Birželį Helsinkio „Saga Furs“ aukcione parduoti buvo pateikta apie 4 mln. audinių kailių, kone dešimtadalis jų – iš Lietuvos. Šiame Suomijoje triskart per metus vykstančiame aukcione lietuviški kailiukai turi didelę paklausą, o kai kurių jų kaina patenka į brangiausiųjų trejetuką.
Pasauliniai aukcionai liudija išaugusį aukštos kokybės kailių poreikį. Tad didelis nuosmukis, prasidėjęs per pandemiją, kai koronaviruso užkratas Europoje sunaikino daugybę kailinių žvėrelių fermų, pagaliau baigėsi.
Kainas augina ne tik aukštosios mados poreikis, bet ir kitos priežastys, pavyzdžiui, sumažėjusi kailiukų gamyba visoje Europoje. Lietuvoje ji taip pat sumenkusi. Kailinių žvėrelių ūkiai galėtų užauginti dvigubai daugiau audinių, bet negali rizikuoti.
Susiję straipsniai
Remiantis tarptautinės rinkos tyrimų ir strateginės analizės bendrovės „Business Research Insights“ duomenimis, pasaulinė kailių gaminių rinka šiemet turėtų pasiekti 3,88 mlrd. JAV dolerių (3,38 mlrd. eurų) vertę. Pernai ji padidėjo apie 5,5 proc. – iki 3,5 mlrd. JAV dolerių (3,05 mlrd. eurų).
„Lietuvos kailinių žvėrelių ūkiai užima apie 10 procentų Europos rinkos ir turi daug galimybių augti. Tačiau besitęsiantis mūsų veiklos neapibrėžtumas dabar mus stumia iš verslo, ir tai vyksta pačiu geriausiu kailių rinkos laiku. Jie grįžta į aukštąją madą, kainos kyla, bet mūsų ūkiams šie veiklos metai, ko gero, yra paskutiniai“, – yra sakęs Lietuvos žvėrelių augintojų (LŽA) asociacijos vadovas, bendrovės „Vilkijos ūkis“ direktorius Česlovas Tallat-Kelpša.
Remiantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, šiuo metu šalyje yra įregistruoti 99 kailinių gyvūnų laikytojai, bet dalis jų jau sustabdė veiklą. Vieni nebeatsitiesė po pandemijos, kiti neišlaikė įtampos. Likusieji rizikuoja ir toliau augina kailinius žvėrelius.
Ginčas dėl žalos dydžio
Lietuvos politikai vis dar eina tuo keliu, kurį nutiesė maždaug prieš trejus metus priimtas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas. Jis numatė, kad kailinių žvėrelių ūkiai veiklą turi nutraukti iki 2027-ųjų pradžios.
Kailių sektoriaus ūkiams, kurie Lietuvai iki šiol per metus sugeneruodavo apie šimtą milijonų eurų eksporto pajamų, 2026-ieji gali būti paskutiniai veiklos metai.
Kaustomi nuolatinės įtampos ūkiai pavasarį buvo gavę skaudų politikų niuksą – Vyriausybės išvadą dėl Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimų.
„Sukūrę anksčiau priimto įstatymo pakeitimo projektą Seimo nariai nutarė kreiptis į Vyriausybę teisinės išvados“, – priminė advokatų kontoros „Hub Legal“ partneris advokatas Vytautas Kaklys.
Pasak jo, parengti išvadą Vyriausybė pavedė Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM). Šioji pritarė nuostatai, kad kompensacijos turi būti teisingos ir kad joms turi būti numatyta finansų.
„Ministerija buvo užsakiusi vertinimą, kiek būtų patirta žalos dėl sprendimo nutraukti kailinių žvėrelių verslą. Vertintojai apskaičiavo, kad jos dalis sudarytų apie 57 mln. eurų, tačiau ši išvada politikų buvo pamiršta. Įstatyme atsirado kompensacijų dydžiai, numatyti už vieną kailinį gyvūną, kurie kasmet turėjo mažėti: 2024 m. jie siekė 3 eurus, 2025 m. – 2 eurus, o iki šių metų pabaigos – 1 eurą. Iš viso kompensacijoms esą pakaktų maždaug 1 mln. eurų.
Su tokiomis kompensacijomis nesutinkantys 48 ūkiai kreipėsi į teismą prašydami nustatyti kompensacijų mechanizmą pagal geruosius Europos pavyzdžius – tam pritaikyti Danijos formulę. Pagal ją 48 ūkiams buvo apskaičiuota virš 113 mln. eurų žala.
Tai buvo absoliučiai nepriimtina atsakovams – Lietuvos valstybei atstovaujančiai Seimo kanceliarijai, kuri neįžvelgė ūkiams daromos žalos. Tačiau byloje dalyvaujanti ŽŪM 2025-ųjų vasarį nurodė, kad kompensacija turi būti lygiavertė naikinamo verslo rinkos vertei, nes jo savininkai netenka galimybės juo disponuoti“, – paaiškino V.Kaklys.
Byloje – eksperto išvada
Pasak V.Kaklio, susiklosčius tokiai situacijai bylą nagrinėjantis teismas skyrė nepriklausomą teismo ekspertą.
Tai vienintelis žmogus, kuris turi specialių žinių ir gali nustatyti realų verslui daromos žalos dydį, nes nei advokatai, nei politikai, nei teisėjai turto vertinimo žinių neturi.
Teismo paskirtas ekspertas žalą įvertino beveik 64 mln. eurų, tačiau dėl chaotiško kailinių žvėrelių ūkių likvidavimo mechanizmo ir pasikeitusios situacijos reali suma gali šoktelėti virš 120 mln. eurų.
Juo labiau kad ir ūkiai, ir juose dirbantys žmonės su valstybe turi visą teisę bylinėtis net ir sustabdžius veiklą, tad žala gali dar labiau padidėti. Be to, dabar tik apytiksliai apskaičiuota, kiek kainuotų nugriauti fermas, nes šiam darbui teks skelbti konkursus.
„Byloje visada buvo keliamas klausimas ne dėl verslo draudimo panaikinimo, o dėl teisingos kompensacijos. Kadangi kvalifikuotas ekspertas įvertino žalą, byloje atsirado naujas aiškus faktas – eksperto nustatytas žalos dydis. Todėl dabar niekas neturės galimybės spekuliuoti, esą jokios žalos nėra arba kad ji sudaro vos 1 mln. eurų. Lietuvos valdžia anksčiau pro pirštus žiūrėjo į ŽŪM pasamdytų specialistų skaičiavimus. Dabar ji turi prisiimti atsakomybę už savo sprendimus, naikinančius ūkio šaką“, – teigė V.Kaklys.
Dar vienas niuansas – gavę eksperto išvadą 48 ūkiai kreipėsi į teismą prašydami skirti mediaciją. Tad šiuo metu laukiama žinios iš Seimo kanceliarijos, ar ji su verslo atstovais panorės susitikti pas mediatorių ieškoti taikaus ir teisingo ginčo sprendimo, ar ne.
„Artimiausias teismo posėdis numatytas maždaug po mėnesio, rugsėjo 21-ąją. Iki jo dar yra galimybė sutarti su atsakovais ir vykdyti mediaciją, bet to turi norėti abi ginčo šalys. Jeigu Seimo kanceliarija jos nenorės, mediacija ir neįvyks, o byla bus nagrinėjama toliau“, – sakė V.Kaklys.
Anksčiau Seimo kanceliarija irgi nepanoro, kad būtų atlikta teismo ekspertizė, o po jos dar nepareiškė savo nuomonės.
Kailių kainos padvigubėjo
Pasak LŽA asociacijos vadovo Č.Tallat-Kelpšos, dėl politikų skubos priimtame įstatyme numatytas žalos atlyginimas yra toli nuo realybės.
Šiuo metu kailių kainos pasaulinėje rinkoje yra pasiekusios aukštumas ir, palyginti su praėjusiais metais, realiai padvigubėjo, o lietuviški kailiai pasaulyje laikomi vienais geriausių.
Č.Tallat-Kelpšos teigimu, priverstinis, tinkamai teisiškai nesureguliuotas veiklos nutraukimas atveria galimybes ūkiams bylinėtis dėl žalos atlyginimo, kurį tektų dengti iš valstybės biudžeto. Juk buvusių parlamentarų paskubomis, netinkamai parengtas įstatymas skaudžiai palies ūkiuose dirbančias šeimas.
Nuo 2027 m. sausio 1 d. įsigaliojantis draudimas auginti kailinius žvėrelius ne tik privers likviduoti apie 0,5 mln. kailinių žvėrelių, bet ir sunaikins maždaug tūkstančio žmonių darbo vietas.
Nuslėpė studijos duomenis
Pernai Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) buvo pateiktas prašymas ištirti, kodėl kailinių žvėrelių ūkių likvidavimą 2023-iaisiais inicijavusi tuometė Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė ir ŽŪM nuo Seimo narių nuslėpė pačios užsakytą studiją apie tai, kokį socialinį ir ekonominį poveikį turėtų kailinių žvėrelių verslo draudimas.
Skunde teigta, jog vertinime buvo įvardyti ne tik dideli nuostoliai verslui ir grėsmė regionų užimtumui, bet ir nepalankūs duomenys tiesiog „nukišti į stalčių“, kad netrukdytų skubotam įstatymo priėmimui Seime.
„Ūkiai, kurie dirbo, dirba ir dabar, augins žvėrelius tol, kol bus galima. Bet kai kurie nutraukė veiklą, kai nebematė šviesos tunelio gale“, – skuboto 2023-iaisiais atsiradusio Seimo sprendimo pasekmes apibendrino Č.Tallat-Kelpša.
Iki šiol vos 10 ūkių sutiko su minimaliomis valstybės siūlomomis išmokomis, nesiekiančiomis net 1 proc. patirtos žalos. Kiti ūkiai teisme reikalauja, kad būtų teisingai padengti nuostoliai, kuriuos išprovokavo nekokybiškas teisės aktas.
Svarbaus verslo ateitis – Seimo politikų rankose
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) taip „Lietuvos rytui“ yra pakomentavusi situaciją, susijusią su kompensacijomis už nutraukiamą kailinių žvėrelių auginimo veiklą:
„2023 m. rugsėjo 27 d. Seimui priėmus Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimus buvo nustatytas ne tik pats draudimas laikyti ir (ar) veisti gyvūnus kailių gavybos ar pardavimo tikslu, bet ir įtvirtintas kompensacijų ūkio subjektams mechanizmas.
Šios kompensacijos taikomos tiems subjektams, kurie iki 2026 m. gruodžio 31 d. nutrauks iki 2022 m. sausio 1 d. pradėtą vykdyti komercinę veiklą, susijusią su kailių gavyba ar pardavimu.
Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančiame Įstatyme kompensacijų mechanizmas yra aiškiai nustatytas, tačiau dėl galimų jo pakeitimų sprendimus gali priimti išimtinai tik Seimas.
ŽŪM yra patvirtinusi kompensacijų skyrimo tvarką ministro įsakymu, pagal kurią kompensacijos už kailinius gyvūnus mokamos tiksliai taip, kaip numatyta įstatyme.
Papildomos išlaidos, tokios kaip statinių nugriovimas, įrangos sunaikinimas, atliekų tvarkymas ar išeitinės išmokos darbuotojams, yra kompensuojamos pagal faktiškai patirtas sąnaudas.