ELTA glaustai: S. Skvernelio ketinimai kreiptis į EŽTT, I. Ruginienės planai dėl spartesnio pensijų indeksavimo

Pirmadienį naujienų portalo „Delfi“ publikuotame interviu korupcija įtariamas Seimo narys Saulius Skvernelis pareiškė, kad dėl prezidento Gitano Nausėdos pareiškimų apie jo baudžiamąją bylą ketina kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) Strasbūre.

Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė teigė planuojanti Vyriausybei pristatyti dvejų metų spartesnio pensijų indeksavimo planą. Pagal jį pensijos kitąmet augtų ne mažiau kaip 10 proc., papildomam indeksavimui naudojant „Sodros“ biudžeto perviršį.

Užsienio aktualijose – karščiausi birželis ir liepa Europoje per visą stebėjimų istoriją, Irano planuojama rinkliava Hormuzo sąsiauryje ir galingas žemės drebėjimas Lotynų Amerikoje.

Parlamento vadovas Juozas Olekas rugpjūčio 25-ąją, antradienį, šauks neeilinę Seimo sesiją. Tokiam sprendimui bendru sutarimu pritarė Seimo valdybos nariai. Įregistruotame potvarkyje rašoma, kad rinktis į neeilinę parlamento sesiją siūlė 48 Seimo nariai. Per ją žadama apsispręsti dėl prezidento Gitano Nausėdos vetuoto sprendimo atšaukti griežtesnius reikalavimus pagrindiniam išsilavinimui įgyti. Šalies vadovas parlamentui siūlo nustatyti, jog reikalavimas, pagal kurį pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas tik Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) metu pasiekus bent slenkstinį pasiekimų lygį, įsigaliotų nuo 2029 metų rugsėjo 1 dienos. Šis reikalavimas turėjo įsigalioti jau nuo šių metų rudens, bet Seimas liepos viduryje apsisprendė priimti pakeitimus, kuriais reikalavimas atšaukiamas.

Sostinės meras Valdas Benkunskas kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir policiją prašydamas įvertinti, ar į Lietuvą norintis atvykti Rusijos atlikėjas Ališeras Morgenšternas nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. Mero teigimu, ketvirtą kartą į Vilnių bandantis atvykti atlikėjas yra žinomas kaip viešai reiškiantis pagarbą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, negali atsakyti į klausimą, „kam priklauso Krymas?“ bei Ukrainos kultūros ministerijos buvo įtrauktas į grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių asmenų sąrašą „dėl propaguojamo smurto kulto, narkotikų vartojimo ir platinimo bei konfliktų eskalavimo“. Pernai lapkritį Migracijos departamentas pranešė, kad Rusijos ir Izraelio pilietybes turintis reperis buvo įtrauktas į viešą Lietuvoje nepageidaujamų asmenų sąrašą ir jam uždrausta atvykti į šalį 10 metų. Tiesa, balandį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) šį sprendimą panaikino.

Opozinė Seimo konservatorių frakcija liko nepatenkinta užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio atsakymais į oficialiai užduotus klausimus apie šalies diplomatijos kryptis. Jis bus kviečiamas į frakcijos posėdį. Anot Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos, K. Budrys neatsakė į klausimus dėl nutrūkusio aukščiausio politinio dialogo su JAV, taip pat dėl tolesnių pastangų įtikinti JAV kartu pakviesti Ukrainą į NATO bei bendro veikimo JAV kartu su Ukraina, Lenkija, Baltijos šalimis. Taip pat nurodoma, kad ministras neatsakė dėl nutrūkusio iki 2024 m. galiojusio kasmetinio strateginio dialogo su JAV dėl bendro veikimo Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, kurį Lietuva vykdė su kartu su JAV Nacionalinio saugumo tarybos (Baltųjų rūmų), Valstybės bei Prekybos departamentų lygiu (2021 m. lapkričio 21 d. su JAV eksporto kreditų agentūra pasirašytas 600 mln. dolerių vertės memorandumas dėl bendradarbiavimo prekių ir paslaugų srityje). Savo ruožtu ministro atstovė Kristina Belikova nurodė, kad į klausimus K. Budrys atsakė išsamiai.

Vilniaus universiteto (VU) astronomas dr. Kazimieras Černis su kolegomis atrastus asteroidus pavadino Nidos ir Šventosios upės vardais. Asteroidus atrado ir jiems vardus pasiūlė VU Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto astronomas K. Černis kartu su Edvardu Černiu ir kolega iš Latvijos dr. Ilgmāru Eglīčiu. Asteroidą, dabar pavadintą „Nida“, mokslininkai atrado 2010 m. gegužės 5 d. Baldonės astronomijos observatorijoje, Latvijoje. „Šventoji“ astronomų pirmąsyk nufotografuota 2008 m. rugpjūčio 31 d. VU Molėtų astronomijos observatorijoje. K. Černis su kolegomis nuo 2004 m. jau yra pavadinęs daugiau nei 150 asteroidų, iš jų 100 turi lietuviškus ar su Lietuvos istorija susijusius vardus. Dangumi skrieja „Kaunas“, „Klaipėda“, „Molėtai“, „Plungė“, „Kretinga“, „Palanga“, „Birštonas“, „Druskininkai“.

Beveik 20 mln. eurų paramą Lietuvos ūkininkams, skirtą kompensuoti dėl išaugusių degalų ir trąšų kainų padidėjusias gamybos sąnaudas, planuojama išmokėti be ūkininkų teikiamų paraiškų, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika. Anot jo, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) rugpjūtį turėtų suderinti paramos skyrimo schemą, pagal kurią ūkininkams nereikėtų pildyti prašymų ar kitų dokumentų – lėšos būtų išmokamos remiantis ministerijos turimais duomenimis. Ministras teigė, kad dėl ribotos paramos sumos daugiausia dėmesio bus skiriama smulkiems ir vidutiniams ūkiams, o išmokos bus vienkartinės. Pasak ŽŪM vadovo, vidutinė išmoka ūkininkams sieks apie 3,5 tūkst. eurų, tačiau galutinė suma priklausys nuo modelio, kuris bus sutartas. Anot jo, bus vertinamas gyvulių skaičius, žemės sklypo plotas.K. Mažeikos teigimu, apie finansinio įrankio taikymą turės būti informuojama Europos Komisija (EK), tačiau manoma, kad šių metų spalį–lapkritį parama galėtų būti paskirstyta. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Gedas Špakauskas tuo metu teigė, kad žemdirbiai teigiamai vertina priemonę. Jis akcentavo, kad kuras sudaro didžiausią dalį produkcijos savikainos, tačiau žemdirbiai parduodamos produkcijos kainos nusistatyti negali – ji priklauso nuo pasaulinės biržos kainų. Pirmadienį žemės ūkio atstovai susitikę su ministru taip pat aptarė nacionalinio plėtros banko ILTE apyvartinių paskolų mechanizmą, kuris ūkininkų netenkina, apžvelgta ir situacija grūdų, pieno sektoriuje bei trąšų klausimai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako planuojanti Vyriausybei pristatyti dvejų metų spartesnio pensijų indeksavimo planą, pagal kurį pensijos kitąmet augtų ne mažiau kaip 10 proc., papildomam indeksavimui naudojant „Sodros“ biudžeto perviršį. Ministrės teigimu, įprastai apskaičiuotas pensijų indeksavimas kitąmet turėtų sudaryti apie 8,5 proc., todėl siekiant bent 10 proc. augimo būtų skiriamas papildomas finansavimas iš „Sodros“ perviršio. Anot I. Ruginienės, šiemet prie įprasto pensijų indeksavimo buvo papildomai pridėti 3 proc., o tokį spartesnio indeksavimo principą ketinama taikyti ir kitais bei dar kitais metais. Ministrė teigė, kad papildomam indeksavimui reikalinga suma sudarytų nedidelę „Sodros“ perviršio dalį. Jos skaičiavimu, šiemet „Sodros“ perviršis turėtų siekti apie 800 mln. eurų, o vienas papildomas pensijų indeksavimo procentinis punktas kainuotų apie 34 mln. eurų. Finansų ministras Taurimas Valys tuo metu teigė, kad tokios priemonės turėtų būti naudojamos išskirtinai krizių atvejais.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pablogino šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę 0,1 proc. punkto iki 2,8 proc., pranešė Lietuvos bankas (LB). Prognozuojama, kad ekonominį aktyvumą palaikys stipri vidaus paklausa, darbo užmokesčio augimas, Europos Sąjungos (ES) fondų investicijos, fiskalinės politikos skatinimas ir antros pensijų pakopos lėšų išmokėjimas. Pasak LB valdybos primininko Gedimino Šimkaus, TVF akcentuoja, kad Lietuva turi remtis ne vien stipria vidaus paklausa, bet ir tvariais ilgalaikiais augimo šaltiniais. Gegužės pabaigoje TVF misijos Lietuvai vadovė Kazuko Shirono teigė, kad, nepaisant energetikos kainų šoko, Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti stabiliai – 2,9 proc. Ši prognozė buvo nepakitusi nuo pernai spalio. Infliacija tuo metu, kaip prognozuoja TVF, šiemet paspartės iki 5,2 proc. – daugiausia dėl išaugusių energijos kainų, stiprios vidaus paklausos ir kai kurių mokestinių pokyčių poveikio, tačiau vidutiniu laikotarpiu infliacija turėtų normalizuotis. TVF vertinimu, geopolitinės įtampos, galimi prekybos sutrikimai ir energijos kainų svyravimai gali turėti neigiamos įtakos ekonominiam aktyvumui bei kainų raidai. Kita vertus, stipresnė vidaus paklausa galėtų iš dalies sušvelninti išorės veiksnių poveikį ir palaikyti ekonomikos augimą artimiausiu laikotarpiu. Tarptautinė institucija taip pat pastebėjo, kad darbo rinkos iššūkiai Lietuvoje yra viena svarbiausių struktūrinių kliūčių produktyvumui.

Įtarimų korupcija sulaukęs buvęs Demokratą sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis dėl aukščiausių politikų pasisakymų apie jo bylą ketina kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) Strasbūre. Interviu portalui „Delfi“ Seimo narys sakė, kad savo bylos politine nelaiko, tačiau kai kuriuos prezidento viešus pareiškimus, jo manymu, galima vertinti vienareikšmiškai kaip tam tikrą spaudimą visuomenei ir teisėsaugai. S. Skvernelis atkreipė dėmesį į G. Nausėdos pasisakymus apie atliktas kratas, pareigūnų jam pateiktą informaciją: pasakymas, kad norint pareikšti įtarimus tokiam žmogui kaip S. Skvernelis, reikia turėti drąsos ir pilietiškumo. S. Skvernelis mano, kad joks šalies vadovas – nei prezidentas, nei Seimo pirmininkas, nei premjeras – negali susipažinti su kriminalinės žvalgybos arba taip vadinama operatyvine informacija. Įtariamajam kyšininkavimu teismai nurodė dėvėti apykoję, Kauno apygardos teismas liepos pabaigoje paskelbė, kad ši kardomoji priemonė yra teisėta ir pagrįsta. Teisėjas pažymėjo, kad įtariamasis S. Skvernelis nesilaikė jam paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, t. y. buvo nustatyti pažeidimai, kad buvo bendrauta su kita įtariamąja byloje Agne Silickiene. S. Skvernelis tikina, kad jo bendravimas su A. Silickiene tebuvo vienas kito palaikymas. Tiriant galimą korupciją Augalininkystės tarnyboje, vasarį buvo atliktos kratos S. Skvernelio namuose ir darbo kabinete. Balandį parlamentarui buvo pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo. Prezidentūra nekomentuoja įtarimų korupcija sulaukusio Seimo nario ketinimų kreiptis į EŽTT, jos atstovai Eltai pareiškė, kad korupcija kaltinamų politikų gynybinių strategijų Prezidentūra nekomentuoja.

Vakarų Europa fiksavo karščiausią birželį ir liepą per visą stebėjimų istoriją. Vidutinė abiejų mėnesių temperatūra siekė 21,62 laipsnio Celsijaus – ir tai yra daugiau nei ligšiolinis 2022 m. rekordas, pranešė Europos Sąjungos (ES) Žemės stebėjimo programa „Copernicus“. Šis rodiklis atspindi „išskirtinai ilgai trukusį karštį“ šią vasarą, teigiama ataskaitoje. Europa yra greičiausiai šylantis žemynas pasaulyje. Pirmieji du šių metų vasaros mėnesiai pasižymėjo karščio bangomis, sausra ir miškų gaisrais. Daug šalių pranešė apie temperatūros rekordus. Prancūzijoje ir Ispanijoje liepsnojo didžiausi miškų gaisrai per ilgą laiką. Upių – ypač Reino, Dunojaus ir Senos – vandens lygis buvo neįprastai žemas.

Iranas pranešė ketinantis imti mokestį iš komercinių laivų už galimybę praplaukti Hormuzo sąsiauriu. Irano žiniasklaida, cituodama šalies užsienio reikalų ministerijos atstovo spaudai Esmaeilio Baghaei žodžius, pranešė, kad Iranas bendradarbiauja su Omanu kuriant „mechanizmus, skirtus stebėti saugumą, užtikrinti aplinkos apsaugą ir kovoti su nusikalstamumu jūroje“. Jis paaiškino, kad už laivams teikiamas jūrų paslaugas būtų imami mokesčiai ir rinkliavos. Ginčas dėl tranzito teisių sąsiauryje, kuriuo eina vienas iš pagrindinių tarptautinių naftos, dujų ir trąšų transportavimo maršrutų, laikomas viena iš pagrindinių priežasčių, pakursčiusių pastaruoju metu įvykusią Vašingtono ir Teherano karinio konflikto eskalaciją. Amerikiečiai reikalauja, kad laivyba šiuo vandens keliu, kuriuo taikos metu keliaudavo apie 20 proc. pasaulio naftos ir dujų, vyktų netrukdomai, be jokių rinkliavų ar tranzito mokesčių.

Kolumbiją ir kelias kitas Lotynų Amerikos šalis pirmadienį supurtė galingas žemės drebėjimas. Kolumbijos geologijos tarnyba žemės drebėjimo stiprumą įvertino 6,6 balo, o JAV geologijos tarnyba USGS – 7,4 balo. Epicentras buvo 100 km gylyje Kolumbijos vakaruose. Padaryta dar nepatikslinta žala, nukentėjo žmonės, o Bogotoje buvo evakuojami pastatai. Virpesiai buvo juntami Ekvadore ir net šiauriau esančioje Panamoje. Kolumbijos Čoko provincijos gubernatorius teigė, kad departamento sostinėje Kvibde yra sužeistųjų, o pastatams padaryta didelė žala. Kolumbijos trečio pagal dydį miesto Kalio meras taip pat pranešė apie „didelę žalą“. Skelbiama, kad po žemės drebėjimo šeši Kolumbijos oro uostai sustabdė veiklą.