ELTA glaustai: Baltarusijoje sulaikytas ir įkalintas lietuvis, išrinkta LTOU valdyba

Tuo metu Susisiekimo ministerija informavo, kad ministro Juro Taminsko įsakymu darbą pradeda naujos kadencijos Lietuvos oro uostų (LTOU) valdyba.

Užsienio aktualijose – Jungtinės Karalystės reakcija į Maskvos grasinimus, Irano reikalavimai Vašingtonui dėl Hormuzo sąsiaurio atidarymo ir JAV prezidento pareiškimas, kad jokios derybos su Teheranu šiuo metu nevyksta, taip pat Estijos prokurorų tiriamas galimas ginklų pramonės bendrovės sandėlio padegimas.

Birželį Baltarusijoje sulaikytas ir įkalintas Lietuvos pilietis Vytautas Slankauskas. Apie tai pranešė LRT radijas. Vyras kaimyninėje šalyje vadovavo austrų kapitalo medienos perdirbimo įmonei „HS Belacon“. Užsienio reikalų ministerija (URM) nurodė, kad apie lietuvio sulaikymą buvo informuota mūsų šalies ambasada Baltarusijoje.

LRT radijas skelbia, kad Lietuvos pilietis kaltinamas brokuotų detalių tiekimu į Rusiją ir Baltarusiją. Nurodoma, kad medienos perdirbimo pramonę Baltarusijoje prižiūri Aliaksandras Lukašenka. URM taip pat primena, kad primygtinai rekomenduoja Lietuvos piliečiams nevykti į Baltarusiją, o tiems, kurie šiuo metu joje yra, – nedelsiant iš jos išvykti.

Pasieniečių vadą Rustamą Liubajevą iš pareigų siūloma atleisti rugpjūčio 19 dieną. Tai numatyta Vyriausybės nutarimo projekte, parengtame atsižvelgiant į vidaus reikalų ministro teikimą ir rugpjūčio 17 dieną sudarytą šalių susitarimą. Galutinį sprendimą dėl to dar turės priimti Vyriausybė. Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Marius Česnulevičius sakė, kad R. Liubajevas priėmė tokį sprendimą, kuris, jo paties vertinimu, yra geriausias pasieniečių tarnybai.

Be to, esą nėra indikacijų, kad tai būtų asmeninis nusistatymas ar susidorojimas su R. Liubajevu. Kelios profsąjungos – Ikiteisminio tyrimo įstaigų ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų – teigiamai įvertino Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado atsistatydinimą. Kartu jos siūlo keisti ir tarnybinio ginklo panaudojimo tvarką – esą pareigūnai turi žinoti, kad pavojingose ar ekstremaliose situacijose turi teisę panaudoti ginklą.

URM vertina parlamentaro Arvydo Anušausko siūlymą trumpinti Rusijos piliečių tranzitą per Lietuvą iki 6 valandų. Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Marius Česnulevičius sako, kad priežasties tam prieštarauti nėra. Jo teigimu, trumpesnis tranzito terminas mažintų galimų pažeidimų skaičių. Pasak šalies vadovo patarėjo, sutrumpintas leistinas per Lietuvą vykstančių Rusijos piliečių buvimo mūsų šalyje laikas nebūtų orumo pažeidimas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai mato spragų strateginių objektų apsaugoje. Po apsilankymo Antrajame operatyvinių tarnybų departamente (AOTD) apie tai prakalbo komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius. Pasak Seimo NSGK nario Dainiaus Gaižausko, ankstesni incidentai rodo, kad Rusijos specialiosios tarnybos veikia ir NATO valstybių viduje, todėl reikia stiprinti ne tik šalies gynybą nuo išorės grėsmių, bet ir Vidaus reikalų ministerijai pavaldžių tarnybų pajėgumus.

Nors dalis informacijos apie strateginių objektų apsaugą yra įslaptinta, Seimo NSGK nariams pristatytos priemonės, politiko vertinimu, nėra pakankamos. Su tuo, kad institucijų pasirengimas galimoms grėsmėms galėtų būti geresnis, pritarė ir komiteto vicepirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Jo nuomone, viena silpnųjų vietų yra kritinės infrastruktūros apsauga nuo grėsmių iš oro.

Susisiekimo ministro Juro Taminsko įsakymu darbą pradeda naujos ketverių metų kadencijos Lietuvos oro uostų (LTOU) valdyba. Tai antradienį pranešė Susisiekimo ministerija. Konkursą į tris nepriklausomų valdybos narių vietas laimėjo Julija Abromavičienė, Oleksandr Laneckij ir Mantas Šukevičius.

Nepriklausomų valdybos narių atranką vykdė personalo paieškos bendrovė „Master Class LT“, joje iš viso dalyvavo 67 kandidatai. Kaip Eltai nurodė susisiekimo ministro patarėjas Viktoras Jakovlevas, ketvirtojo nepriklausomo valdybos valdybos nario atranka tebevyksta. Tuo metu bendrovės savininko interesams valdyboje atstovaus Susisiekimo ministerijos Oro transporto grupės patarėja Sigita Jurkšaitytė.

Ministerijos teigimu, O. Laneckij bus atsakingas už strateginio planavimo ir aviacijos, J. Abromavičienė – už projektų valdymo, o M. Šukevičius – už finansų ir audito sritį. Kovą pranešta, kad tuometis LTOU vadovas S. Bartkus pareigas palieka abiejų šalių sutarimu. Po dviejų savaičių Susisiekimo ministerija pranešė apie sprendimą formuoti ir naują valdybą. S. Bartkus pareigas paliko liepos 3 d., tuo metu LTOU valdyba darbą baigė birželio 17 d.

Nuo pirmadienio Lenkijoje laikinai taikant sumažintą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą degalams, Lietuvos finansų ministras Taurimas Valys sako, kad ši priemonė valstybei būtų itin brangi, tad šalis neplanuoja sekti šalies kaimynės pavyzdžiu. Pasak jo, siekiant suvaldyti kuro kainas, pirmiausia ketinama įveiklinti nemokestines priemones. Ministras atkreipė dėmesį, kad Lenkijoje taikomas sumažintas 8 proc. PVM tarifas degalams galios dvi savaites, iki rugpjūčio 31 d., ir valstybei kainuos 115 mln. eurų.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Andriaus Romanovskio teigimu, reikšmingas Latvijos nacionalinių oro linijų „airBaltic“ skrydžių mažinimas Lietuvoje būtų skaudus smūgis šalies verslui ir susisiekimui. Vis dėlto, anot jo, kol kas neaišku, ar toks scenarijus išsipildys, o „airBaltic“ problemos nebūtinai reikštų reikšmingą skrydžių pasiūlos Lietuvoje sumažėjimą.

LVK prezidento teigimu, tokiu atveju gali būti, kad į regiono rinką stipriau įsilietų kiti vežėjai, pavyzdžiui, Lenkijos avialinijos LOT. Jis pabrėžė, kad oro susisiekimas verslui yra esminės svarbos infrastruktūra, todėl valstybė turėtų būti pasirengusi skirtingiems „airBaltic“ veiklos scenarijams. Anot jo, situaciją turėtų stebėti Susisiekimo ministerija ir jai pavaldūs Lietuvos oro uostai (LTOU), turintys priemonių skatinti ir pritraukti naujus skrydžius.

LVK vadovas taip pat tikina iš Vyriausybės sulaukęs patikinimo, kad bus peržiūrėtos esamos šalies mokestinės sistemos spragos. Tačiau jis kelia klausimą, ar pažadas neįvesti naujų mokesčių kartu nereiškia, jog valdžia neatmeta galimybės kelti jau taikomus tarifus. Anot verslo atstovo, nors šis Vyriausybės vadovo ir finansų ministro pažadas nuteikia pozityviai, nerimą kelia neigiami šiemet įsigaliojusios reformos rezultatai biudžeto surinkimui.

Pasak jo, mokesčių reforma buvo „pakankamai agresyvi“, todėl kyla lūkestis, kad naujasis ministrų kabinetas imsis sprendimų, kurie palengvintų naštą verslui. A. Romanovskio teigimu, verslas iš premjero išgirdo pažadą, kad jis „nebus išmestas už durų“, su bendruomene bus tariamasi svarbiausiais klausimais.

Konkurencijos taryba leido Ispanijos bendrovei „Nuevo Agora Centro De Estudios“ įsigyti 100 proc. Austėjos Landsbergienės valdomo Karalienės Mortos mokyklos ir vaikų darželių tinklo „Vaikystės sodas“ akcijų bei perimti bendrovių vienvaldę kontrolę. Šio sandorio suma neskelbiama. Skelbiama, kad „Nuevo Agora Centro de Estudios“ Lietuvoje veiklos nevykdo. Įmonės kontrolė priklauso investicinėms bendrovėms „Providence Equity Partners“ ir „Wendel“. Jų kontroliuojamos įmonės Lietuvoje teikia telefono ryšio operatoriaus, televizijos ir radijo programų transliavimo, reklamos, skaitmeninių mokymosi platformų ir edukacinių technologijų, konsultacines, nuotolinio mokymo ir profesinių kvalifikacijų kėlimo paslaugas.

Teismas atmetė už paauglių seksualinį išnaudojimą nuteisto Remigijaus Jakščio advokatų prašymus išteisinti jų klientą dėl vieno jaunuolio tvirkinimo. Taip pat Kauno apygardos teismas atmetė prašymą atidėti laisvės atėmimo bausmės R. Jakščiui vykdymą. Bylos duomenimis, nusikalstamos veikos buvo padarytos 2018–2020 metais, kai R. Jakštys, žinodamas, kad nukentėjusiesiems yra 14–15 metų, jų atžvilgiu atliko tvirkinamuosius veiksmus. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nukentėjusiojo parodymai buvo nuoseklūs ir juos patvirtino kiti byloje surinkti duomenys. Ištaisius pirmosios instancijos teismo procesinę klaidą, R. Jakščiui paskirta galutinė bausmė nuo 4 metų ir 3 mėnesių sumažinta iki 3 metų 8 mėnesių.

Nuosprendis įsiteisėjo iškart, tačiau dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT). R. Jakštys neseniai tapo pirmuoju nuteistuoju už seksualinius nusikaltimus, kuriam buvo pritaikytas lygtinis paleidimas – jis ir jo advokatai laimėjo bylą Konstituciniame Teisme. Pagal dabar paskelbtą teismo nuosprendį gali būti, kad nuteistasis turėtų vėl grįžti į kalėjimą.

Kauno apygardos prokuratūros prokuroras ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) galės aiškintis, kam priklauso 11 banko kortelių, kurių kvitus savivaldybei pateikė Birštono merė Nijolė Dirginčienė. Šį prokuroro Dariaus Valkavičiaus prašymą patenkino merės „čekiukų“ baudžiamąją bylą nagrinėjantis Lietuvos apeliacinis teismas Vilniuje. Kauno apygardos prokuratūra yra apskundusi pirmosios instancijos nuosprendį ir siekia nuteisti politikę, nes pirmosios instancijos Kauno apygardos teismas ją išteisino. Ilgametę Birštono merę prašoma pripažinti kalta dėl savivaldybės lėšų pasisavinimo, sukčiavimo, dokumentų klastojimo.

Bylos duomenimis, Birštono vadovė už kurą atsiskaitė 27 banko kortelėmis, į veiklos išlaidas buvo įtraukti jos sutuoktinio, dviejų sūnų, marčios, taip pat tarybos narės socialdemokratės Dovilės Adamonytės ir savivaldybėje dirbančios pastarosios sesers kuro čekiai. Per ikiteisminį tyrimą STT nepavyko identifikuoti visų banko kortelių savininkų, 11 kortelių savininkų liko nežinomi. Prokuroras teigė, kad per ikiteisminį tyrimą buvo renkami duomenys, tačiau, atsižvelgus į įmonių, kurios aptarnaudavo degalines, specifiką, nepavyko nustatyti kai kurių kortelių savininkų, taikant kitą algoritmą, galbūt dabar pavyktų nustatyti, kam priklauso kortelės. Teisėjų kolegija nusprendė patenkinti prokuroro prašymą, banko kortelių savininkų nustatymas yra svarbi informacija nagrinėjant bylą. Jeigu kortelių savininkai bus nustatyti, jie bus kviečiami į teismą.

Reaguodamas į Maskvos grasinimus, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Andy Burnhamas pareiškė, kad jo šalis ir toliau šimtu procentų rems Ukrainą kovoje su Rusijos invazija. Po pranešimų, kad britų gamybos dronai pirmą kartą buvo panaudoti smūgiams į taikinius žemyninėje Rusijos dalyje, šalies ambasada Jungtinėje Karalystėje pareiškė, esą šie pranešimai „patvirtina, kad Londonas sąmoningai renkasi Ukrainos krizės eskalavimą“, apkaltino Jungtinę Karalystę „siekiu suvaržyti Rusiją ir per tarpininkus padaryti jai kuo didesnę žalą“ ir pagrasino „padariniais“.

Į šiuos pareiškimus kiek anksčiau sureagavo ir Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, pareikšdama, kad šalis „stovi petys į petį su Ukraina“ ir toliau tieks įrangą, kurios reikia jos gynybai „nuo neteisėtos Putino invazijos“.

Irano vyriausiasis derybininkas pareiškė, kad strategiškai svarbus Hormuzo sąsiauris nebus atvertas tol, kol Jungtinės Valstijos neįvykdys Teherano reikalavimų. Mohammadas Bagheras Ghalibafas vardijo reikalavimus, kurie buvo įtraukti į birželio mėnesį sudarytą ir vėliau žlugusį Irano ir JAV susitarimo memorandumą dėl paliaubų, ir minėjo blokados panaikinimą, naftos sankcijų atšaukimą ir užsienyje įšaldyto Irano turto grąžinimą.

Iranas nuo karo pradžios vasario 28 d. kontroliuoja šį sąsiaurį, kuriuo eina gyvybiškai svarbus pasaulinis energijos tiekimo maršrutas, reikalaudamas, kad laivai gautų leidimą bei sumokėtų tranzito mokesčius, tačiau Vašingtonas ir kelios regiono šalys tam prieštarauja.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad šiuo metu jokios derybos su Iranu nevyksta ir jokių numatytų susitikimų nėra. D. Trumpas taip pat tikino, esą Hormuzo sąsiauris tebėra atviras ir veikia, pridurdamas, kad visos minos šiame strateginiame vandens kelyje buvo pašalintos arba susprogdintos, o JAV jūrų blokada tebevykdoma visa apimtimi. Savo socialiniame tinkle jis taip pat paskelbė žemėlapį, kuriame Hormuzo sąsiauris įvardijamas kaip „nauja JAV teritorija“.

Estijos prokurorai aiškinasi, ar savaitgalį Taline degęs gynybos pramonės bendrovės „Milrem Robotics“ naudojamas pastatas buvo padegtas. Šeštadienį vietos gyventojas prie minėto pastato pastebėjo įtartiną veiklą ir apie tai pranešė Skubiosios pagalbos centrui.

Estijos generalinė prokurorė Astrid Asi antradienį patvirtino, kad nustatyti įtariamieji ir neatmetama sabotažo versija. Incidentą komentavęs Estijos vidaus saugumo tarnybos generalinis direktorius Margo Pallosonas tikino, kad grėsmės lygis Estijoje pastaraisiais metais nepasikeitė – Rusijos keliama egzistencinė grėsmė Estijai, pasak jo, yra ilgalaikė.