„Diplomatinėmis pastangomis taip pat siekiame, kad NATO ir ES inicijuotų papildomas ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos ir atsparumo stiprinimo priemones“, – atsakyme Eltai teigė URM.
„Lietuvos ir Rusijos diplomatiniai kontaktai šiuo metu yra apriboti iki minimaliai būtino lygio. Lietuva diplomatiniais kanalais nuolat reiškia protestus Rusijai dėl jos vykdomų karo nusikaltimų Ukrainoje, taip pat naudojasi šia galimybe siekdama paneigti prieš Lietuvą nukreiptas Rusijos propagandos žinutes“, – pabrėžė ministerija.
Be to, URM tikina, kad Lietuva siekia išnaudoti dabartines ES priemones valstybių narių gynybos finansavimui.
Susiję straipsniai
„Lietuva kartu su sąjungininkais ir partneriais nuosekliai dirba stiprindama regiono atsparumą hibridinėms grėsmėms – glaudžiau koordinuojame veiksmus, keičiamės informacija ir stipriname situacijos stebėseną. NATO yra inicijavusi padidinto budrumo veiklas rytiniame flange – Baltijos jūroje vykdoma „Baltijos sargyba“, skirta ypatingos svarbos povandeninės infrastruktūros apsaugai, „Rytų sargyba“ padeda sustiprinti oro erdvės stebėseną, apsaugą ir sąjungininkų pasirengimą reaguoti į įvairias grėsmes ore, įskaitant bepiločius orlaivius“, – dėstė ministerija.
„Siekiame išnaudoti ES priemones valstybių narių gynybos finansavimui ir pasirengimui atsakyti į karines bei hibridines grėsmes. Tam buvo skirtas pagrindinis dėmesys per Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen vizitą Vilniuje gegužės 26 d. Siekiame, kuo greičiau būtų įgyvendinti ES iniciatyvą „Eastern Flank Watch“, kuri apima oro erdvės stebėsenos, antidroninių sistemų, oro gynybos, karinio mobilumo ir situacijos stebėjimo pajėgumų stiprinimą visame rytiniame flange, spartinamas Europos dronų gynybos iniciatyvos įgyvendinimas“, – pabrėžė URM.
Kaip skelbta, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė, kad Lietuvos žvalgyba turi informacijos, kad Rusija svarsto apie galimas provokacijas Baltijos regione, bet sprendimas dėl to dar nėra priimtas, tikslios datos – nėra. Anot jo, Kremlius svarsto surengti atakas prieš kritinę infrastruktūrą Baltijos regione.
Ministro teigimu, yra tikimybė, kad tokioms operacijoms Rusija galėtų pasitelkti ukrainietiškus dronus. Tokiu atveju, tai būtų vadinamoji „svetimos vėliavos“ operacija, kuomet valstybė įvykdo atitinkamą veiksmą, tačiau kuria įspūdį, kad jį padarė kita šalis.
Savo ruožtu prezidentūros atstovai pažymi, kad visos atsakingos Lietuvos institucijos imasi reikalingų veiksmų tam užkardyti.
Tuo metu premjeras Mindaugas Sinkevičius ramina visuomenę ir tikina, jog valstybė ruošiasi galimiems scenarijams.
Dar liepos pabaigoje skelbta, kad pasirodžius informacijai apie galimas Rusijos operacijas prieš Baltijos šalių kritinę infrastruktūrą, Lietuva sustiprino strateginių objektų apsaugą neribotam laikui. Tarp šių objektų yra suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas Klaipėdoje, „LitPol Link“ elektros jungtis su Lenkija skirstykloje Alytuje, transformatorių pastotė Alytaus rajone bei Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė.
ELTA primena, kad, Rusijos karinėms pajėgoms nuo kurso nukreipiant ukrainiečių dronus, Baltijos šalyse ir Suomijoje keletą mėnesių fiksuoti oro erdvės pažeidimai.
Ukrainos karinėms pajėgoms tęsiant bepiločių orlaivių atakas Rusijos teritorijoje, Kremlius reiškia kaltinimus Baltijos šalims, neva šios leidžia strategiškai išnaudoti savo teritoriją ukrainiečių rengiamoms karinėms operacijoms.