L. Kasčiūnas: valstybė turi pasidaryti savirefleksiją dėl CŽA kalėjimo

Vis tik, pasak jo, iniciatyvos šiuo klausimu turėtų imtis valdantieji socialdemokratai.

„Atsakymas ir mums, kad bet koks parlamentinis tyrimas būtų labai ribotas, nes turi gauti amerikietišką informacijos pusę. Turbūt mes visos tos informacijos negautume. Todėl, be jokios abejonės, jeigu nenorime politinio fono, triukšmo, kas būtų parlamentinis tyrimas – reikėtų (...) arba palikti prokuratūrai tęsti tyrimą, arba (atlikti – ELTA) kažkokį vyriausybinį tyrimą“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė L. Kasčiūnas.

„Vis tiek turime bent pabandyti padaryti savirefleksiją, pastanga iš valstybės turi būti su, turbūt, labai ribotomis galimybėmis. Jei kalbame apie vyriausybinį tyrimą – tai yra valdančiųjų reikalas, jie turi imti ir padaryti, o socdemai, kaip visada, yra neapsisprendę, kaip ir daugeliu kitų klausimų“, – akcentavo jis.

Pasak politiko, atliekant tyrimą būtų galima atsispirti nuo JAV Senato ataskaitoje pasirodžiusios informacijos apie grynuosius pinigus Lietuvos pareigūnams.

„Viena vertus, tai skamba kaip politinė archeologija, tą reikia pripažinti. Tai yra seni procesai. Kita vertus, Amerika tam tikrą savo refleksiją pasidarė, Senato ataskaita yra rimtas dokumentas. Ten yra tas labai svarbus sakinys, kad Lietuvos pareigūnams vaikščiojo kažkokie gryni pinigai. Nuo šito atsispirčiau: kokie pinigai, kas vaikščiojo ir kokiems pareigūnams?“ – dėstė L. Kasčiūnas.

„Jeigu buvo susiformavusi kažkokia valstybė valstybėje – atleiskite, mes turime Konstituciją, esame demokratiška šalis, yra demokratiškai išrinkti valstybės vadovai, kurie turėjo būti informuoti apie tokius sprendimus. Čia irgi įdomu, ar jie buvo informuoti, ar nebuvo, kas turėjo informuoti. Aš atsispirčiau nuo to“, – pabrėžė jis.

Diskusijos šiuo klausimu atsinaujino Lietuvai Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) pralaimėjus dar vieną bylą.

2009 metais parlamentinį tyrimą atliko Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Po jo konstatuota, kad Lietuvoje buvo sąlygos kalinti žmones, tačiau nepavyko įrodyti, jog kaliniai buvo atvežti į mūsų šalį ir čia laikomi.

Kaip skelbta, Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigė nematantis prasmės pradėti dar vieną tyrimą dėl CŽA kalėjimo. Analogiškos pozicijos laikosi ir premjeras Mindaugas Sinkevičius.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Virginijus Sinkevičius šią savaitę Eltai teigė, kad toks tyrimas turėtų būti atliktas. Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Aurelijus Veryga nemano, kad tokio tyrimo reikia.

Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys praėjusią savaitę teigė, kad Lietuva privalo ištirti įtarimus dėl galimai šalyje veikusio slapto CŽA kalėjimo.

Prezidentūra abejoja, ar šioje istorijoje reikalingas dar vienas tyrimas. Šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė anksčiau teigė, kad papildomas tyrimas neįneštų daugiau aiškumo.

Liepos pradžioje EŽTT konstatavo, kad terorizmu „Al Qaeda“ grupuotėje įtartas Saudo Arabijos pilietis Abdas Al Rahimas Husseinas Al Nashiri 2005–2006 metais buvo neteisėtai kalinamas amerikiečių kalėjime Lietuvoje.

Be to, septynių teisėjų kolegija priteisė jam 30 tūkst. eurų kompensaciją ir įpareigojo Lietuvos Vyriausybę kreiptis į JAV valdžią, siekiant patikinimo, kad įtariamajam nebus paskirta mirties bausmė.

Tai jau trečioji byla Strasbūro teisme prieš Lietuvą dėl CŽA kalėjimo.

2018 m. EŽTT nusprendė, kad Lietuvoje 2005–2006 m. veikė slaptas CŽA kalėjimas, jame kalintas Saudo Arabijoje gimęs palestinietis Abu Zubaydah. Tuo metu 2024 m. dėl neteisėto kalinimo Saudo Arabijos piliečiui Mustafa al-Hawsawiui buvo priteista 100 tūkst. eurų.

EŽTT tai 1959 metais įkurtas tarptautinis teismas, nagrinėjantis asmenų arba valstybių pareiškimus dėl pilietinių ir politinių teisių, numatytų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (EŽTK). Šio Teismo tikslas – užtikrinti, kad būtų laikomasi įsipareigojimų, kuriuos susitariančios šalys prisiėmė pagal EŽTK. Teismas įsikūręs Strasbūre, Prancūzijoje.