Šį prokuroro Dariaus Valkavičiaus prašymą antradienį patenkino merės „čekiukų“ baudžiamąją bylą nagrinėjantis Lietuvos apeliacinis teismas Vilniuje.
Kauno apygardos prokuratūra yra apskundusi pirmosios instancijos nuosprendį ir siekia nuteisti politikę, nes pirmosios instancijos Kauno apygardos teismas politikę išteisino.
Ilgametę Birštono merę prašoma pripažinti kalta dėl savivaldybės lėšų pasisavinimo, sukčiavimo, dokumentų klastojimo.
Susiję straipsniai
Prokuratūros kaltinimą sudaro 28 punktai. Juose nurodoma, kad Birštono vadovė už kurą atsiskaitė 27 banko kortelėmis, į veiklos išlaidas buvo įtraukti jos sutuoktinio, dviejų sūnų, marčios, taip pat tarybos narės socialdemokratės Dovilės Adamonytės ir savivaldybėje dirbančios pastarosios sesers kuro čekiai.
Pasak prokuratūros, perkant kurą buvo naudojamos ir 37 skirtingos nuolaidų kortelės.
Per ikiteisminį tyrimą STT nepavyko identifikuoti visų banko kortelių savininkų, 11 kortelių savininkų liko nežinomi.
„Prašau pavesti nustatyti šių 11 kortelių savininkus, aš kartu su ikiteisminio tyrimo įstaiga bandyčiau atsakyti, kam jos buvo išduotos“, – per teismo posėdį antradienį kalbėjo prokuroras.
Jis teigė, kad per ikiteisminį tyrimą buvo renkami duomenys, tačiau, atsižvelgus į įmonių, kurios aptarnaudavo degalines, specifiką, nepavyko nustatyti kai kurių kortelių savininkų.
„Taikant kitą algoritmą, manau, mums pavyktų nustatyti, kam priklauso kortelės“, – tikino prokuroras.
Šiam prašymui prieštaravo merės advokatas Gintaras Černiauskas.
„Nebuvo reikalavimų, kad savivaldybei teikiamas kvitas turi būti su visais rekvizitais. Neapkraunant ir nevilkinant proceso, šis prašymas turi būti atmestas. Nežinau, apie kokius algoritmus kalbama, pirmosios instancijos teisme šis klausimas nebuvo keliamas“, – sakė gynėjas.
N. Dirginčienė pritarė jo pozicijai. Tačiau trijų teisėjų kolegija prokuroro prašymą patenkino.
„Kolegija nusprendė patenkinti prokuroro prašymą, banko kortelių savininkų nustatymas yra svarbi informacija nagrinėjant bylą. Reikalinga nustatyti savininkus ir jų gyvenamąsias vietas, reikės siųsti šaukimus, jeigu jie bus nustatyti“, – sakė teisėja Aiva Survilienė.
Šeimos nariai į teismą bus kviečiami dar kartą
Socialdemokratų partijoje narystę sustabdžiusi ilgametė kurorto merė N. Dirginčienė teisiama dėl kaltinimų pasisavinus daugiau nei 6,3 tūkst. eurų savivaldybės lėšų. Daugiau nei 5 tūkst. eurų žalos merė jau atlygino, prokuroras D. Valkavičius prašė teismo iš kaltinamosios priteisti dar beveik 678 eurus, kurių politikė nėra sumokėjusi.
N. Dirginčienė per posėdžius Kauno apygardos teisme teigė, kad automobilio priežiūra ir kuro pylimu daugybę metų rūpinosi jos sutuoktinis, jis kvitus perduodavo sutuoktinei. N. Dirginčienės sutuoktinio kortele už kurą buvo atsiskaityta daugiau nei 30 atvejų.
Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nusprendė merės byloje apklausti jos sutuoktinį Joną Dirginčių. Jis jau buvo apklaustas šią bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme. N. Dirginčienės sutuoktinis pasakojo, kad nuolat prižiūrėjo šeimos automobilį.
„Aš šeimoje prižiūriu automobilį, ir su mano buvusia specialybe susijusi. Tokia nerašyta pareiga: tai nuplauni, padangos, kad būtų. Aš turėjau savo ir tėvų, kurie pas mus gyveno, korteles. Aš pinigų turėjau, kasa tai bendra. Kokia kortelė papuldavo po ranka, tokia ir mokėjau“, – sakė jis.
Vyras teigė, kad sutuoktinė dažnai jo prašydavo pavežti, nors pati yra vairuojanti.
Apeliaciniame teisme liudyti turėtų ir N. Dirginčienės marti Jūratė Dirginčienė.
Valstybės kaltintojas šioje byloje Kauno apygardos prokuroras D. Valkavičius prašo skirti merei tokią pat bausmę, kokios ir prašė pirmosios instancijos teisme – 10 tūkstančių eurų baudą ir skirti baudžiamojo poveikio priemonę – atimti teisę 4 metus dirbti valstybės tarnyboje.
Prokuroras atkreipė dėmesį, kad meras, vicemerai turėjo galimybes naudotis administracijos resursais, papildomos išlaidos turėtų būti pagrįstos. Šias išmokas galima gauti su viena sąlyga – jei savivaldybė nesuteikia transporto, neapmoka kanceliarinių išlaidų. Jis mano, jog jei merė naudojasi tarnybiniu transportu, tų išlaidų tuo pat metu patirti negali.
D. Valkavičius taip pat pastebi, kad, baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, būdama komandiruotėse Prancūzijoje, Belgijoje, Kinijoje, Čekijoje ir kitose užsienio šalyse, Birštono merė tuo pačiu deklaravo ir kuro sąnaudas Lietuvoje. Be to, nustatytas vienas atvejis, kai merė savivaldybėje dalyvavo tarybos posėdyje ir tuo pat metu pylėsi kurą.
Taip pat viename čekyje buvo pateiktos išlaidos už cigaretes „L&M“, saldainius „Pupa“.