„Tyrimus ketinama pradėti šį rudenį. Istorijos institutas supranta šį didelį lūkestį ir susidomėjimą vis tik Vytauto Didžiojo palaikais. Apie kiekvieną savo žingsnį jie planuoja informuoti visuomenę, kad visi būtų vienoje žinioje“, – Eltai šią savaitę sakė kultūros ministras.
Ministro žiniomis, atlikus invazinius tyrimus bei aptikus galimus Lietuvos valdovo palaikus, lyginamieji DNR mėginiai jo identifikavimui galėtų būti ieškomi Kyjivo Pečorų lauroje bei Šv. Tomo katedroje Prahoje.
„Mano žiniomis, yra dvi galimybės, kur būtų galima bandyti imti DNR duomenis – vienas jų yra Kyjivo Pečorų laura – ten yra galimi giminaičių palaikai, kurių DNR, matyt, mums padėtų identifikuoti Vytauto palaikus“, – nurodė ministras.
„Kita galimybė taip pat yra Čekijoje, kur, tikimasi, yra Vytauto Didžiojo giminės DNR“, – pridūrė Kultūros ministerijos vadovas.
S. Poderis pareiškė turįs įrodymų dėl Vytauto Didžiojo palaikų: mes turime raktą, reikia surasti spyną
Pritarė Vyriausybė
Kaip skelbta, liepos pradžioje Vyriausybė pritarė Vilniaus arkikatedros bazilikos kompleksinių tyrimų planui. Jame numatyta, kad specialiai tam suburta darbo grupė vykdytų penkių skirtingų rūšių mokslinius, archeologinius, istorinius bei meno tyrimus sostinės arkikatedroje.
Tyrimus Vilniaus arkikatedroje atliksianti darbo grupė žada ištirti ir galimas hipotezes dėl Vytauto Didžiojo palaidojimo vietų. Šiam tikslui pasiūlyta atlikti bandomąjį minimalų invazinį tyrimą, kurio numatyta vertė – 35 tūkst. eurų.
Vyriausybės nutarimo projekte taip pat siūloma Užsienio reikalų ministerijai (URM) pavesti inicijuoti Vytauto Didžiojo brolio Butauto palaidojimo vietos įamžinimą Čekijos sostinėje Prahoje.
Susiję straipsniai
ELTA primena, kad pirmasis hipotezę dėl galimos Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietos Vilniaus arkikatedros požemiuose iškėlė restauratorius Saulius Poderis. Tiesa, jis į minėtą tyrimų grupę nebuvo įtrauktas.
Jo teigimu, istorinio Lietuvos didžiojo kunigaikščio palaikai galėtų būti palaidoti Vilniaus arkikatedros mauzoliejaus vakarinėje sienoje esančio, XVII a. įrengto įėjimo nišoje.