Nuo rugpjūčio 2 d. skaidrumo reikalavimai taikomi, be kita ko, giliosioms klastotėms (angl. deepfake) – DI sukurtiems ar pakeistiems atvaizdams, garso ar vaizdo įrašams, kurie gali būti palaikyti autentiškais. Jie taip pat taikomi DI sukurtam ar pakeistam tekstui viešojo intereso klausimais, kai jam nebuvo taikyta žmogaus peržiūra ar redakcinė kontrolė ir niekas neprisiėmė redakcinės atsakomybės.
LRTK jau anksčiau atkreipė dėmesį, kad praktinė šių reikalavimų kontrolė gali būti sudėtinga, kai DI įrankiai ir platformos veikia už Europos Sąjungos ribų.
„ES nelabai kuria savo DI įrankių. Galime numatyti, pareikalauti, kad kažkas įgyvendintų, bet jeigu tie DI įrankiai yra už ES ribų, o absoliučiai dauguma jų tokiais yra, kyla klausimas, kaip vyks kontrolė“, – sako LRTK pirmininkas dr. Mantas Martišius.
Susiję straipsniai
Europos Komisijos parengtą sistemą sudaro bendras „AI“ simbolis bei žymos „AI GENERATED“ ir „AI MODIFIED“. Pirmoji skirta visiškai DI sukurtam turiniui, antroji – žmogaus sukurtam turiniui, kuris iš dalies pakeistas DI. Pavyzdžiui, DI gali būti pakeistas žmogaus veidas autentiškoje nuotraukoje ar į tuščio buto nuotrauką įterpti sugeneruoti baldai.
Aiškesnis DI turinio žymėjimas gali padėti ir kovojant su dezinformacija. Giliosios klastotės gali imituoti realius žmones, vietas ar įvykius ir sudaryti autentiško turinio įspūdį, todėl vartotojui tampa vis sunkiau pačiam įvertinti, ar matomas turinys tikras.
Prie kodekso – ir Lietuvos žiniasklaida
Tarp maždaug 190 kodeksą pasirašiusių organizacijų yra „Google“, „Meta“, „Microsoft“, „OpenAI“, „Anthropic“, „Mistral“ ir „Synthesia“. Prie antrosios kodekso dalies prisijungė ir Lietuvos žiniasklaidos priemonės – 15min, „Delfi“, Lrytas ir Bernardinai.lt. Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) dar 2025 m. pradžioje parengė rekomendacijas naujienų portalams dėl DI naudojimo redakcijų darbe.
„Žymėjimas bus pateikiamas aiškiai ir vartotojui suprantamu būdu, o jo vieta priklausys nuo turinio formato. Tekstiniuose straipsniuose žyma rekomenduojama autoriaus informacijos vietoje, vaizduose prie iliustracijų ar jų aprašymuose, o vaizdo turinyje – grotuve, apraše arba titruose“, – yra sakiusi IŽA pirmininkė Lina Bušinskaitė.
„DI sukurtas vaizdas ar balsas jau gali atrodyti taip įtikinamai, kad žmogui pačiam atskirti klastotę darosi vis sunkiau. Todėl negalime visos atsakomybės perkelti vartotojui ir tikėtis, kad jis pats atpažins, kas tikra, o kas sukurta dirbtinio intelekto. Žymėjimas turi tą informaciją pasakyti už jį“, – sako LRTK pirmininkas dr. Mantas Martišius.
Europos Komisija numato, kad žymėjimas turi būti pastebimas žmogui pirmą kartą susidūrus su turiniu, jo neturėtų uždengti kiti elementai, o žyma turėtų išlikti matoma turinį persiunčiant ar atsisiunčiant.