VSD Eltai nurodė, kad asmens patikros tvarką nacionalinio saugumo aspektu apibrėžia Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas. Jame nustatytos aplinkybės, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas į pareigas nacionaliniam saugumui svarbiose įmonėse.
„Į pareigas skiriami arba paskirti asmenys Vyriausybės numatyta tvarka tikrinami, ar atitinka įstatyme numatytus kriterijus“, – atsakyme raštu Eltai teigė VSD.
Tarnyba pabrėžė, kad tikrina ne visas įstatyme nurodytas aplinkybes.
M. Lapinskas – apie socialdemokratus kamuojančią „ligą“: premjerai nežino, ką daryti
„VSD tikrina apibrėžtą dalį įstatyme numatytų, su nacionaliniu saugumu susijusių, aplinkybių ir kriterijų atitiktį“, – nurodė departamentas.
Anot VSD, kita dalis įstatyme nurodytų aplinkybių yra pačių kandidatų atsakomybė arba patenka į konkursą organizuojančių institucijų ir kandidatų atrankas vykdančių organizacijų kompetenciją.
VSD nėra moralės policija
Buvusio VSD vadovo G. Grinos teigimu, VSD neturėtų būti laikomas institucija, atsakinga už bendrą kandidato reputacijos vertinimą.
„VSD nėra moralės policija. Morale tegu užsiima politikai“, – Eltai teigė buvęs VSD vadovas.
Anot jo, pagrindinė VSD užduotis – nustatyti tai, kas nėra vieša, o ne kartoti viešai prieinamą informaciją.
Susiję straipsniai
Jis pabrėžė, kad vien asmens verslo ar darbo ryšiai su Rusija savaime nereiškia, jog jis veikia priešiškos valstybės interesais. Tam, kad VSD galėtų pateikti neigiamą išvadą, turi būti konkretūs faktai.
„VSD negali pasakyti: „Ne“, kol neturi kažkokių faktų, kad žmogus dirba priešiškai valstybei“, – sakė jis.
G. Grina taip pat tokį atsakomybės pasidalijimą siejo ir su ankstesne Gintauto Palucko istorija, kai prezidentas Gitanas Nausėda kritikavo institucijas dėl informacijos apie galimas rizikas prieš paskiriant jį premjeru trūkumo.
„Politikai (…), kai nenori prisiimti atsakomybės dėl savo sprendimų, tai iš karto rašo laiškus į VSD“, – teigė buvęs departamento vadovas.
Anot jo, VSD gali vertinti nacionalinio saugumo grėsmes, tačiau sprendimas, ar viešai žinomas asmuo apskritai tinkamas konkrečioms pareigoms, yra politikų atsakomybė.
Klausimų dėl institucijų vykdytų vertinimų kilo ir anksčiau
Klausimai dėl valstybės institucijų atliekamų kandidatų vertinimų Lietuvoje buvo keliami ir anksčiau. Vienas iš ryškesnių pavyzdžių – G. Palucko atvejis, kai G. Nausėda kritikavo institucijų pateiktos informacijos pakankamumą ir teigė, kad apie galimus su tada kandidatu į premjerus susijusius rizikos veiksnius nebuvo tinkamai informuotas.
„Tarnybos buvo pateikusios informaciją. Pasirodė, kad ji buvo nepakankama. Ir tai, deja, ne pirmasis atvejis. Tikrai ketinu apie tai kalbėtis su tarnybomis. Man nepakanka informacijos apie kelių eismo taisyklių pažeidimus arba kitokius dalykus, kurių po to negali įrodyti. Man reikia pagrįstos, tinkamos informacijos“, – žurnalistams 2025 metų liepą sakė šalies vadovas.
„Pagaliau tarnyboms išlaikyti skiriame dideles lėšas ir matome, kad, sakykime, žurnalistiniai tyrimai atskleidžia kartais daug daugiau negu pagal savo pareigas turi atlikti tarnybos. Na, po velnių, reikia vieną kartą dirbti pradėti“, – tąsyk pridūrė G. Nausėda.
Įstatyme – konkretus aplinkybių sąrašas
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 17 straipsnis nustato asmenų, pretenduojančių eiti ar einančių pareigas nacionaliniam saugumui svarbiose įmonėse, atitikties reikalavimus.
Pagal įstatymą asmuo negali būti skiriamas į tokias pareigas, jei, be kita ko, dėl Lietuvai priešiškų interesų bendradarbiauja ar yra bendradarbiavęs arba palaiko ar palaikė ryšius su užsienio valstybės žvalgybos ar saugumo tarnyba arba su tokiais asmenimis. Taip pat vertinami galimi ryšiai su teroristinėmis organizacijomis ar grupėmis, dalyvavimas teroristinėje veikloje, organizuoto nusikalstamumo prevencijos priemonių taikymas ir kitos įstatyme išvardytos aplinkybės.
Įstatyme taip pat numatyta, kad asmuo negali eiti pareigų, jeigu nustatomos kitos aplinkybės, dėl kurių jis kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams.
Kartu teisės aktuose atsakomybė už informacijos pateikimą paskirstyta kelioms šalims. Vyriausybės įgaliotos institucijos teikia informaciją apie dalį įstatyme nurodytų aplinkybių, o tam tikrą informaciją ir ją patvirtinančius dokumentus turi pateikti pats kandidatas.
ELTA primena, kad darbą pradėjus naujai LTOU valdybai, viešojoje erdvėje pradėta kelti klausimus dėl jos nario O. Laneckij galimų praeities sąsajų su verslu Rusijoje ir Baltarusijoje.
Seimo konservatorių teigimu, viešai prieinama informacija atskleidžia, kad jo valdoma aviacijos konsultacijų bendrovė „Friendly Avia Support“ praeityje konsultavo Baltarusijos valstybės institucijas aviacijos projektų ir pigių skrydžių klausimais, dirbo bendrovėje „Linetech Aircraft Maintenance“, kurios veikla apėmė orlaivių priežiūros paslaugų pardavimą klientams Rusijoje ir kitose Nepriklausomos Valstybių Sandraugos (NVS) valstybėse.
Taip pat, anot politikų, O. Laneckij ne vienerius metus iki pat dabar aktyviai bendradarbiauja su prorusiška žiniasklaida – duoda interviu, teikia ekspertines įžvalgas ir publikuoja straipsnius apie sankcijų apėjimą ir kitais su Lietuvos interesais besikertančiais klausimais.
Pats O. Laneckij teigė, kad VSD, atlikęs jo, kaip kandidato, nacionalinio saugumo patikrą, jokių neigiamų vertinimų nepateikė. Jis tikino nesutinkantis su jam „viešai mestais kaltinimais“ ir juos laikantis šmeižtu.
Visgi O. Laneckij nusprendė pasitraukti iš LTOU valdybos. Tai jis grindė siekiu neužkrauti kilusios diskusijos naštos bendrovei ir apsaugoti artimuosius. Jį iš pareigų susisiekimo ministras Juras Taminskas atšaukė ketvirtadienį.