Šiuo metu daliai specifinių teisinių paslaugų – be kita ko, atstovavimo teismuose ir arbitraže bei su tokiu atstovavimu susijusių teisinių konsultacijų – Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai netaikomi. Tačiau nėra nustatyta kita bendra šių paslaugų įsigijimo tvarka.
Dėl to, ministerijos teigimu, valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose taikoma praktika skiriasi, nėra vienodų reikalavimų, kaip pagrįsti tokių paslaugų poreikį, paslaugų teikėjo pasirinkimą ir planuojamas išlaidas.
„Kai teisinėms paslaugoms įsigyti naudojamos viešosios lėšos, sprendimai turi būti pagrįsti, skaidrūs ir atsekami, ypač, kai tokie prikimai yra didelės vertės. Todėl siūlome sukurti teisinį pagrindą bendriems reikalavimams nustatyti, kartu išsaugant teisinių paslaugų įsigijimo specifikai būtiną lankstumą, konfidencialumą ir galimybę operatyviai pasirinkti konkrečiam atvejui tinkamą teisinį atstovą“, – pranešime cituojama teisingumo ministrė Rita Tamašunienė.
Susiję straipsniai
Ministerija pažymi, kad būsimas reguliavimas padėtų užtikrinti teisinių paslaugų įsigijimo poreikio ir sprendimų pagrįstumą, didesnį skaidrumą bei racionalų viešųjų lėšų naudojimą.
Įgyvendinus siūlomus pakeitimus būtų sudarytos teisinės prielaidos nuoseklesnei valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų viešųjų lėšų naudojimo praktikai, didesniam teisinių paslaugų įsigijimo skaidrumui ir nuspėjamumui, stipresnei viešųjų finansų naudojimo kontrolei bei korupcijos prevencijai.
Vyriausybei ir Seimui pritarus siūlomiems įstatymo pakeitimams, Vyriausybė nustatytų šių teisinių paslaugų įsigijimo tvarką.
Pakeitimus siūloma taikyti nuo 2027 metų sausio 1 dienos.