ELTA glaustai: planai dėl nenumatyto Seimo posėdžio, tebesitęsianti daugiavaikės šeimos drama, migrantų krizė Ispanijoje

Lenkijoje sudužus, įtariama, Rusijos raketai, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad vykstant karui Ukrainoje, tokie incidentai gali kartotis. Todėl, pasak šalies vadovo, reikia ir toliau stiprinti oro gynybą.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Etikos komisija priėmė sprendimą nagrinėti Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos perduotą skundą dėl galimų akademinės etikos pažeidimų, susijusių su Mindaugo Sinkevičiaus daktaro disertacija.

Prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Kauno klinikose mirusio kūdikio. Tyrimo metu bus vertinama, ar galimas tėvų delsimas kreiptis medicininės pagalbos galėjo turėti įtakos vaiko gyvybei pavojingos būklės atsiradimui.

Minint Medininkų žudynių metines, šalies vadovai pabrėžė, kad 1991-ųjų tragedija primena laisvės kainą, o dabartinės geopolitinės grėsmės įpareigoja Lietuvą išlikti budrią ir stiprinti valstybės gynybą. Prezidentas G. Nausėda teigė, kad Medininkų žudynės primena sudėtingą, tačiau drąsų Lietuvos valstybės atkūrimo kelią, o tą rytą tarnybą atlikę pareigūnai pasirinko nebijoti ir liko savo poste, nors suvokė gresiantį pavojų. Pasak šalies vadovo, jų pasiaukojimas ir šiandien stiprina visuomenės ryžtą ginti laisvę bei primena pareigą budėti tėvynės sargyboje. Premjeras M. Sinkevičius pabrėžė, kad Medininkuose žuvę pareigūnai valstybės sieną gynė beveik plikomis rankomis, o jų svarbiausias ginklas buvo pareiga ir meilė Lietuvai. Ministro pirmininko teigimu, Rusijos karas prieš Ukrainą dar kartą patvirtina, kad Lietuva negali prarasti budrumo. Seimo pirmininkas Juozas Olekas sakė, kad vykstant karui Ukrainoje, Medininkų tragedija nėra tik istorinis įvykis – ji išlieka priminimu apie pareigą saugoti valstybę ir demokratiją.

Lenkijoje sudužus, įtariama, Rusijos raketai, prezidentas G. Nausėda sako, kad vykstant karui Ukrainoje, tokie incidentai gali kartotis. Todėl, pasak šalies vadovo, reikia ir toliau stiprinti oro gynybą, pasiekti, kad ji visuose aukščiuose būtų stipri ne tik detekcijos, bet ir kovos su skraidančiais objektais prasme. Taip pat G. Nausėda pranešė apsikeitęs žinutėmis su Lenkijos prezidentu Karoliu Nawrockiu, išreiškęs solidarumą ir pasiūlęs Lietuvos pagalbą šioje situacijoje. Kol kas, kaip minėjo prezidentas, Lenkijai ypatingos pagalbos nereikia. Kartu šalies vadovas sako neturintis naujos informacijos apie galimas Rusijos provokacijas prieš NATO valstybes. Jis ragino išlikti ramiems ir būti pasirengusiems atremti galimas grėsmes. G. Nausėda kartu pabrėžė – nors gynybos pajėgumai nuosekliai stiprinami, pasirengimo lygis galimiems pavojams kol kas nėra pakankamas. Tačiau darbai esą vyksta kasdien, įsigyjama tai, kas reikalingiausia, kad dangus virš Lietuvos būtų saugus.

Seimo pirmininkas J. Olekas sako, jog rugpjūčio pabaigoje parlamentas turėtų rinktis į nenumatytą posėdį. Tačiau, anot jo, kol kas neaišku, ar bus šaukiama neeilinė Seimo sesija. Seimas liepos viduryje baigė pratęstą pavasario sesiją. Pasikeitus valdančiajai daugumai, parlamentarams teko koreguoti savo planus, todėl birželio 30 d. turėjusi pasibaigti sesija, užsitęsė beveik iki liepos vidurio.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Etikos komisija priėmė sprendimą nagrinėti Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos perduotą skundą dėl galimų akademinės etikos pažeidimų, susijusių su M. Sinkevičiaus daktaro disertacija. ISM informuoja, kad sprendimas turėtų būti priimtas iki rugsėjo pabaigos. Pasak ISM rektoriaus Daliaus Misiūno, visuomenė turi teisę tikėtis aiškių atsakymų, kurie gali būti pateikti tik užbaigus nustatyta tvarka vykdomą nagrinėjimą. Jis pažymėjo, kad nors už akademinį sąžiningumą moksliniame darbe pirmiausia atsako jo autorius, universiteto pareiga – užtikrinti, kad visi kilę akademinės etikos klausimai būtų nešališkai įvertinti laikantis nustatytų procedūrų. Pažymima, kad ISM Etikos komisijos darbas bus grindžiamas nepriklausomumo, nešališkumo ir konfidencialumo principais bei tarptautiniais akademinės etikos standartais. Akcentuojama, kad prireikus komisija gali pasitelkti išorinius ekspertus, siekdama užtikrinti visapusišką ir objektyvų skundo vertinimą.

Vilniaus miesto savivaldybės meras Valdas Benkunskas pripažino, kad sostinės regiono atliekų situacija šiuo metu generuoja nuostolius Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrui (VAATC). Tačiau politikas sako neabejojantis, kad su tuo pavyks susitvarkyti. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Aplinkos ir miesto paslaugų komiteto posėdyje meras tikino, kad nors atliekų tvarkymo kainos šiuo metu, pasitelkus kitus privačius partnerius, yra pakilusios, jos normalizuosis VAATC sutvarkius Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo gamykla (MBA) gamyklą ir jos veiklą perėmus vykdyti savarankiškai. Po posėdžio V. Benkunskas toliau kartojo, kad nuostoliai, kurie yra patirti dėl didesnių atliekų tvarkymo kaštų, nebus perkelti ant vartotojų, nes tai užtikrina teisiniai barjerai. Pasak jo, VAATC yra finansiškai pajėgi laikinus nuostolius dėl pabrangusio atliekų tvarkymo padengti pati, tuo pačiu metu susimokant ir už teisminius procesus kovoje su bendrove „Energesman“. Kaip skelbta anksčiau, privati bendrovė „Energesman“, kol valdė MBA, toną atliekų tvarkė už 53 eurų įkainį. Dabar, pasitelkus privačius partnerius, kaip patvirtino VAATC vadovas Marius Švaikauskas, kaina yra pakilusi iki 105–110 eurų už toną. Tiesa, anot jo, „Energesman“ siūloma atliekų tvarkymo kaina nėra daug verta, nes pastaraisiais mėnesiais valdydama MBA gamyklą ji atliekų netvarkė. „Energesman“ vadovas Algirdas Bruzgys kaltinimus neigė ir tikino, jog VAATC bei savivaldybė manipuliuoja susikaupusių atliekų skaičiais, kaltino centrą nesusimokant sąskaitų bei tikino, jog jiems perėmus MBA gamyklos operavimą, sudegusios dalies rekonstrukcija neįvyks.

Prieš penktadienio Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdį Europos aikštėje buvo surengtas piketas dėl įmonės „Energesman“ darbuotojų padėties. Protestas buvo pavadintas „Ar darbuotojai šiukšlės?!“. Kaip skelbia akciją organizavusi Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, piketu siekta atkreipti dėmesį į „Energesman“ darbuotojų padėtį po to, kai jų darbas buvo nutrauktas dėl teisinių ginčų tarp Vilniaus miesto savivaldybės, VAATC ir minėtos bendrovės. „Energesman“ darbuotojų profsąjungos tarybos pirmininkas Gintaras Pukelis žurnalistams sakė, jog viešojoje erdvėje aptariant besitęsiančią Vilniaus regiono atliekų krizę, kalbama tik apie įrenginius bei pastatus, bet nekreipiama dėmesio į darbuotojus. Anot jo, jie nuo praėjusio penktadienio yra išvaryti iš darbo, o įleidžiami tik pasiimti savo daiktų. Tiesa, kaip sako G. Pukelis, VAATC darbuotojams siūloma pereiti dirbti pas juos, tačiau neužtikrinant tų pačių naudų bei socialinių garantijų. Skelbiama, jog penktadienį VAATC susitiko su profsąjungų atstovais ir aptarė „Energesman“ darbuotojų įdarbinimo galimybes. Toks pat susitikimas planuojamas ir šeštadienį.

Prezidentas G. Nausėda ragina „nežaisti skaičiais“, diskutuojant apie kitų metų krašto apsaugos sistemos finansavimą. Pasak jo, svarbiausia yra užtikrinti, kad Lietuvos kariuomenės poreikiai sutaptų su skiriamais finansiniais resursais. Paklaustas, ar kitąmet krašto apsaugos sistemai skiriama finansavimo procentinė išraiška turėtų būti mažesnė nei šiemet, šalies vadovas teigė, kad už konkrečius poreikius mokama ne procentais, o konkrečia pinigų suma. 2026 metų krašto apsaugos finansavimas siekia 4,79 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto.

Prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Kauno klinikose mirusio kūdikio. Tyrimas yra atliekamas dėl galimo piktnaudžiavimo tėvų teisėmis ar pareigomis. Anot prokuratūros, tyrimo metu bus vertinama, ar įtariamas tėvų delsimas kreiptis medicininės pagalbos galėjo turėti įtakos vaiko gyvybei pavojingos būklės atsiradimui. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VVTAĮT), anksčiau gavusi medikų pranešimą apie į gydymo įstaigą patekusio kūdikio būklę bei įvertinusi kitas aplinkybes, nusprendė iš šeimos paimti šešis vaikus. Anot tarnybos, vaikams yra kilusios grėsmės jų gerovei, emociniam saugumui, raidai ir sveikatai. Tuo metu vaiko teisių apsaugos kontrolierė Alina Jakavonienė pareiškė, kad minėtos šeimos atveju būtina atlikti nepriklausomą tyrimą, kurio metu būtų įvertintas VVTAĮT sprendimų pagrįstumas. Šeimos atstovė advokato padėjėja Dalia Jasevičienė kartoja, jog šeima nesutinka su vaiko teisių apsaugos gynėjų sprendimu paimti iš jos vaikus. Anot šeimos atstovės, kūdikis mirė, nes buvo gimęs su Patau sindromu, o šia genetine liga sergantys vaikai esą turi mažai šansų išgyventi.

Į Ispanijos eksklavą Seutą atvyko apie 60 tūkst. migrantų iš Maroko. Visgi iki penktadienio 13 val. vietos (14 val. Lietuvos) laiku 25 tūkst. žmonių šią teritoriją paliko, skelbė Ispanijos valstybinis transliuotojas. Anksčiau šią savaitę vieną iš dviejų Ispanijos teritorijų prie Maroko Viduržemio jūros pakrantės Seutą užplūdo tūkstančiai migrantų, daugelis kurių šį eksklavą pasiekė plaukdami. Bandydami patekti į šią teritoriją žuvo mažiausiai 34 žmonės, penktadienį teigė Seutos prezidentas. Italija ketvirtadienį paragino užverti Ispanijai Šengeno erdvę, prie šio raginimo penktadienį prisijungė ir Suomija. Danija taip pat paragino svarstyti šią priemonę. Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas penktadienį pareiškė, kad staigų migrantų antplūdį į Šiaurės Afrikoje esantį Ispanijos eksklavą Seutą sukėlė prekybos žmonėmis mafija, paskleidusi gandus apie neseniai priimtą teismo sprendimą migracijos klausimu. Nors pagal jį neteisėtai sieną kirtusių migrantų skubaus grąžinimo tvarka netaikoma asmenims, atvykusiems jūra, vis dėlto mafija, pasak P. Sanchezo, šį įstatymą interpretavo sau palankiu būdu ir jos aiškinimas žaibiškai paplito.

Grupuotė „Hamas“ penktadienį pranešė sutikusi su JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtu susitarimu dėl karo su Izraeliu pabaigos. Pagal susitarimą, palestiniečių islamistų grupuotė perduotų savo ginklus Palestinos valdymo komitetui, o Izraelio pajėgos palaipsniui pasitrauktų iš Gazos Ruožo. Izraelis iš karto šio pranešimo nekomentavo. Tačiau prieš pat jį vienas politinis šaltinis Izraelyje naujienų agentūrai AFP sakė, kad siūlomas susitarimas „neužtektinai“ atitinka Izraelio reikalavimus dėl visiškos Gazos Ruožo demilitarizacijos. Jis pridūrė, kad šią savaitę Vašingtone vykusiame Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu ir D. Trumpo susitikime „Gazos klausimas apskritai nebuvo aptartas“. Palestiniečių islamistų grupuotės turimi ginklai iki šiol buvo laikomi viena pagrindinių kliūčių įgyvendinant nuo spalio galiojantį paliaubų su Izraeliu susitarimą. Izraelio kraštutinės dešinės nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben Gviras vėliau penktadienį naująjį susitarimą vadino nepriimtinu.

Lenkija patvirtino, kad netoli sienos su Ukraina sudužęs skraidantis objektas buvo Rusijos sparnuotoji raketa Ch-101. Apie tai pranešė Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczykas. Ketvirtadienio rytą Lenkijos kariuomenė pranešė, kad per naktį vykusią intensyvią Rusijos oro ataką prieš kaimyninę Ukrainą į NATO oro erdvę įskrido nenustatytas skraidantis objektas, kuris vėliau sudužo Lenkijos teritorijoje. Vėliau policijos pareigūnai netoli Tarnavos-Kolionios kaimo aptiko 10 metrų skersmens kraterį. Per incidentą niekas nenukentėjo. Tai buvo pirmas rusiškos raketos sprogimo atvejis NATO šalies teritorijoje. Dėl šio incidento Lenkija penktadienį išsikvietė Rusijos ambasadorių, pranešė šalies ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.

JAV prezidentas D. Trumpas pareiškė „nesąs tikras“, ar leis Ukrainai gaminti „Patriot“ raketas. Jo teigimu, „tai labai ypatingas ginklas“, todėl Vašingtonui esą reikia būti „šiek tiek atsargiam“ jo gamybos licencijų klausimu. Antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po susitikimo su D. Trumpu Baltuosiuose rūmuose pranešė, jog šis sutiko Kyjivui suteikti licencijas gaminti raketas „Patriot“ oro gynybos sistemoms. Pasak Ukrainos prezidento, „Patriot“ sistemos yra vienintelė veiksminga Ukrainos gynyba nuo Rusijos balistinių raketų. V. Zelenskis anksčiau šiais metais kalbėjo, kad Ukrainai kritiškai trūksta tokių raketų, o JAV karinė kampanija prieš Iraną dar labiau sumažino jų atsargas pasaulyje, todėl Kyjivas iškėlė idėją jas gaminti savo šalies teritorijoje.