NATO kontekste siekiant politinio įsipareigojimo, tačiau visi įsigijimai vyksta eurais. Pirmiausia žiūrima, ką reikia įsigyti ir kiek tai kainuoja. Todėl Krašto apsaugos ministerijai svarbiausia yra pinigų suma, o ne pats procentas“, – pabrėžė V. Augustinavičius.
ELTA primena, kad pernai Valstybės gynimo taryba priėmė sprendimą 2026–2030 m. krašto apsaugai kasmet skirti 5–6 proc. BVP. Toks finansavimo lygis numatytas siekiant iki 2030 metų išvystyti nacionalinę diviziją, sustiprinti oro gynybos pajėgumus bei sudaryti sąlygas priimti Vokietijos brigadą Lietuvoje.