Seime įregistruotos pataisos, numatančios viešo seksualinius nusikaltimus prieš vaikus įvykdžiusių asmenų registro sukūrimą.
Vilniaus apygardos teismas atmetė buvusio teisėjo ir vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno ieškinį prezidentui.
Kauno apygardos prokuratūra atsisakė anksčiau išreikšto reikalavimo Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT), kad šis atskleistų savo žurnalistės šaltinį.
Susiję straipsniai
Valstybės kontrolės auditas parodė, kad neįvykusių ginkluotės ir karinės įrangos pirkimų dalis nuo 24 proc. 2023 m. išaugo iki 59 proc. pernai.
Užsienio aktualijose – Honkonge nuteisti Tiananmenio akcijų aktyvistai, Suomijos oro erdvę pažeidęs Rusijos žvalgybinis lėktuvas ir Ispanijoje sulaikyti migrantų gabenimu į žemyninę šalies dalį iš Seutos įtariami asmenys.
LIETUVOS ĮVYKIAI
Parlamentarai siūlo viešinti nuteistųjų už nusikaltimus prieš vaikus pavardes. Seimo pirmininkas Juozas Olekas ir grupė parlamentarų siūlo įteisinti viešą asmenų, nuteistų už nusikalstamas veikas prieš vaikus, sąrašą, kuriame būtų skelbiami jų vardai, pavardės bei kiti pagrindiniai duomenys. Pagal pateiktą įstatymo projektą, sąraše būtų skelbiami žmogaus vardas, pavardė, gimimo metai, savivaldybė, kurioje jis gyvena, bei apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo data. Sąrašas būtų prieinamas visiems internetu, be registracijos. Kita vertus, būtų ribojama, kokia informacija apie nuteistąjį būtų viešinama. Sąraše nebūtų jo nuotraukos, tikslaus gyvenamosios vietos adreso ar kitų duomenų, kurie galėtų padėti nustatyti nukentėjusio vaiko tapatybę. Numatoma, kad žmogaus duomenys viešame sąraše būtų skelbiami penkerius metus nuo bausmės atlikimo arba paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pabaigos. Vėliau jie turėtų būti pašalinti. Prezidentas Gitanas Nausėda tikino su visu registruotu siūlymu dar nesusipažinęs, tačiau tokią idėją pavadino svarstytina.
Premjero Mindaugo Sinkevičiaus teigimu, dalis informacijos tyrime apie jo žmonos darbo aplinkybes neatitinka tikrovės. LRT Tyrimų skyrius paviešino Aistės Sinkevičienės darbo aplinkybes Kauno rajono savivaldybėje bei jai pavaldžioje įstaigoje „Raudondvario dvaras“. Pasak Vyriausybės vadovo, dalis šios informacijos neatitinka tikrovės, todėl jis „nemato jokio kriminalo tame, kas buvo viešinama“. Tuo metu G. Nausėda sako nematantis pagrindo abejoti A. Sinkevičienės teise siekti profesinės karjeros ir pabrėžia, kad premjero sutuoktinės kompetenciją reikėtų vertinti pagal atliktus darbus, o ne statusą. LRT Tyrimų skyrius trečiadienį paskelbė, kad A. Sinkevičienė ne tik be konkurso tapo Kauno rajono savivaldybės Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėja, bet ir dirba savivaldybei pavaldžiame „Raudondvario dvare“. Nurodoma, kad ji dvare 0,5 etato dirba viešųjų ryšių specialiste nuotoliniu būdu. Tiesa, jos kontaktai viešai neskelbiami, o įstaigos direktorės pavaduotoja apie tokią kolegę teigė nežinanti.
Šalies vadovai nesiima vertinti, ar Bažnyčiai reikėtų sudaryti nepriklausomą tyrimo komisiją. Po pasirodžiusios informacijos apie seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus kaltinamus kunigus, M. Sinkevičius teigė, kad sprendimus dėl galimybės sudaryti nepriklausomą tyrimo komisiją turėtų priimti Bažnyčios vadovai. Analogiškos pozicijos laikėsi G. Nausėda. Pastarojo teigimu, Bažnyčia turėtų būti suinteresuota išsklaidyti abejones ar baimes dėl galimų seksualinių nusikaltimų prieš vaikus pasikartojimo šioje institucijoje. Savo ruožtu Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas sako, kad nors Bažnyčioje tokie atvejai yra problema, didžioji dalis seksualinių nusikaltimų prieš vaikus vyksta artimoje aplinkoje.
Po piketo dėl kardinolo Henriko Gulbinowicziaus Vilniaus rajono savivaldybės taryba nepritarė siūlymui steigti istorinės atminties komisiją. Vilniaus rajono savivaldybės taryba penktadienį nepritarė tarybos nario Danielio Ilkevičiaus siūlymui sudaryti laikinąją komisiją, kuri nagrinėtų istorinės atminties įamžinimo klausimus rajone. Prieš tarybos posėdį prie savivaldybės buvo surengtas piketas „Vilniaus rajonas be pedofilų garbinimo“. Jo dalyviai ragino pervadinti kardinolo H. Gulbinowicziaus, kurį Vatikanas nubaudė už nepilnamečių seksualinį išnaudojimą ir pedofilijos slėpimą, vardu pavadintas gatves ir atimti jam suteiktą Vilniaus rajono garbės piliečio vardą.
Vilniaus apygardos teismas atmetė buvusio teisėjo ir buvusio vidaus reikalų ministro E. Misiūno ieškinį prezidentui. Šioje byloje E. Misiūnas prašė pripažinti, kad G. Nausėda nepagrįstai jo nepaskyrė teisėju bei įpareigoti prezidentą tai padaryti, priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Turtinę žalą sudaro negautas atlyginimas už teisėjo darbą per penkerius metus, o neturtinę žalą ieškovas įvertino 10 tūkst. eurų. E. Misiūnas neslėpė nusivylimo teismo sprendimu ir žadėjo jį būtinai apskųsti. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) 2025 m. spalio 7 d. priėmė sprendimą byloje Misiūnas prieš Lietuvą, kuriuo nustatė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimą. EŽTT nurodė Lietuvai sumokėti E. Misiūnui 10 tūkst. eurų už neturtinę žalą. EŽTT konstatavo, kad, teismams atsisakius priimti ieškinį, iš pareiškėjo buvo atimta teisė į veiksmingą prezidento diskrecijos įgyvendinimo peržiūrą. E. Misiūnas 2015 m. buvo paskirtas Vilniaus miesto apylinkės teisėju, tačiau jau 2016 m. gruodį jis sutiko tapti vidaus reikalų ministru Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje. Vėliau, 2019–2020 m., E. Misiūnas dirbo krašto apsaugos viceministru. 2020 m. E. Misiūnas dalyvavo Seimo rinkimuose su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Jis nebuvo išrinktas į parlamentą. Tais pačiais metais E. Misiūnas pateikė prašymą Nacionalinei teismų administracijai iš naujo skirti jį Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju. G. Nausėda jo prašymo netenkino.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Valstybės kontrolės auditas parodė, kad neįvykusių ginkluotės ir karinės įrangos pirkimų dalis nuo 24 proc. 2023 m. išaugo iki 59 proc. pernai. Taip pat – kad 42 proc. vertintų pirkimų derinimai su patariamosiomis institucijomis truko nuo 30 iki 374 dienų, nors rekomenduojama maksimali viso tarptautinio pirkimo trukmė turėtų neviršyti 180–240 kalendorinių dienų. Reikšmingų sisteminių pažeidimų pirkimuose nenustatyta, tačiau auditoriai rekomendavo stiprinti kontrolę, efektyvumo stebėseną ir interesų konfliktų prevenciją. G. Nausėda teigė, kad auditas išryškino sisteminių problemų dėl atsakomybių pasidalijimo ir pernelyg ilgų sprendimų priėmimo terminų. M. Sinkevičius sakė, kad dabartiniai įsigijimų tempai jo netenkina. Pasak jo, šiuo metu panaudota 37 proc. šių metų gynybos biudžeto lėšų, o rugsėjo pradžioje Vyriausybę turėtų pasiekti 4–5 nutarimai dėl oro gynybos įsigijimų. J. Olekas siūlė dalį lėšų už suplanuotus pirkimus mokėti avansu, nes dėl didelės paklausos reikalingos įrangos ne visada galima įsigyti iš karto. Tuo metu buvusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė aiškino, kad pagrindinė problema yra pasenusi gynybos pirkimų sistema, o į 59 proc. neįvykusių pirkimų rodiklį patenka ir dėl pasikeitusių kariuomenės poreikių nutraukti pirkimai. Krašto apsaugos ministerija skelbia rudenį Vyriausybei teiksianti projektus, kurie turėtų spartinti gynybos įsigijimus.
Nepaisant Oleksandro Laneckij pasitraukimo iš Lietuvos oro uostų (LTOU) valdybos, Valstybės saugumo departamentas (VSD) susisiekimo ministrui Jurui Taminskui pateiks papildomą jo praeities veiklos vertinimą. Viešojoje erdvėje klausimų kilo dėl O. Laneckij galimų ankstesnių sąsajų su verslu Rusijoje ir Baltarusijoje bei komentarų rusiškai žiniasklaidai. Į VSD dėl papildomo vertinimo kreipėsi J. Taminskas, taip pat dalis Seimo konservatorių. Departamentas pabrėžia, kad ankstesnis kandidatų patikrinimas buvo atliktas pagal įstatyme nustatytus nacionalinio saugumo kriterijus, o neigiamų vertinimų dėl O. Laneckij tuomet nepateikta. M. Sinkevičius situaciją pavadino nemalonia, tačiau susisiekimo ministro atsakomybės joje nemato, nes kandidatų atrankoje dalyvauja ne vien ministras. O. Laneckij pats nusprendė pasitraukti iš valdybos, teigė nesutinkantis su viešai išsakytais teiginiais apie jį ir juos laikantis šmeižtu. Gavęs jo prašymą, J. Taminskas jį atšaukė iš pareigų, o ministerija paskelbė naujas atrankas į LTOU valdybą.
Prezidentas sako sieksiantis, kad pensijos Lietuvoje ir toliau augtų sparčiau nei vidutinis darbo užmokestis. G. Nausėda priminė prezidentūros siūlymą nustatyti minimalią „Sodros“ einamųjų metų perviršio dalį, kuri būtų skiriama papildomam pensijų indeksavimui, tačiau konkretaus dydžio kol kas neįvardijo. Pradinis prezidentūros siūlymas buvo papildomam indeksavimui skirti 20–75 proc. kasmetinio perviršio, o M. Sinkevičius yra siūlęs nustatyti ne mažesnę nei 15 proc. ribą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad pagal dabartinę formulę pensijos kitąmet turėtų augti 8,51 proc., tačiau numatomas ir papildomas indeksavimas. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė yra sakiusi, kad bendras pensijų augimas 2027 m. galėtų siekti apie 10 proc., o tikslūs koeficientai paaiškės rugsėjį, teikiant kitų metų biudžetus.
G. Nausėda teigia, kad Lietuvai tapti Latvijos avialinijų bendrovės „airBaltic“ dalininke būtų neatsakinga kol įmonė neišsprendė finansinių sunkumų. Pasak prezidento, Lietuva yra suinteresuota, kad „airBaltic“ veikla būtų sėkminga ir Lietuva turėtų daugiau skrydžių, kas ypač svarbu Lietuvai perimant pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai nuo kitų metų pradžios. M. Sinkevičius anksčiau sakė, kad Lietuva svarstytų Latvijos Vyriausybės siūlymą tapti „airBaltic“ dalininke, jeigu jo sulauktų, tačiau pažymėjo, kad sprendimas turėtų būti pagrįstas ekonomiškai. J. Taminskas aiškino, kad sprendimas Lietuvai įsigyti „airBaltic“ akcijų būtų neracionalus. „airBaltic“, atsižvelgdama į 2025 m. finansinius rezultatus ir rinką, sustabdė planuojamą viešą akcijų platinimą ir nelaiko jo potencialiu kapitalo šaltiniu 2026-iesiems, skelbta ataskaitoje. Joje nurodoma, kad oro linijos veiks su neigiamu pinigų srautu, vadovybė mano, kad žiemos sezono veiklai finansuoti reiks papildomos 100–150 mln. eurų injekcijos. Bendrovės verslo plane taip pat numatyta pritraukti 225 mln. eurų tarpinio finansavimo likvidumui pagerinti.
LIETUVOS TEISĖTVARKOS AKTUALIJOS
Kauno apygardos prokuratūra atsisakė anksčiau išreikšto reikalavimo LRT, kad ši atskleistų savo žurnalistės šaltinį, pateikusį informaciją apie galimą seksualinį priekabiavimą prie nepilnametės Gruzdžių socializacijos centre. Generalinė prokuratūra Eltai pranešė, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo, neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimo ar panaudojimo bei Ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo be leidimo. Visuomeninio transliuotojo teigimu, teisėsaugos institucijos į žiniasklaidos priemonę kreipėsi dėl šių metų liepos 12 d. portale lrt.lt paskelbto straipsnio „14-metės skundas dėl priekabiavimo sulaukė darbuotojų pastabos: rengiasi per seksualiai“, prašydamos pateikti informaciją apie straipsnio inicijavimą, informacijos gavimo aplinkybes bei kitus su publikacijos rengimu susijusius duomenis.
Penktadienio paryčiais, apie 4.40 val., policija gavo pranešimą, kad Zarasų rajone, Dusetų seniūnijos sodyboje rasta mirusi 40-metė moteris su šautine žaizda. Nedelsiant pradėta įtariamojo paieška, kuriai sutelktos gausios policijos pajėgos. Į įvykio vietą taip pat buvo iškviesti Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai, apie įvykį informuoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai. Penktadienio rytą, apie 7.40 val. Utenoje, Pramonės ir J. Basanavičiaus gatvių sankryžoje, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai sustabdė automobilį ir sulaikė juo važiavusį 50-metį įtariamąjį. Utenos apylinkės teismas patenkino prokuratūros prašymą ir trims mėnesiams leido suimti moters nužudymu įtariamą vyrą.
Panevėžio apylinkės teismas patenkino prokuroro prašymą ir trims mėnesiams leido suimti tėvo nužudymu įtariamą sūnų. Teismas konstatavo, kad suėmimo pagrindas yra tai, jog 25 metų įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas. Neblaivus jaunuolis įtariamas mirtinai sužalojęs tėvą. Naktį į penktadienį, apie 0.35 val., Kranto gatvėje, savo bute, rastas mirusio vyro (gim. 1960 m.) kūnas, pranešė Policijos departamentas. 66 metų vyro kūnas rastas su daugybinėmis smurto žymėmis ant kūno. Neblaivus (2.03 prom.) įtariamasis (gim. 2000 m.) buvo uždarytas į areštinę.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Honkongo teismas nuteisė Tiananmenio akcijų aktyvistus dėl „ardomosios veiklos kurstymo“. Aktyvistai organizuodavo kasmetines akcijas, skirtas paminėti Tiananmenio žudynes, kai Kinijos valdžia pasiuntė karius ir tankus malšinti protestų Pekino Tiananmenio aikštėje ir jos apylinkėse. Žiniasklaidos parengtoje nuosprendžio santraukoje teigiama, kad kaltinamieji „neteisėtomis priemonėmis kurstė kitus asmenis organizuoti, planuoti, vykdyti ar dalyvauti veiksmuose, siekdami nuversti valstybės valdžią“. Jiems gresia maksimali 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Pusiau autonominiai Honkongas ir Makau anksčiau buvo vienintelės vietos Kinijos teritorijoje, kuriose buvo leidžiama vykdyti viešas akcijas Tiananmenio žudynių atminimui. Taivanas paragino Kiniją „nutraukti politinį persekiojimą“. Sprendimą pasmerkė žmogaus teisių organizacijos, JAV ir Europos Sąjungos šalys.
Rusijos žvalgybinis lėktuvas pažeidė Suomijos oro erdvę. Suomijos pasienio apsauga penktadienį pranešė, kad „Il-20“ tipo žvalgybinis lėktuvas ketvirtadienį apie tris minutes išbuvo Suomijos oro erdvėje ir buvo įskridęs iki 8,7 km gilyn. Incidentas įvyko vakarinėje Suomijos įlankos dalyje. Pradėtas tyrimas. Reaguodama į incidentą, Suomijos užsienio reikalų ministerija išsikvietė Rusijos ambasadorių.
Ispanijos policija sulaikė penkis asmenis, įtariamus migrantų gabenimu iš Seutos į žemyninę šalies dalį. Į šį Ispanijos eksklavą Šiaurės Afrikoje neseniai plūstelėjo dešimtys tūkstančių žmonių iš Maroko. Įtariami migrantų gabentojai už kelionę laivu iš Seutos į Pirėnų pusiasalį iš migrantų imdavo iki 10,5 tūkst. JAV dolerių, teigiama Ispanijos policijos pranešime. Pasak policijos, keturi sulaikytieji priklausė migrantų gabenimo tinklui, kurio nariai rasdavo neteisėtus migrantus, apgyvendindavo juos būstuose ar garažuose Seutoje, o paskui per Gibraltaro sąsiaurį gabendavo į Pietų Ispaniją. Policija nenurodė, kiek migrantų galėjo būti taip gabenama. Dauguma liepą į Seutą patekusių migrantų grįžo į Maroką, tačiau tūkstančiai jų tebėra Seutoje ir miega gatvėse arba paplūdimiuose. Migrantų krizės įkarštyje Ispanija tvirtino, kad nė vienas iš neteisėtai į Seutą atvykusių asmenų iš miesto į Europos žemyninę dalį neišvyko.