ELTA glaustai: „Nemuno aušra“ ir Žemaitaitis šiurkščiai pažeidė įstatymus, Laneckij atsisakė pareigų LTOU valdyboje

Tuo metu po viešojoje erdvėje kilusių klausimų dėl naujojo nepriklausomo Lietuvos oro uostų (LTOU) valdybos nario Oleksandro Laneckij praeities sąsajų su verslu Rusijoje ir Baltarusijoje bei komentarų rusiškai žiniasklaidai, jis pranešė atsisakantis pareigų bendrovės valdyboje.

Užsienio aktualijose – Rusijos masinė ataka Ukrainoje, prie naftos gavybos platformos jūroje Rumunijos naikintuvų sunaikintas jūrinis dronas ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento grasinimas Iranui ekonominiu karu.

Seimo ir prezidento rinkimų politinės kampanijos metu priimant pinigus iš neteisėtų finansavimo šaltinių „Nemuno aušra“ bei jos lyderis Remigijus Žemaitaitis šiurkščiai pažeidė įstatymus. Taip po tyrimo konstatavo VRK. Nustatyta, kad „Nemuno aušra“ 2024 metų Seimo rinkimų politinę kampaniją finansavo juridinių asmenų aukomis bei per trečiuosius asmenis. Tai laikytina šiurkščiu Rinkimų kodekso pažeidimu. Be to, įstatymą partija pažeidė priimdama ir panaudodama per trečiuosius asmenis sumokėtus nario mokesčius (4,3 tūkst. eurų), kurių dalis buvo juridinio asmens lėšos.

VRK taip pat nustatė, kad „Nemuno aušra“ finansavo 2024 m. Seimo rinkimų politinę kampaniją per trečiąjį asmenį – partijos pirmininko pavaduotoją ir rinkimų štabo vadovą Robertą Puchovičių. Tuo metu R. Žemaitaičiui pripažinti šiurkštūs Rinkimų kodekso pažeidimai 2024 m. prezidento rinkimų kampaniją finansuojant juridinio asmens aukomis ir per trečiuosius asmenis bei iš neleistinų finansavimo šaltinių. Savo ruožtu R. Puchovičius Eltai teigė, kad partija tokį VRK sprendimą ketina skųsti teismui.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius pasiūlė Latvijos kolegai Andriui Kulbergui plėtoti glaudesnę šalių partnerystę ir kasmet rengti dvišalius vyriausybių susitikimus. Anot Rygoje viešėjusio M. Sinkevičiaus, Latvijos premjeras šią idėją palaikė. M. Sinkevičius taip pat teigė, kad Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimas galėtų apimti ne tik transporto, gynybos ar kovos su nelegalia migracija klausimus, bet ir kultūrą bei švietimą. Jis pasiūlė svarstyti galimybę įkurti Janio Rainio vardo forumą, kuriame Lietuvos ir Latvijos intelektualai bei menininkai galėtų dalytis žiniomis, diskutuoti ir ieškoti bendrų projektų, taip pat kino bei kitose kultūros srityse.

Kartu M. Sinkevičius pranešė, kad Lietuvos ambasadoje Rygoje planuojama atkurti kultūros atašė pareigybę. Einantis šias pareigas būtų atsakingas už kultūrinį bendradarbiavimą ne tik su Latvija, bet ir Estija.

Dokumentus dėl dalyvavimo pirmalaikiuose Seimo rinkimuose Nalšios šiaurinėje apygardoje pateikė 12 kandidatų. Kaip nurodo Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), 11 kandidatų kelia politinės partijos, savarankiškai rinkimuose dalyvauti nori Eduardas Vaitkus, kuris dar renka rinkėjų parašus tam, kad galėtų tęsti kandidatavimą. Teigiama, kad pirmalaikiuose rinkimuose Nalšios šiaurinėje apygardoje dalyvaus „Nemuno Aušros“ iškeltas Ignotas Adomavičius, Centro dešinės sąjungai priklausantis Giedrius Dainys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Gintautas Kindurys, socialdemokratas Vladislavas Kondratovičius, Lietuvos regionų partijos narys Nikolajus Lebedevičius, „laisvietis“ Maksimas Paukštė, Liberalų sąjūdžiui atstovausianti Mėta Paulauskė.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ savo kandidatu iškėlė Antaną Šakalį, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratai – Andrejų Šildiajevą, o Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškųjų šeimų sąjunga – Viktorą Voroniną. Šie pirmalaikiai rinkimai vyks lapkričio 8 dieną.

Prašoma tirti Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos-muftiato veiklą ir galimą grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Dėl to į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą kreipėsi parlamentarė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė. Esą nustačius indikacijų, kad organizacijos veikla prieštarauja Lietuvos nacionalinio saugumo interesams, būtų galima svarstyti kreipimąsi į Teisingumo ministeriją dėl jos išregistravimo. Konservatorės teigimu, 2019 metais Teisingumo ministerijos patvirtintas II-ojo muftiato įkūrimas suskaldė Lietuvos musulmonų bendruomenę.

Parlamentarė taip pat tvirtina, kad organizacija palaipsniui perima mečečių valdymą iš istorinės Lietuvos totorių bendruomenės – jau perėmė Kauno ir Nemėžio mečetes, o pastarojoje kontaktiniu asmeniu nurodomas muftijus Aleksandras Beganskas. Taip pat teigiama, kad organizacija siekia perimti 40-ties totorių kaimo mečetės kontrolę.

Viešojoje erdvėje kilus klausimų dėl naujojo nepriklausomo Lietuvos oro uostų (LTOU) valdybos nario Oleksandro Laneckij praeities sąsajų su verslu Rusijoje ir Baltarusijoje bei komentarų rusiškai žiniasklaidai, jis pranešė atsisakantis pareigų bendrovės valdyboje. Gavęs O. Laneckij prašymą, susisiekimo ministras Juras Taminskas jį atšaukė iš pareigų. Ministerija pabrėžė, kad LTOU valdo kritinę Lietuvos infrastruktūrą, todėl valdybos nariams keliami aukščiausi reputacijos ir pasitikėjimo standartai. J. Taminskas taip pat paskelbė valstybės tarnautojo ir nepriklausomo nario atrankas į LTOU valdybą.

Dar prieš O. Laneckij sprendimą trauktis ministras dėl viešai pasirodžiusios informacijos kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD), prašydamas papildomai įvertinti aplinkybes. Į VSD ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją kreipėsi ir dalis Seimo konservatorių. Vis dėlto prieš skiriant O. Laneckij į valdybą atliktos nacionalinio saugumo patikros metu neigiamų VSD vertinimų nebuvo gauta. Pats O. Laneckij su viešai išsakytais teiginiais apie jį nesutinka ir juos vadina šmeižtu. Antradienį Susisiekimo ministerija buvo paskelbusi, kad konkursą į tris LTOU nepriklausomų valdybos narių vietas laimėjo Julija Abromavičienė, O. Laneckij ir Mantas Šukevičius.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad Lietuva svarstytų Latvijos Vyriausybės siūlymą tapti su finansiniais sunkumais susiduriančios nacionalinės oro bendrovės „airBaltic“ dalininke, jeigu tokio pasiūlymo sulauktų. Vis dėlto, anot jo, galimos investicijos turėtų būti vertinamos ekonominiu, saugumo ir kitų strateginių šalies projektų kontekste. Tarp investicijų reikalaujančių projektų premjeras įvardijo Klaipėdos pietinio uosto plėtrą, europinės vėžės „Rail Baltica“ ir magistralės „Via Baltica“ vystymą. Bendrovės „airBaltic“ situaciją M. Sinkevičius ketvirtadienį Rygoje aptarė su Latvijos premjeru Andriu Kulbergu.

Pastarasis taip pat iškėlė galimybę ateityje steigti bendrą Baltijos šalių oro linijų bendrovę, tačiau konkrečių pasiūlymų šiuo metu nėra. Oro linijų „airBaltic“ finansinė padėtis išlieka sudėtinga – bendrovė skaičiuoja, kad šio žiemos sezono veiklai finansuoti reikės papildomos 100–150 mln. eurų kapitalo injekcijos. Jos verslo plane taip pat numatyta pritraukti 225 mln. eurų tarpinio finansavimo likvidumui pagerinti.

Dirbtiniu intelektu (DI) paremtą programinės įrangos mokymų ir organizacijos žinių valdymo platformą kuriantis Lietuvos startuolis „Guideless“ pritraukė 1 mln. eurų ankstyvos stadijos investiciją. Pagrindiniu investuotoju tapo Suomijoje įsikūręs rizikos kapitalo fondas „Superhero Capital“, taip pat investavo „Firstpick VC“, „Vinted“ grupės vadovas Thomas Plantenga, „Vinted Go“ vadovas Vytautas Atkočaitis ir „Vinted“ bendraįkūrėjas Mantas Mikuckas.

Gautas lėšas bendrovė ketina skirti produkto vystymui, komandos plėtrai ir veiklos plėtrai Jungtinėje Karalystėje, kitose Europos rinkose bei JAV. „Guideless“ technologija, pasitelkdama DI, fiksuoja darbuotojų atliekamus veiksmus programinėje įrangoje ir automatiškai parengia mokomąją medžiagą bei instrukcijas. Pirmoji platformos versija rinkoje pasirodė praėjusių metų pabaigoje, o šiuo metu ji turi daugiau nei 3 tūkst. vartotojų ir klientų 15-oje rinkų.

Valstybinė „Lietuvos geležinkelių“ grupė (LTG) pradėjo tyrimą dėl pirmadienį Radviliškio geležinkelio stotyje nuo bėgių nuriedėjusių trijų tuščių „LTG Cargo“ krovininių vagonų. LTG Korporatyvinių reikalų direktoriaus Aleksandro Zubriakovo teigimu, incidentas laikomas mažai reikšmingu ir traukinių eismui įtakos neturėjo. Pirminiais duomenimis, vagonai nuo bėgių galėjo nuriedėti juos manevruojant. Tuo metu Lietuvos geležinkelių profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Artūras Černiauskas teigė, kad didesnis geležinkelių procesų automatizavimas ir žmogiškojo faktoriaus sumažinimas galėtų padėti išvengti panašių incidentų, tačiau tam trūksta lėšų. Šiemet fiksuota ir daugiau panašių atvejų – gegužės pradžioje Gudžiūnuose nuo bėgių nuriedėjo trys skaldą gabenę vagonai, o Kauno rajone esančioje Jiesioje – lokomotyvas ir keturi krovininiai vagonai.

Vilniaus apygardos teismas dar pusei metų pratęsė laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus kaltinamo kunigo Tado Švedavičiaus nekilnojamajam turtui. Posėdis vyko rašytinio proceso tvarka, šalims nedalyvaujant. Siekdamas užtikrinti teisingą procesą, teismas sprendė, kad procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas – šioje baudžiamojoje byloje ir toliau turi būti taikoma, siekiant užtikrinti civilinius ieškinius dėl galimai nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Anksčiau prokuratūra skelbė, jog byloje pateikti civiliniai ieškiniai, tad kunigui taip pat apribota teisė į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Tuo metu Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas teigia, kad seksualiniais nusikaltimais kaltinamas T. Švedavičius yra pažadėjęs nukentėjusiems atlyginti žalą. Vilniaus arkivyskupijoje dirbęs dvasininkas kaltinamas dėl 34 nusikalstamų epizodų, nusikaltimai susiję su vaikų seksualiniu prievartavimu, disponavimu pornografiniais dalykais, vaikų įtraukimu į girtavimą. Byloje yra 11 nukentėjusiųjų, jų amžius nusikaltimų padarymo metu siekė nuo 12 iki 18 metų. Šiuo metu visi minėti asmenys yra pilnamečiai. Nukentėjusiems nuo seksualinių nusikaltimų teismai priteisia turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, išlaidas už advokatus.

Kauno apygardos teismas antrą kartą šiemet atmetė už korupciją kalinčio buvusio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio skundą dėl lygtinio paleidimo. Trijų teisėjų kolegija paskelbė, kad nuteistasis anksčiau į laisvę negali būti paleistas. Viena pagrindinių tokio sprendimo priežasčių – nepakankamai kritiškas R. Kurlianskio požiūris į padarytus korupcinius nusikaltimus. Teismo vertinimu, nuteistasis vis dar linkęs menkinti savo atsakomybę, kai kuriuos veiksmus aiškinti kaip tuo metu įprastą praktiką ir nepakankamai suvokia šių nusikaltimų žalą visuomenei bei jos pasitikėjimui valstybės institucijomis. Todėl jo elgesio ir mąstymo pokyčiai dar nelaikomi pakankamais. R. Kurlianskis sutiko, kad, anksčiau išėjus į laisvę, jam būtų taikoma intensyvi priežiūra – tektų dėvėti apykoję. Tačiau ir tokiomis sąlygomis nuteistajam nepavyko ištrūkti į laisvę.

Skundai atmetę teisėjai pažymi, kad R. Kurlianskis nuteistas už penkias korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, susijusias su prekyba poveikiu ir papirkimu. Jos buvo padarytos sąmoningai, nuteistajam einant vadovaujamas pareigas ir siekiant palankių politinių sprendimų. Be to, likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis vis dar yra reikšminga – kiek daugiau nei dveji metai. Jo bausmės laikas baigiasi 2029 m. gegužę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) savo galutiniame verdikte konstatavo, kad nuteistųjų politininės korupcijos byloje padarytomis nusikalstamomis veikomis buvo daromas poveikis valstybės ekonomikai, sąžiningai konkurencijai, buvo neigiamai veikiamas demokratinių institucijų stabilumas ir valdymas.

Rusija surengė masinę naktinę ataką prieš Kyjivą ir Kyjivo sritį, per kurią žuvo mažiausiai 15 žmonių ir daugiau kaip 40 buvo sužeista. Vien Kyjive ir srityje iš viso apgadinta 30 gyvenamųjų namų, mokykla, vaikų ligoninė ir vaikų darželis, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, ataką pavadinęs viena ciniškiausių, kruopščiausiai suplanuotų ir didžiausio masto atakų nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 m. vasarį. Ukrainos ministro pirmininko Serhijaus Koreckio teigimu, ši ataka iš viso truko beveik devynias valandas. V. Zelenskis dar kartą paragino partnerius Vakaruose padėti tiekti perimančiąsias raketas „Patriot“ sistemoms. Ukrainos sostinėje penktadienis paskelbtas gedulo diena.

Rumunijos naikintuvai prie jūrinio dujų projekto „Neptun Deep“ sunaikino jūrinį droną. Gynybos ministerijos pranešime teigiama, kad 6.28 val. vietos (ir Lietuvos) laiku droną už kelių šimtų metrų nuo jūroje plėtojamo projekto pastebėjo komercinis laivas. Dronas buvo „prikrautas sprogmenų“ ir atkeliavo ne iš Ukrainos, pranešė Rumunijos gynybos ministras Radu Miruta.

Rumunijos prezidentas Nicusoras Danas dėl incidento apkaltino Rusiją. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pasmerkė „stiprėjančią grasinimų kampaniją“ prieš Europos Sąjungos nares, tačiau nedetalizavo, ką laiko atsakingu už pastarąjį incidentą. Rumunijos vyriausybės duomenimis, „Neptun Deep“ šiuo metu dirba šimtai žmonių, o dujų gavybą jame numatoma pradėti 2027 m. Ketvirtadienį Rumunija taip pat pranešė apie šalyje nukritusį bepilotį orlaivį po Rusijos smūgių Ukrainai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė pradedantis didelę kampaniją prieš Irano ekonomiką. Bet kuriai šaliai, kuri padeda Islamo Respublikai ar su ja palaiko verslo ryšius, D. Trumpas pagrasino didžiulėmis bausmėmis. Jis nepatikslino, kokios konkrečiai būtų šios bausmės ir kurioms šalims jos galėtų būti taikomos. JAV prezidentas paminėjo kelias sritis ir priemones, kurioms, pasak jo, turi būti nedelsiant užkirstas kelias, tarp jų – naftos kontrabandą, grynųjų pinigų perlaidas, keityklas, laivų registrus ir fiktyvias įmones.

Iranas savo ruožtu griežtai atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimus šaliai ekonominiu karu. Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi teigė, kad šis pareiškimas skirtas nukreipti dėmesį nuo pačių JAV problemų, atkreipdamas dėmesį į istoriškai aukštą JAV skolos lygį. JAV prezidento pareiškimą sukritikavo ir didžiausia Islamo Respublikos prekybos partnerė Kinija.