ELTA glaustai: atsisveikinimas su K. Prunskiene, migrantai užpuolė pasieniečius

Trečiadienį visuomenė Šv. Jonų bažnyčioje turėjo galimybę atsisveikinti su pirmąją nepriklausomos Lietuvos premjere Kazimira Danute Prunskiene.

Be to, paaiškėjo, kad liepos pabaigoje tuneliu į Lietuvą bandę patekti migrantai užpuolė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnus. Dėl šio incidento vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas pradėjo tarnybinį patikrinimą.

Užsienio aktualijose – dronas su sprogmenimis ir neatpažintas skraidantis objektas Vokietijos oro uoste, Rusijos masinė raketų ir dronų ataka Kyjive, Izraelio reakcija į JAV planą dėl Gazos Ruožo ir nauji smūgiai Libane.

Šv. Jonų bažnyčioje visuomenė pradėjo atsisveikinimą su pirmąja nepriklausomos Lietuvos premjere Kazimira Danute Prunskiene. Į šermenis susirinko buvę kolegos, dabartinės Vyriausybės nariai – ministrai, viceministrai, premjeras Mindaugas Sinkevičius, taip pat Seimo pirmininkas Juozas Olekas. Ne vienerius metus su K. Prunskiene dirbęs signataras Česlovas Juršėnas pasakojo prisimenantis ją kaip aktyvią ir rimtą ekonomikos specialistę. Politikė bendražygių taip pat buvo vadinama „gintarine ledi“. K. Prunskienės vadovautoje Vyriausybėje prekybos ministru dirbęs Albertas Sinevičius sakė, jog buvusi bendražygė turėjo gebėjimą suburti žmones. Pirmasis atkurtos valstybės sveikatos apsaugos ministras J. Olekas teigė, kad K. Prunskienė buvo įkvepianti lyderė, kvietusi kiekvieną savo Vyriausybės narį rodyti iniciatyvą. M. Sinkevičius sakė, kad iš K. Prunskienės galima pasimokyti nuoširdaus darbo. Pasak jo, politikei ministrų kabinetui teko vadovauti sudėtingu laiku, kai reikėjo kurti valstybę, padėti jai pamatus.

Tuneliu į Lietuvą bandę patekti migrantai užpuolė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnus. Incidentas įvyko liepos 26 dieną Kapčiamiesčio užkardos teritorijoje, šalia Baltarusijos pasienio. Teigiama, kad VSAT pareigūnams aptikus tunelį ir sulaikant keletą juo neteisėtai prasmukti bandžiusių migrantų, iš tunelio išlindo dar apie 20 asmenų, kurie užpuolė pasieniečius. Savo ruožtu vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas pradėjo tarnybinį patikrinimą dėl VSAT vadovybės veiksmų, reaguojant ir informuojant apie šį įvykį. Tuo metu VSAT vadas Rustamas Liubajevas sako, kad per incidentą dėl tunelio Lazdijų rajone, prie Baltarusijos sienos, pasieniečiai nenukentėjo, tačiau vidaus reikalų ministrui pateikta pirminė informacija galėjo būti neišsami.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad kai kurių Europos Sąjungos (ES) valstybių raginimai pašalinti Ispaniją iš Šengeno erdvės po migrantų krizės Seutoje veikiausiai buvo emocionali reakcija. Jo teigimu, imtis tokio veiksmo nereikėtų. Kartu Vyriausybės vadovas pabrėžia, kad kiekvienos Bendrijos šalies atsakomybė – užtikrinti išorės sienų apsaugą. Pasak M. Sinkevičiaus, Lietuva turėjo įvairių incidentų su iš Baltarusijos stumiamais nelegaliais migrantais. „Ispanija dabar turi savo iššūkius. Tai nereiškia, kad kitos šalys jų neturės. Klausimas yra, kaip sugebama apginti išorinę ES sieną, kokių veiksmų imamasi, nes tai yra ne vien tik Ispanijos klausimas, tai yra ir visos ES klausimas. Gerai, kad į jį buvo atkreiptas dėmesys ir tikiuosi, kad Ispanijos vyriausybė tinkamai susidoros su ateities iššūkiais“, – komentavo M. Sinkevičius.

Premjerui Mindaugui Sinkevičiui ir prezidentui Gitanui Nausėdai radus sutarimą dėl pensijų indeksavimo naudojant dalį „Sodros“ biudžeto perviršio, finansų ministras Taurimas Valys dar nėra užtikrintas, ar ši priemonė turėtų būti pasitelkta. Jis teigė kol kas konkrečių skaičių nenorintis užbėgti įvykiams už akių, tačiau tikino šiuo klausimu bendraujantis tiek su premjeru, tiek su Prezidentūra. Ministras tikino, kad galimybėms leidus „Sodros“ biudžeto perviršis tikrai galėtų būti naudojamas pensijoms sparčiau indeksuoti, tačiau kol kas jam atrodo, kad minėta priemonė turėtų neigiamą poveikį šalies fiskalinei situacijai. Prezidentas siūlo, kad papildomos lėšos pensijoms indeksuoti konkrečiais metais sudarytų ne mažiau negu 20 proc., tačiau ne daugiau 75 proc. planuojamo „Sodros“ biudžeto perviršio. Tiesa, premjeras savo ruožtu sakė, jog norėtų, kad mažiausia „Sodros“ biudžeto perviršio dalis, kurią reikėtų naudoti pensijų indeksavimui, būtų 15 proc.

Lietuvos degalinėse vidutinei dyzelino kainai tebesilaikant 2 eurų lygyje, finansų ministras Taurimas Valys sako, kad situacija nėra dramatiška ir dar nėra pagrindo imtis priemonių kainų suvaldymui. Jis kartojo, kad riba, kuri reikštų poreikį taikyti priemones kainų suvaldymui, būtų 100 JAV dolerių už barelį. Kalbėdamas apie kainas degalinių švieslentėse, T. Valys įvardijo, kad signalu priemonių poreikiui galėtų tapti 2,2–3 eurų kaina už litrą degalų. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, Lietuvos degalinėse dyzelino kainos degalinėse trečiadienio rytą svyravo nuo 1,88 euro iki 2,19 euro, o vidutinė jo kaina siekė 2,02 euro už litrą. Tuo metu benzino kainos vyravo nuo 1,66 euro iki 1,94 euro, o vidutinė benzino kaina sudarė 1,77 euro už litrą. „Brent“ naftos kaina rinkoje antradienį siekė 79,36 JAV dolerio už barelį.

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovė Agnė Bagočiutė sako, kad siekiant suvaldyti aukštas degalų kainas šalyje pirmiausia reikėtų galvoti apie ilgalaikius, o ne laikinus sprendimus. Pasak jos, galima dėmesį skirti valstybės skatinimui atsisakyti iškastiniu kuru varomų automobilių. Taip pat, pasak jos, reikėtų įvertinti Lietuvos mokestinę politiką, esą, jei šalyje išliks didesni degalų akcizai nei kaimyninėse valstybėse, nukentės jos konkurencingumas. Tuo metu Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys pritarė, kad reikėtų dėmesį skirti akcizų politikai.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastato pritaikymo klausimas dar pareikalaus diskusijų siekiant rasti sutarimą su Lietuvos žydų bendruomene, kartu nepamirštant objekto reikšmės Lietuvos istorijai. Jo nuomone, objektas galėtų tapti Atminties rūmais, kur būtų atliepti abiejų tautų interesai, tačiau šį klausimą žada spręsti ne tik su žydų bendruomenės atstovais, bet ir Seimo pirmininku Juozu Oleku. Tiesa, premjero manymu, diskusija persikels į rudenį.

Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas pradėjo tarnybinį patikrinimą dėl pasienio vadovybės veiksmų. Per per spaudos konferenciją ministerijoje M. Katelynas pranešė, jog apie socialiniuose tinkluose nuskambėjusį incidentą pasienyje formaliai buvo informuotas anksčiau, kad buvo užkardytas tunelio kasimas. Tuo metu Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas sako, kad per incidentą dėl tunelio Lazdijų rajone, prie Baltarusijos sienos, pasieniečiai nenukentėjo, tačiau vidaus reikalų ministrui Martynui Katelynui pateikta pirminė informacija galėjo būti neišsami. Kol kas VSAT negali nustatyti puolimo fakto, tačiau konstatuojama, kad dalis migrantų galimai nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, bandė pasipriešinti, dėl ko buvo panaudotos spec. priemonės. Pasak jo, įvykių, kai pasipriešina migrantai ar kontrabandininkai, tikrai būna daug. Vieni atvejai pritraukia daugiau dėmesio, kiti gal šiek tiek mažiau. Apie viešai neskelbtą incidentą trečiadienį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Lazdijų politikė Vilma Danauskienė. VSAT vadas politikės informacijos nei paneigė, nei patvirtino.

Prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl krepšinio trenerio, buvusio krepšininko Dariaus Songailos užpuolimo. Šioje byloje šiauliečiui pateikti kaltinimai dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų. Ikiteisminis tyrimas pradėtas po to, kai gegužę Šiauliuose, viešoje vietoje, buvo užpultas šunį vedžiojęs D. Songaila. Tyrimo duomenimis, prie jo vedžiojamo šuns pribėgo kitas šuo, priskiriamas pavojingų šunų veislei, kuris buvo be pavadžio ir antsnukio. Anot teisėsaugos, D. Songailai bandant atitraukti savo augintinį ir išvengti galimo konflikto tarp šunų, jį užpuolė netoliese buvęs pastarojo šeimininkas. Krepšinio treneris per incidentą buvo sužalotas. Už nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų gali grėsti laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Neblaivus vairavęs ir už tai pinigine bauda, teisės vairuoti atėmimu nubaustas politologas Vladimiras Laučius nesutinka su jam paskelbtu Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir prašo jį pakeisti. Vyras apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, tai yra maksimaliai sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą ir sumažinti konfiskuotiną piniginių lėšų sumą. Liepą teismas V. Laučių atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kartu nutarta atimti iš V. Laučiaus teisę vairuoti transporto priemones dvejų metų ir šešių mėnesių laikotarpiui. Taip pat teismas nusprendė įpareigoti politologą vienerius metus dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose, iš žurnalisto išieškoti automobilio, kurį jis vairavo, būdamas neblaivus, vertę atitinkančią sumą, tai yra 20 670 eurų. Pats V. Laučius pripažino kaltę ir gailėjosi, kad vairavo, būdamas neblaivus. Vyrui byla buvo iškelta dėl to, kad jis gegužę Vilniuje vairavo automobilį, būdamas neblaivus. Žurnalistui tuomet nustatytas 2,32 prom. girtumas.

VVTAĮT specialistams antrą kartą nepavyko susitikti su Žlabių šeima iš įvertinti jų vaikų situacijos. Tarnybos atstovė Lina Baranauskienė informavo, kad antradienį buvo suderintas sutikimo laikas, tačiau likus kelioms valandoms iki jo šeimos atstovė informavo, kad tėvai pakeitė nuomonę ir susitikimas neįvyko. Anot VVTAĮT atstovės, trečiadienį buvo planuotas susitikimas su Žlabiais dar kartą, tačiau šeima esą pasiūlymo susitikti atsisakė. Kitas apsilankymas pas minėtą šeimą planuojamas penktadienį. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pareiškė, kad, jei Ukmergės rajone gyvenanti Žlabių šeima atsisakys bendradarbiauti su VVTAĮT, atžalos iš šeimos turės būti paimtos. Vaiko teisių apsaugos tarnyba anksčiau buvo nusprendusi paimti vaikus iš minėtos šeimos, nes, tarnybos vertinimu, vaikams yra kilusios grėsmės jų gerovei, emociniam saugumui, raidai ir sveikatai. Galutinį sprendimą šiuo klausimu planuojama priimti kitą savaitę. Prieš kelias savaites į Kauno klinikas pateko ir įstaigoje mirė Žlabių kūdikis. Medikai skelbė, jog vaikas buvo išsekęs, kritinės būklės. Šeima tvirtina, kad kūdikis mirė ne dėl galimos nepriežiūros, o dėl to, kad buvo gimęs su Patau sindromu, o šia genetine liga sergantys vaikai esą turi mažai šansų išgyventi.

Vokietijos oro uoste aptiktas dronas su sprogmenimis ir neatpažintas skraidantis objektas, su kuriuo susidūrė ten turėjęs leistis orlaivis. Leipcigo–Halės oro uoste ant kilimo ir tūpimo tako netoli Ukrainos krovininio lėktuvo pastebėjusi droną, Vokietijos policija panaudojo sprogmenų neutralizavimo robotą ir vėliau patvirtino, kad dronas buvo su sprogmenimis. Ji trečiadienio rytą iš pradžių pranešė, kad dėl „su saugumu susijusio incidento“ skrydžiai į Leipcigo–Halės oro uostą buvo laikinai sustabdyti. Bendrovės DHL krovininis lėktuvas, turėjęs nutraukti planuotą tūpimą šiame oro uoste, netrukus ore susidūrė su netoliese skridusiu neatpažintu objektu, tačiau vėliau saugiai nusileido Hanoverio oro uoste. Maždaug už šešių kilometrų nuo oro uosto orlaivis patyrė nedidelių smaigalio dalies pažeidimų, kurie buvo pastebėti nusileidus. Trečiadienio paryčiais įprastas oro uosto darbas buvo atnaujintas, tačiau tik šiauriniame kilimo ir tūpimo take. Tuo metu pietiniame take tyrėjai rinko duomenis apie incidentą. Ukrainos ambasadorius Vokietijoje pareiškė įtariantis, kad už šio incidento stovi Maskva.

Rusija Ukrainos Kyjivo srityje surengė naktinę raketų ir dronų ataką, per kurią žuvo mažiausiai 17 žmonių, dar per 40 buvo sužeista. Ukrainiečiams nepavyko numušti nė vienos Rusijos paleistos raketos, skelbė Ukrainos prezidentas. Maskvai intensyvinant išpuolius, Kyjivas prašo JAV daugiau priešraketinių sistemų „Patriot“ perimančiųjų raketų. Reaguodama į šiuos pranešimus, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pasmerkė Maskvos vykdomus „siaubingus žiaurumus“ ir kartu pareiškė, kad Ukraina jau netrukus gaus dar 1,4 mlrd. eurų, uždirbtų iš įšaldyto Rusijos turto.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad Izraelis nesutiko su JAV remiamu planu dėl Gazos Ruožo net ir gavęs garantijas, kad Izraelio pajėgos bus išvestos tik po to, kai „Hamas“ nusiginkluos. Antradienio vakarą jo socialinių tinklų paskyrose paskelbtame vaizdo įraše B. Netanyahu teigė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo komanda „mano, kad gali priversti „Hamas“ nusiginkluoti ir užtikrinti Gazos Ruožo demilitarizavimą“ ir pareiškė, kad šie amerikiečių teiginiai yra šiuo metu tikrinami. Izraelio ministras pirmininkas pabrėžė, kad šis planas – ne Izraelio ir kad Vašingtonui išsiųstos atitinkamos pastabos.

Nepaisydamos tebevykstančių derybų, Izraelio karinės pajėgos trečiadienį atnaujino smūgius prieš Pietų Libaną, kaltindamos grupuotę „Hezbollah“ paliaubų pažeidimais. Beirutas pranešė, kad per smūgius žuvo mažiausiai vienas žmogus. Nauji smūgiai ir pirmasis per kelias savaites Izraelio paskelbtas evakuacijos įspėjimas gyventojams vyko Libanui ir Izraeliui Romoje vedant JAV remiamas derybas dėl karinių veiksmų pabaigos. Šios savaitės derybos, kurios turėtų trukti iki ketvirtadienio, yra septintasis Vašingtono tarpininkaujamas derybų raundas nuo to laiko, kai kovo mėnesį „Hezbollah“ įtraukė Libaną į Artimųjų Rytų karą, paleisdama raketas į Izraelį. Libano valstybinė žiniasklaida pranešė, kad per atskirą Izraelio smūgį žuvo vienas žmogus, dar 11 liko sužeisti.