K. D. Prunskienei surengtos valstybinės laidotuvės. Su velione atsisveikinti buvo galima Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje. Jos šermenyse trečiadienį pasirodė ir šalies vadovai – Seimo pirmininkas, premjeras ir ministrai. Prezidentas Gitanas Nausėda neatvyko, nes dirba nuotoliu iš Madeiros. Atiduoti pagarbą savo buvusiai vadovei atėjo ir buvę politikės Ministrų kabineto nariai.
Velionės brolis Rimantas Stankevičius pasakojo, kad Šv. Jonų bažnyčia atsisveikinimo ceremonijai pasirinkta neatsitiktinai – netoliese, už kelių šimtų metrų, yra pirmieji jų šeimos namai Vilniuje, o greta esančiame Vilniaus universitete K. D. Prunskienė studijavo, o vėliau ir pati dėstė studentams.
Prie lūkuriuojančių žurnalistų R. Stankevičius trumpai sutiko stabtelti ir ketvirtadienį. Jis dėkojo visiems, gražiu žodžiu minintiems jo velionę seserį.
Pamatykite atsisveikinimo su K. Prunskiene akimirkas: amžinojo poilsio ji atguls Antakalnio kapinėse
„Esu paveiktas tų gražių apibūdinimų, prasmingų jos darbų įvertinimų, kurie skambėjo čia, Šv. Jonų bažnyčioje, visą valandą, itin sakralioje vietoje“, – graudindamasis kalbėjo R. Stankevičius, pabrėždamas, kad ši vieta formavo seserį ir kaip žmogų, ir kaip asmenybę.
Brolis ir sesuo buvo labai artimi, juos siejo ne tik giminystės ryšys, bet ir bendras darbas.
„Mačiau ir didžiąsias pergales, ir skausmą, kurį ji patyrė. Kartais buvau lyg jos dubleris, sugerdamas visas emocijas. Gal tai kartais padėdavo ir jai nuimti kai kuriuos dalykus. Žinoma, šiandien turiu viską sukaupti, sugerti – tai, kas tvyro čia, ta gera emocija, kuri sklinda iš tų žmonių, kurie čia atėjo“, – sakė jis.
„Tai labai lengvina išsiskyrimo momentą ir sumažina skausmą, kuris natūraliai egzistuoja kiekvienam žmogui, netekusiam artimiausių“, – teigė R. Stankevičius.
Lietuva atsisveikino su K. Prunskiene: kadruose – jautrios atsisveikinimo akimirkos
Komplimentų velionei negailėjo ir europarlamentaras, signataras Vytenis Povilas Andriukaitis.
„Puiki. Graži. Šilta. Mama. Nuostabi. Tiesiog galima žavėtis“, – paklaustas, kaip apibūdintų K. D. Prunskienę, jos savybes vardijo socialdemokratas.
Ketvirtadienio vidurdienį prie velionės urnos su palaikais stojus Garbės sargybai buvo atliekamos religinės apeigos ir išrikiuota Garbės palyda. 13 valandą, išnešus urną, gedulinga procesija pajudėjo į Antakalnio kapines.
Signatarų kalnelyje, kur velionė ir atgulė amžinojo poilsio, K. D. Prunskienė pagerbta tylos minute. Nuleidžiant urną į žemę skambėjo trys salvių šūviai, buvo giedamas Lietuvos himnas.
Laidotuvių ceremonijos metu K. D. Prunskienės artimiesiems iškilmingai perduota valstybės vėliava. Ją iš premjero rankų priėmė velionės dukra Rasa Vaitkienė.
Atsisveikinus su K. D. Prunskiene, Antakalnio kapinėje susirinkusiems dar kartą dėkojo velionės brolis R. Stankevičius. Jis savo kalbą pradėjo poeto Bernardo Brazdžionio eilėmis.
„O kur politika? O kur poezija? O kur fantazija? O kur erezija? Neklausčiau aš, jei neklaustų žmogus gyvenimo audringam vandenyne plaukdamas ant mažo, menko plausto.
Čia ir politika, čia ir poezija, čia ir svaja, ir realybė diplomatinėje tezėje. Čia išmintis valstybės moterų ir vyrų. Čia laisvę tautai skelbia dainiaus lyra“, – poetą citavo velionės brolis, nurodydamas, kad B. Brazdžionis šias eiles skyrė kaip padėką K. D. Prunskienei.
„Šiandien mes žinome, per kokį vandenyną teko Kazimirai plaukti, koks tvirtas buvo laivas, kokias audras teko jai išgyventi. Labai mažai štilio akimirkų buvo. Visa tai mes kiekvienas daugiau ar mažiau žinome“, – teigė jis.
R. Stankevičius pakartojo, kad netekties akimirkoje jis bei velionės artimieji sulaukė didelio užuojautų ir šilumos pliūpsnio, kuris, anot jo, palengvino netekties skausmą.
„Todėl norėčiau nuoširdžiai padėkoti visiems, užjautusiems mus šias sunkias akimirkas, ir tikėti, kad daugelis pažadų, kurie buvo išsakyti šiomis dienomis, dėl Kazimiros atminties bus įgyvendinti“, – tarė K. D. Prunskienės brolis.
Premjeras: gebėjimas sutarti dėl bendro tikslo – viena svarbiausių K. D. Prunskienės lyderystės pamokų
Antakalnio kapininėse, procesijai pasiekus Signatarų kalnelį, vienas pirmųjų atsisveikinimo žodį tarė premjeras Mindaugas Sinkevičius.
„Šiandien atsisveikiname su pirmąja premjere – pirmąja ministre pirmininke moterimi Lietuvos istorijoje, pirmąja atkurtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadove.
Atsisveikiname su lietuvių sukilėlio dukra, su mokslininke, pedagoge, profesore, dirbusia Lietuvos ir Europos universitetuose. Nusilenkiame vienai iš Lietuvos Sąjūdžio kūrėjų – Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir tarybos narei, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarei“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
Pasak socialdemokrato, K. D. Prunskienei teko suformuoti pirmąjį atkurtos valstybės Ministrų kabinetą, kuriame dirbo stiprios asmenybės.
„Jos vadovaujamas Ministrų kabinetas buvo santarvės kabinetas. Nežinios ir Sovietų Sąjungos nuolatinės karinės grėsmės akivaizdoje jis padėjo pamatus Lietuvos valstybei. O mūsų premjerės susitikimai su tuometiniais JAV, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos vadovais Vakarų sostinėse buvo simbolinis Lietuvos Respublikos pripažinimas“, – sakė jis.
M. Sinkevičiaus teigimu, „po prievartos dešimtmečių ministrė pirmininkė Prunskienė kūrė telkiančios lyderystės, demokratinės politinės kultūros tradiciją“.
„Tradiciją, kuri buvo grindžiama pamatinėmis Sąjūdžio vertybėmis – atvirumu, pasitikėjimu, savigarba ir pagarba žmogui. Gebėjimas susitarti dėl bendro tikslo ir valingai jo siekti – viena svarbiausių Kazimiros Prunskienės lyderystės pamokų.
Ačiū, gerbiama premjere, už šią pamoką, už Lietuvos valstybei padėtus pagrindus. Jais remiamės šiandien, jais remsis ir būsimos Vyriausybės“, – kalbą apibendrino jis, išreikšdamas užuojautą velionės šeimai ir artimiesiems.
J. Olekas: ačiū jums, bendražyge – už drąsą ir išmintį, kai to labiausiai reikėjo
Paskutinį sudie tarė ir Seimo pirmininkas Juozas Olekas. Pirmojoje Lietuvos Vyriausybėje, kuriai vadovavo K. D. Prunskienė, socialdemokratas ėjo sveikatos apsaugos ministro pareigas.
„Pirmiausiai, prisimename laiką, kai Lietuva dar tik žengė laisvės link. Kai Sąjūdis telkė žmones, o kiekviena diena reikalavo ne tik tikėjimo, bet ir drąsos, ir išminties. Būtent Sąjūdžio metais prasidėjo mūsų su Kazimira Danute Prunskiene bendra tarnystė Lietuvai, kuri tęsėsi ir pirmos nepriklausomos valstybės metais“, – sakė J. Olekas.
Parlamento vadovo teigimu, K. D. Prunskienė buvo viena ryškiausių to meto lyderių, aktyviai veikusi Sąjūdyje, prisiėmusi atsakomybę vadovauti Vyriausybei.
„Šias pareigas ji atliko tvirtai, atsakingai, demokratiškai telkdama ir vesdama jauną valstybę pirmyn. Premjerei Kazimirai Danutei Prunskienei teko vadovauti pačiu sunkiausiu metu, kai nepriklausoma Lietuva kūrėsi beveik nuo pamatų – ir dar griaunamų pamatų. Kasdien jai reikėjo priimti sprendimus, kuriems nebuvo nei vadovėlių, nei iš anksto parengtų atsakymų“, – prisiminė J. Olekas.
„Dirbdami kartu su premjere iš arti matėme, kiek ramios tvirtybės ir vidinės stiprybės reikėjo buriant komandą ir vedant šalį permainų laikotarpiu. Ji skatino kiekvieną prisiimti atsakomybę, pasitikėti savo sprendimais ir kuo savarankiškiau veikti vardan Lietuvos“, – dėstė jis, pabrėždamas, kad K. D. Prunskienės tikėjimas ir toliaregiškumas, nuoseklus darbas prisidėjo kreipiant nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą tinkama kryptimi.
J. Oleko teigimu, atsisveikinant su velione prisimenami ne politiniai vertinimai, bet stipri, veržli ir principinga asmenybė, „savo darbais svariai prisidėjusi prie laisvos Lietuvos kūrimo“.
„Ačiū jums, bendražyge. Ačiū jums, signatare. Ačiū jums, premjere. Ačiū už tarnystę Lietuvai. Už drąsą ir išmintį tada, kai jos labiausiai reikėjo. Ilsėkis ramybėje“, – tarė Seimo pirmininkas.
Susiję straipsniai
K. D. Prunskienė mirė praėjusį ketvirtadienį, eidama 84-uosius metus. Aktyvią politinę veiklą ji pradėjo 1988 metais. 2012-ųjų vasarį moteris patyrė insultą, nuo tada ji nebedalyvavo visuomeniniame šalies gyvenime.
„Paskutinius mėnesius, paskutines 40 dienų, gal daugiau, ji praleido ligoninėse. Iš pradžių Santariškių ligoninėje, vėliau – Mykolo Marcinkevičiaus, čia, šalia, prie Kauno gatvės.
Lietuva atsisveikina su K. Prunskiene: kadruose – ištarti paskutinį „sudie“ plūstantys žmonės
Turėjau jaudinančią akimirką. Kadangi ji buvo labai silpna, visiškai mažai bendraudavo, nuvažiavęs į kaimą pririnkau žemuogių. Tai buvo toks simbolinis mūsų vienas kitų pagerbimo ženklas. Atvažiavau su baime, kadangi ji jau nevalgė. Kada duktė pasakė, kad Rimas atvežė žemuogių, ji keletą šaukštelių paėmė. Toks jaudinantis dalykas.
Užgeso, kaip sakė duktė, lengvai, tam tikra prasme netikėtai. Keletą dienų ji buvo ramesnės būsenos, likus pusantros valandos duktė buvo, sakė, kad rausvi žandeliai, ranką stipriai paspaudė. Nebuvo jokio įtarimo, jokių medicininių rodiklių, kad kažkas negerai“, – sakė jos brolis R. Stankevičius.
Už buvusią premjerę K. Prunskienę – Šv. Mišios: tarp atvykusiųjų – artimieji, politikai ir bičiuliai
Kokia buvo sesers mirties priežastis? „Mirties priežasčių jau ten buvo... Buvo įvairūs ilgamečiai poinsultiniai procesai“, – teigė jis.