„Bendras finansavimas (kitais metais – ELTA), mano nuomone, turi likti 5 proc. (BVP – ELTA) ribose kaip minimumas, o galutinį skaičių mes dar sutarsime su premjeru ir finansų ministru“, – žurnalistams sakė R. Kaunas.
Krašto apsaugos ministras taip pat atskleidė, kad oro gynybai iki 2030 metų yra planuojama skirti apie 2 mlrd. eurų.
„Oro gynybai yra suplanuota iki 2030 metų skirti apie 2 mlrd. eurų. Peržiūrėjome tas sumas ir vakar ministerijoje turėjome pasitarimą dėl diegiamos antidroninės oro gynybos. Tam irgi yra numatyta papildomų lėšų, tad oro gynyba tikrai yra prioritetas ir tuo klausimu yra dirbama“, – pridėjo jis.
Susiję straipsniai
ELTA primena, kad Lietuvoje diskutuojama dėl ilgalaikio gynybos finansavimo užtikrinimo po 2030 metų.
Valstybės kontrolė (VK) strateginiuose dokumentuose siūlo įtvirtinti, kad didesnis nei 5 proc. BVP finansavimas krašto apsaugai būtų išlaikytas ir vėliau, taip pat siekti plataus politinių partijų susitarimo dėl gynybos finansavimo.
2026 metų krašto apsaugos finansavimas siekia 4,79 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. BVP. Iš jų 1,7 mlrd. eurų numatyta ginkluotei ir karinei technikai, 524 mln. eurų – oro gynybai, apie 480 mln. eurų iš Valstybės gynybos fondo – nacionalinės divizijos pajėgumų vystymui, apie 50 mln. eurų – Vokietijos brigados infrastruktūrai, o apie 240 mln. eurų – karinės infrastruktūros plėtrai.
R. Kaunas teigia, kad sustiprintą kritinės infrastruktūros apsaugą planuojama pratęsti
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigia, kad šiuo metu vykdomą sustiprintą kritinės infrastruktūros apsaugą veikiausiai planuojama pratęsti. Pasak ministro, taip pat bus siekiama įvertinti, ar šiuo metu skiriamų apsaugos pajėgumų užtenka.
„Preliminariai galvojant, mes pratęsime. Priemonės peržiūrime, įvertiname ir turime dar papildomą diskusiją, kartu jau su Vidaus reikalų ministerija, ar reikėtų kažko papildomai, ar to, ką mes esame dabar jau paskyrę, užtenka“, – trečiadienį žurnalistams sakė R. Kaunas.
Vis tik ministras negalėjo atsakyti, kiek dar laiko bus vykdoma sustiprinta kritinės infrastruktūros apsauga.
„Tokio apibrėžto termino nėra“, – informavo R. Kaunas.
Dar liepos pabaigoje skelbta, kad pasirodžius informacijai apie galimas Rusijos operacijas prieš Baltijos šalių kritinę infrastruktūrą, Lietuva sustiprino strateginių objektų apsaugą neribotam laikui. Tarp šių objektų yra suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas Klaipėdoje, „LitPol Link“ elektros jungtis su Lenkija skirstykloje Alytuje, transformatorių pastotė Alytaus rajone bei Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė.
Šiuo metu infrastruktūros apsauga pratęsta iki rugpjūčio 19 d.
ELTA primena, kad, Rusijos karinėms pajėgoms nuo kurso nukreipiant ukrainiečių dronus, Baltijos šalyse ir Suomijoje keletą mėnesių fiksuoti oro erdvės pažeidimai.
Ukrainos karinėms pajėgoms tęsiant bepiločių orlaivių atakas Rusijos teritorijoje, Kremlius reiškė kaltinimus Baltijos šalims, neva šios leidžia strategiškai išnaudoti savo teritoriją ukrainiečių rengiamoms karinėms operacijoms.