„Karys savanoris Artūras Sakalauskas žuvo 1991 metų rugpjūčio 21 dieną, okupantų armijos agresijos metu kartu su bendražygiais savanoriais gindamas Lietuvos parlamentą. Niekada nepamiršime didvyrių, kurie dėl Lietuvos nepriklausomybės paaukojo savo gyvybę ir tarsi testamentą paliko mums priesaką ginti tėvynę“, – pranešime cituojamas premjeras.
„Gyvename šalia nelaimingo ir ant viso pasaulio pikto kaimyno, kuris ne tik sukėlė kraupų karą Ukrainoje, bet vis laido pykčio žaibus į visus laisvę mylinčius žmones. Tad ši auka dar kartą primena mums, kad laisvė nėra likimo dovana, ją reikia branginti ir saugoti visomis išgalėmis. Tai mūsų šventa pareiga ir amžiams tenkanti atsakomybė“, – sako jis.
1991 m. rugpjūčio 21 d., žlungant kariniam pučui Maskvoje, apie pusę vienuoliktos vakaro Aukščiausiosios Tarybos rūmų prieigose įvyko Lietuvos savanorių susirėmimas su Sovietų Sąjungos armijos specialiosios paskirties dalinio kariais, kurie automobiliu įsiveržė į parlamento gynėjų saugomą teritoriją prie pirmojo posto A. Goštauto gatvėje.
Susiję straipsniai
A. Sakalauskas kilusio pasipriešinimo metu buvo nušautas. Jis tapo paskutiniąja auka XX amžiuje, paaukota už Lietuvos Nepriklausomybę.
A. Sakalauskas gimė 1963 m. spalio 26 d. Alytuje. Po 1991 m. sausio 13-ąją Sovietų Sąjungos įvykdytos agresijos prieš Lietuvos Respubliką jis stojo savanoriu į Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos kuriamą Alytaus rinktinę (dabar – Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos 1-oji rinktinė).
1991 m. rugpjūčio 19 d., A. Sakalauskas kartu su Alytaus rinktinės savanoriais atvyko budėti į Vilnių, ginti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmų.