Nurodoma, kad Vyriausybė iš esmės pritaria projekto tikslui – apsaugoti Lietuvos informacinę ir kultūrinę erdvę nuo Kremliaus ir Minsko režimų įtakos, tačiau mano, kad šiuos tikslus įgyvendintų Užsienio reikalų ministerijos (URM) rengiamas Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo pakeitimas.
Jame numatoma nustatyti konkrečius ribojimus Rusijos ir Baltarusijos fiziniams bei juridiniams asmenims vykdyti švietimo, mokslo, kultūros, sporto, meno ir pramogų sričių viešąją veiklą Lietuvoje, taip pat kontrolės ir įgyvendinimo mechanizmus. Šį projektą Seimui planuojama teikti rudens sesijoje, o visos jo nuostatos turėtų įsigalioti nuo kitų metų.
Vyriausybės vertinimu, Seime svarstomas užsieniečių teisinės padėties pakeitimas yra siauresnis ir fragmentiškas. Be to, Vyriausybė atkreipia dėmesį, kad draudimas atvykti negalėtų būti taikomas vien dėl formalaus fakto, kad asmuo po 2022 m. vasario 24 d. vykdė veiklą Rusijoje, Baltarusijoje ar okupuotose teritorijose.
Susiję straipsniai
Vyriausybė siūlo, kad tokiais atvejais būtų individualiai vertinamas konkretaus asmens elgesys, veiklos pobūdis, jos mastas, intensyvumas ir sąsajos su propaganda, dezinformacija, Rusijos agresijos prieš Ukrainą legitimizavimu ar realia grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Taip pat siūloma aiškiai nustatyti ribojimų taikymo kriterijus, proporcingumo principą, galimas išimtis ir jų taikymą laike.
Vidaus reikalų ministras nepritaria prezidento siūlomam darbo leidimų užsieniečiams modeliui
Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas sako nepritariantis prezidento Gitano Nausėdos siūlomam terminuotų darbo leidimų užsieniečiams modeliui.
Pagal prezidento siūlymą, užsieniečiai galėtų atvykti į Lietuvą dirbti dvejiems metams, o pasibaigus šiam laikotarpiui privalėtų bent pusmečiui išvykti iš šalies.
„Aš vertinu, kad ne, bet pasižiūrėsime teisininkų išvadas“, – žurnalistams trečiadienį Vyriausybėje teigė M. Katelynas, paklaustas, ar pritaria tokiam modeliui.
Prezidentūra anksčiau skelbė, kad siūloma tvarka būtų skirta daugiausia užsieniečiams, kurie į Lietuvą atvyksta dirbti laikinai ir neketina čia apsigyventi ilgesniam laikui.
Tarp tokių darbuotojų įvardijami tolimųjų reisų vairuotojai, statybininkai ir kitų profesijų atstovai.
Siūlomas modelis papildytų šiuo metu galiojančią ilgalaikės imigracijos tvarką. Bendra metinė užsieniečių įdarbinimo kvota dėl naujo modelio nebūtų didinama.
ELTA primena, kad prezidento siūlymą anksčiau kritikavo ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė. Jos teigimu, tokia tvarka skatintų trumpalaikius darbo santykius Lietuvoje.
Ministrė siūlė skatinti ilgalaikius darbo santykius, kurie verstų darbuotojus iš užsienio sparčiau integruotis į darbo rinką.