ELTA glaustai: galimos Rusijos provokacijos, Kaliningrade nuteistas lietuvis

Lietuvos karinė žvalgyba turi duomenų, kad Rusija svarsto surengti atakas prieš kritinę infrastruktūrą Baltijos regione naudojant Ukrainos gamybos dronus.

Kaliningrado srities teismas nuteisė Lietuvos pilietį už šnipinėjimą.

Muitinės kriminalinės tarnybos (MKT) pareigūnai ties Kryžkalniu sulaikė vilkiką su rekordiniu šiemet nelegalių rūkalų kroviniu, kurio vertė – apie 2,4 mln. eurų.

Prokuratūra atnaujino anksčiau nutrauktą ikiteisminį tyrimą dėl per Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdį rasto slapta įrašinėjančio įrenginio.

Užsienio aktualijose – Vokietijos vidaus reikalų ministro komentaras apie incidentą Leipcigo oro uoste, naujos Jungtinės Karalystės sankcijos Rusijai, laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos išpuolio Miunchene vykdytojui ir kaitra Italijoje.

Lietuvos karinė žvalgyba turi duomenų, kad Rusija svarsto surengti atakas prieš kritinę infrastruktūrą Baltijos regione naudojant Ukrainos gamybos dronus. Tai žiniasklaidai patvirtino krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Vis tiek, pasak jo, sprendimas dėl galimo išpuolio nepriimtas, nėra ir datos, kada tai galbūt galėtų įvykti. R. Kaunas pažymėjo, kad sustiprinta kritinės infrastruktūros apsauga, kariuomenė ir visos kitos saugumą užtikrinančios institucijos dirba, stebi ir vertina situaciją. Be to, kaip akcentavo, prie Lietuvos sienos nėra kaupiami Rusijos pajėgumai, kas rodo, kad nėra konvencinės grėsmės. Taip pat ministras nurodė, kad šiuo klausimu NATO lygmeniu bendradarbiauja žvalgybos institucijos. Prezidentūros atstovai pabrėžė, kad visos atsakingos Lietuvos institucijos imasi reikalingų veiksmų galimoms Rusijos provokacijoms užkardyti. Premjeras Mindaugas Sinkevičius ramina visuomenę ir tikina, jog valstybė ruošiasi galimiems scenarijams. Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas sako, kad tokiu būdu Kremlius siekia ne tik sėti nerimą, bet ir paveikti visuomenės bei sąjungininkų požiūrį į karą Ukrainoje. Užsienio reikalų ministerija nurodo siekianti, kad NATO ir Europos Sąjunga inicijuotų papildomas kritinės infrastruktūros apsaugos priemones.

Kaliningrado srities teismas nuteisė Lietuvos pilietį už šnipinėjimą. Kaip pranešta, nuteistajam skirta 13,5 metų laisvės atėmimo bausmė griežto režimo kolonijoje. Be to, iš jo konfiskuotas telefonas ir specialiosios priemonės, kurios naudotos nusikaltimui vykdyti. Aiškinama, kad Rusijos teismas nustatė, kad kaltinamasis nuo 2011 iki 2024 m. šios šalies teritorijoje rinko ir perdavinėjo valstybės paslaptį sudarančią informaciją, kuri galėjo būti panaudota pakenkti Rusijos valstybės saugumui. Asmens tapatybė neįvardijama. Valstybės saugumo departamentas teigia, kad tokia informacija žvalgybai yra žinoma, tačiau viešai jos komentuoti negali. Užsienio reikalų ministerija šiuo klausimu siekia gauti oficialios informacijos diplomatiniais kanalais. Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, jog ministerijai pavesta išsiaiškinti, kuo jam galima padėti nuteistam piliečiui. Pasak ministro pirmininko, daugiau detalių šiuo klausimu paaiškės vėliau.

Antakalnio kapinėse palaidota pirmoji nepriklausomos Lietuvos premjerė, Nepriklausomybės Akto signatarė Kazimira Prunskienė. Amžinojo poilsio ji atgulė Signatarų kalnelyje. Prie kapavietės buvo sakomos atsisveikinimo kalbos, velionė pagerbta tylos minute. Nuleidžiant urną į žemę, nuskambėjo trys salvių šūviai, sugiedotas Lietuvos himnas. Laidotuvių ceremonijos metu velionės artimiesiems taip pat buvo iškilmingai perduota valstybės vėliava. Atsisveikinti su K. Prunskiene Šv. Jonų bažnyčioje ėjo premjeras Mindaugas Sinkevičius, Seimo pirmininkas Juozas Olekas, kiti politikai. Į paskutiniąją kelionę jos išlydėti vyko ir artimieji, bendražygiai, Nepriklausomybės Akto signatarai.

Kartu su gastronomijos bendruomene, turizmo sektoriumi ir kitais partneriais iki šių metų pabaigos planuojama parengti nacionalinę gastronominio turizmo strategiją, praneša Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM). Asociacijos „Bocuse d'Or Lietuva“ prezidentas Darius Katinas sako, kad keliama ambicija, jog per dešimtmetį Lietuva taptų „gastronomijos Meka“, kurioje vyktų pasaulinio lygio gastronomijos renginiai, veiktų Baltijos gastronomijos ir inovacijų centras. Pasak EIM, kuriamos strategijos tikslas – gastronomiją paversti viena svarbiausių aukštą pridėtinę vertę kuriančio Lietuvos turizmo krypčių, stiprinti šalies konkurencingumą ir didinti tarptautinį matomumą. Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas atkreipė dėmesį, kad šalis pastaruosius trejus metus didino savo žinomumą gastronomijos kontekste, pavyzdžiui, šiuo metu ją vertina svarbiausi pasaulio gastronomijos gidai – „Michelin Guide“, „Falstaff“, „Gault&Millau“ ir „Bocuse d'Or“. D. Katinas tuo metu pabrėžė, kad itin svarbu motyvuoti šalies ekosistemą, jog virtuvės šefai Lietuvoje norėtų kurti, dirbti ir į ją grįžti. Be to, jis išskyrė siekį į šalį pritraukti didžiuosius pasaulinio lygio gastronomijos renginius. Jo teigimu, yra jau parengtas planas 2028–2029 metams, pradėtos derybos dėl „Bocuse d'Or“ renginio Lietuvoje. Pasak D. Katino, 2028–2034 metais Lietuvoje ketinama įkurti Baltijos gastronomijos ir inovacijų centrą, kuriame galėtų dirbti ne tik šalies gastronomijos organizacijos, bet ir vietos mokslininkai bei mokslininkai rezidentai.

Ketvirtadienį aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė kartu su atsakingomis institucijomis susitiko su Pagirių bendruomene „Medeina“ dėl medienos plaušo plokščių gamyklos „Homanit Lietuva“ veiklos. Skelbiama, jog vietiniai gyventojai vis dar susiduria su problemomis, todėl ministerija nurodys pavaldžioms institucijoms dažniau vykdyti patikrinimus ir įdėmiau stebėti situaciją. Ministrė sakė suprantanti bendruomenę ir kvietė kartu ieškoti sprendimų. Anot jos, Aplinkos ministerija taip pat kreipsis į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) bei Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC), kad šios institucijos taip pat sugriežtintų stebėseną. Pasak I. Andriulaitytės, susitikimo metu norėta visas puses susodinti prie bendro stalo, tačiau „Homanit Lietuva“ vadovai į susitikimą neatvyko. Tokį bendrovės elgesį ji vėliau įvertino neigiamai ir situaciją Pagiriuose vadino kritine. Anot jos, vietiniai gyventojai toliau skundžiasi dėl didelio triukšmo ir stiprių kvapų bei tikina, kad naktimis negali langų atsidaryti. Pasak ministerijos, Pagirių bendruomenė susitikime pristatė probleminius klausimus ir pasiūlymus, ką reikėtų daryti siekiant išspręsti susiklosčiusią situaciją.

Sostinėje kilus šiukšlių krizei dalis regiono atliekų keliauja į Naująją Vilnią. Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas tikino, jog naudojama teritorija yra visiškai tam pritaikyta, o pats sprendimas – laikinas. Pasak jo, ten yra tinkamai įrengta gruntinė dalis, yra įrengtas ir nuotekų surinkimas ir joks taršos pavojus šalia esančiai Vilnelės upei dėl to negresia. Meras teigė, jog atliekų tvarkymas Naujoje Vilnioje turėtų būti nutrauktas per 5–8 savaites. Anot V. Benkunsko, kitos išeities šiuo metu Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) ir savivaldybė neturi, nes alternatyvių aikštelių regione nėra daug. Kaip aiškino meras, VAATC yra įpareigota ant atliekų purkšti probiotikus ir kontroliuoti kvapą, kuris yra laikomas didžiausia Naujosios Vilnios aikštelės problema. Aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė tuo metu teigė, jog VAATC vadovybė ją patikino, kad atliekos Naujojoje Vilnioje bus sandėliuojamos iki mėnesio laiko ir po to bus paimtos.

Prokuratūra atnaujino anksčiau nutrauktą ikiteisminį tyrimą dėl per LSDP tarybos posėdį rasto slapta įrašinėjančio įrenginio. Aukštesnysis prokuroras konstatavo, kad nutarimas nutraukti tyrimą buvo priimtas tinkamai neįvertinus reikšmingų aplinkybių visumos. Tęsiant ikiteisminį tyrimą bus atlikti papildomi veiksmai, siekiant įvertinti visas rašiklio palikimo posėdžio salėje aplinkybes bei galimus jo panaudojimo tikslus. Anksčiau skelbta, kad teisėsauga nustatė, jog minėtas rašiklis priklauso LRT žurnalistei Eglei Samoškaitei. Pati žurnalistė teigė, kad įrašinėjančio rašiklio LSDP tarybos posėdyje nepaliko. Ji tikino tik vėliau pastebėjus, jog rašiklį prarado. LRT dėl E. Samoškaitės galimo darbo pareigų pažeidimo yra inicijavusi tarnybinį patikrinimą. Žurnalistų profesionalų asociacija (ŽPA) nusprendė iš savo narių pašalinti E. Samoškaitę. ŽPA nurodė, kad anksčiau žurnalistė viešai ir asociacijos nariams teiktuose paaiškinimuose tvirtino, kad LSDP taryboje rasta įrašymo priemonė jai nepriklauso.

Kauno apygardos prokuratūra praplėtė ir perkvalifikavo ikiteisminį tyrimą dėl migrantų kasto tunelio į Lietuvą iš Baltarusijos – teisėsauga nusprendė, jog bus tiriami ir pareigūnų veiksmai. Tyrimas praplėstas siekiant patikslinti duomenis bei patikrinti viešai skelbiamą informaciją apie aplinkybes, susijusias su Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnų, organizavusių sienos stebėjimo, kontrolės ir apsaugos funkcijas, veiksmais, Minėtas tyrimas buvo pradėtas liepos 27 d., tuomet tyrimas pradėtas dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardos veikimo teritorijoje. Taip pat nutarta tikslinti aplinkybes, siekiant nustatyti, ar migrantai priešinosi VSAT pareigūnams. Portalas „Delfi“ paskelbė, kad liepos pabaigoje Lazdijų rajone migrantų grupė, ketinusi neteisėtai patekti į Lietuvą tuneliu, užpuolė VSAT pareigūnus. Incidentas įvyko liepos 26 dieną Kapčiamiesčio užkardos teritorijoje, šalia Baltarusijos pasienio. Po šios žinios vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas pradėjo tarnybinį patikrinimą dėl pasienio vadovybės veiksmų.

MKT pareigūnai praėjusią savaitę ties Kryžkalniu sulaikė vilkiką su nelegalių rūkalų kroviniu, kurio vertė – apie 2,4 mln. eurų. Tai yra didžiausias nelegalių cigarečių sulaikymas šiemet Lietuvos muitinėje. Rūkalai, kaip įtariama, pagaminti Latvijos šešėliniuose fabrikuose. Cigarečių pakeliai puspriekabėje buvo sudėti į dėžes, apvyniotas balta polietilenine plėvele. Iš viso vilkike rasta apie 451,5 tūkst. pakelių cigarečių. Po vilkiko sulaikymo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis. Pernai Lietuvos muitinės pareigūnai ikiteisminiuose tyrimuose sulaikė beveik 7 mln. pakelių nelegalių cigarečių, dažniausiai įvežtų iš Latvijos.

Po incidento Druskininkuose su juodaode sportininke policija pradėjo tyrimą dėl rasizmo. Teisėsauga tyrimo ėmėsi jėgos trikovės čempionato asistentui Ernestui Kusinui pareiškus, kad jis iš rasistinių paskatų sutrukdė juodaodės sportininkės iš Belgijos Sonitos Muluh bandymui atlikti pritūpimą su štanga. Skelbiama, kad asistentas po sportininkė štanga įkišo savo kelį, dėl ko jai nepavykti atlikti pritūpimo su rekordiniu 334,5 kg svoriu. E. Kusinas socialiniame tinkle „Instagram“ teigė taip pasilegęs tyčia, tvirtidamas, jog yra rasistas. Naujienų agentūrai „Reuters“ asistentas teigė, kad minėtą įrašą parašė iš pykčio, reaguodamas į kaltinimus rasizmu, ir kad esą tai buvo ne įsitikinimų išdėstymas, o pasityčiojimas iš jam mestų kaltinimų. Galiausiai E. Kusinas teigė, kad S. Muluh atlikti pritūpimą sutrukdė netyčia, nes buvo pavargęs po darbų renginio metu. Lietuvos jėgos trikovės federacija po tokių pasisakymų visam gyvenimui uždraudė E. Kusinui dalyvauti visose varžybose, o Tarptautinė jėgos trikovės federacija savo pareiškime pasmerkė rasizmą ir neapykantą kurstančią elgseną.

Vokietijos vidaus reikalų ministras Leipcigo oro uoste įvykusį incidentą su dronu pavadino „hibridinės atakos scenarijumi“. Nors dronų buvo pastebima jau anksčiau, sprogmenimis užtaisyto drono atsiradimas oro uosto teritorijoje, pasak Alexanderio Dobrindto, reiškia naują pavojaus lygį. Neįvardydamas įtariamųjų, jis trečiadienio vakarą sakė, kad tai galėjo būti dalis platesnės kampanijos, kurioje gali dalyvauti užsienio valstybės, siekiančios sėti netikrumą Vokietijoje. Skrydžiai Leipcigo–Halės oro uosto šiauriniame kilimo ir tūpimo take, kur trečiadienį prie Ukrainos krovininio lėktuvo buvo rastas dronas, ketvirtadienį vis dar buvo sustabdyti. Tyrėjai taip pat toliau ieškojo kito neatpažinto skraidančio objekto, kuris, kaip skelbiama, susidūrė su DHL krovininiu lėktuvu, atšaukusiu nusileidimą Leipcige, nes dėl pirmojo incidento buvo uždaryti kilimo ir tūpimo takai.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius paskelbė apie naujų sankcijų Rusijai paketą. Edas Milibandas teigė, kad šiomis sankcijomis Jungtinė karalystė sugriežtinti spaudimą asmenims ir įmonėms, remiančioms Rusijos prezidento Vladimiro Putino karą Ukrainoje. Tarp 19 sankcijų taikymo objektų yra šeši Rusijos bankai, šeši neseniai įsigyti „šešėlinio laivyno“ tanklaiviai ir keturios Rusijos bendrovės, importuojančios tantalą ir niobį – retuosius metalus, kurie yra labai svarbūs karinės įrangos gamybai. Tarp į sankcijų sąrašus įtrauktų skolinimo institucijų yra ir „Ozon Bank“ – Rusijos elektroninės prekybos milžinės „Ozon“ finansinis padalinys ir 18-asis pagal dydį šalies bankas, kurio turtas siekia apie 9 mlrd. eurų. Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerijos teigimu, bankai buvo įtraukti į sankcijų sąrašą dėl veiklos Rusijos strateginiame finansinių paslaugų sektoriuje.

Vokietijoje kalėti iki gyvos galvos nuteistas afganistanietis, įvykdęs mirtiną išpuolį Miunchene. Jis praėjusiais metais automobiliu rėžėsi į profsąjungų eitynėse dalyvavusių žmonių minią, pražudydamas dvejų metų mergaitę ir jos motiną bei sužeisdamas dešimtis kitų. Miuncheno teismas pripažino vyrą, žinomą tik Farhado N. vardu, kaltu dėl dviejų žmogžudysčių, 23 mėginimų nužudyti ir 22 kūno sužalojimų, iš kurių 19 buvo sunkūs. Teismo proceso metu prokurorai teigė, kad Farhadas N. veikė vedamas „religinių motyvų“ ir po automobilio įsirėžimo ištarė žodžius „Allahu akbar“, reiškiančius „Dievas yra didis“. Tačiau nemanoma, kad jis priklausė kokiam nors organizuotam džihadistų judėjimui, pavyzdžiui, vadinamajai „Islamo valstybės“ (IS) grupuotei. Manoma, kad jis radikalizavosi per kelis mėnesius iki išpuolio, sekdamas internete radikalių afganų pamokslininkų turinį.

Visuose 27 didžiuosiuose Italijos miestuose paskelbtas aukščiausio lygio perspėjimas dėl karščio. Skelbiama, kad juose laikosi daugiau kaip 35 laipsnių Celsijaus temperatūra. Aukščiausias – raudonasis – perspėjimo lygis reiškia, kad kyla didelė rizika ne tik vyresnių ir kitoms rizikos grupėms priklausančių asmenų, bet ir sveikų bei fiziškai aktyvių žmonių sveikatai. Jis dabar galioja nuo šiaurės iki pietų – nuo Bolcano Pietų Tirolyje iki Palermo Viduržemio jūros Sicilijos saloje. Tokiuose miestuose kaip Florencija ir sostinė Roma meteorologai prognozuoja daugiau nei 40 laipsnių karštį.