„Mes sulaukėme tik pagyrimų. Turime kuo pasigirti, tą aiškiai transliuojame. Iš vakarykščio susitikimo mes gavome tik komplimentus ir pagyras“, – penktadienį LRT radijui teigė D. Jauniškis.
„Jokių reikalavimų mes vakar neišgirdome“, – pridūrė jis.
Susitikimas su E. Colby vyko tam, kad būtų aptartos Europos gynybos investicijos, atsižvelgiant į JAV karinių pajėgų dislokavimo šiame žemyne peržiūrą. Leidinys „Financial times“ rašė, kad susitikimo metu pagyrų sulaukė Jungtinė Karalystė, Vokietija, Nyderlandai bei Lenkija.
Oponentai A. Butkevičius ir E. Bičkauskas: kaip mažinti įtampas mūsų regione?
Be to, ambasadoriaus teigimu, Lietuva gali būti rami, kad JAV ir toliau valstybėje dislokuos savo karių pajėgas.
„Manau, kad iš vakarykščių susitikimų, kuriuos turėjome yra labai aišku, kad amerikiečiai tikrai neatsitraukia ir, manau, kad tikrai galime būti ramūs, kad karius mes tikrai turėsime“, – dėstė D. Jauniškis.
Susiję straipsniai
„Jie mato visas galimybes ir poreikį turėti juos Lietuvoje. Klausimas yra, čia vėlgi, detalės, kokiais skaičiais mes operuosime. Tai priklausys ir nuo SACEUR (NATO pajėgų Europoje vado – ELTA) vizijos ir matymo, kaip jis gins šią teritoriją. (...) Mes nematome kažkokių neigiamų signalų iš Vašingtono“, – akcentavo jis.
D. Jauniškiui antrino ir krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
„JAV mato Lietuvą kaip vieną iš patikimiausių sąjungininkų, mato Lietuvos atliktus visus reikalingus namų darbus: mūsų investicijas į nacionalinio saugumo stiprinimą, infrastruktūrą, prisidėjimą prie tarptautinių misijų“, – tikino ministras.
Pasak jo, Lietuva turėtų galimybių priimti ir daugiau sąjungininkų karių.
„Tokią galimybę priimti daugiau JAV sąjungininkų – turime, infrastruktūrą tam turime, galimybes turime, norą turime. (...) Viskas priklauso ir nuo kariuomenės vadų vizijos, nuo vyriausiojo sąjungininkų NATO vado Europoje vizijos. Galimybes turime, o kaip kariuomenė tiksliai sudėlios, kokius planus įgyvendins – tokie ir bus įgyvendinti“, – sakė R. Kaunas.
Lietuvai nebuvo sunku atsakyti į JAV klausimyną dėl lojalumo
Kiek anksčiau portalas lrt.lt skelbė, kad Lietuva jau išsiuntė atsakymus į JAV siųstą klausimyną dėl sąjungininkų lojalumo. Portalo teigimu, dokumente, kuris neseniai buvo išsiųstas Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos narėms ir kurį matė „Bloomberg“, Vašingtonas užduoda klausimų, kuriais siekiama įvertinti paramą JAV prezidento Donaldo Trumpo požiūriui. Jame teiraujamasi, ar šalis „viešai rėmė“ JAV užsienio politiką, taip pat kokius „apribojimus“ šalis nustatė JAV kariuomenei, naudojančiai jos bazes, norima sužinoti, ar šalis leidžia lėšas JAV gynybos rangovams.
Savo ruožtu R. Kaunas tikina, kad Lietuvai nebuvo sudėtinga atsakyti į pateiktus klausimus.
„Mums tikrai nebuvo sudėtinga atsakyti į tuos klausimus. Lietuva tikrai investuoja daug į savo nacionalinį saugumą, mūsų piliečių saugumą, užtikrina sąjungininkams vienas geriausių galimybių Europoje treniruotis“, – dėstė ministras.
Tuo metu D. Jauniškis tikina, kad JAV šį dokumentą jau gavo, tačiau grįžtamojo ryšio dėl jo dar nėra. Vis tik, ambasadorius tikina iki šiol negirdėjęs jokių Vašingtono pastabų Lietuvai.
„Negirdėjau jokios kritikos, ar pastabų. Yra tik pagyros ir sakymas, kad „matome, ką jūs darote, tikrai vertiname, į tai bus atsižvelgta“. Didžiuojuosi, kad mes neturime, ko slėpti ir esame pirmose eilėse. Galima tik pagirti valstybę ir mūsų požiūrį į šias problemas ir gynybą“, – tikino jis.
Kaip skelbta, JAV klausimynas parengtas po Vašingtono sprendimo peržiūrėti savo karių dislokavimą Europoje. Dalies ekspertų ir politikų vertinimu, iki gruodžio JAV gali smarkiai sumažinti savo karių skaičių ir ginkluotę Europoje.
ELTA primena, kad JAV liepą pradėjo savo karinio buvimo Europoje peržiūrą.
Prezidentas D. Trumpas ne kartą griežtai kritikavo Europos sąjungininkus dėl jų reakcijos į jo karą Irane, įskaitant atsisakymą leisti JAV pajėgoms naudotis jų bazėmis karo pradžioje.
Pasibaigus rotacijai birželio pradžioje pasitraukimą iš Lietuvos pradėjo per 1 tūkst. JAV karių su technika. Įprastai po vienos rotacijos turėdavo atvykti kita, tačiau šįkart naujos grupės atvykimas buvo atidėtas.
Krašto apsaugos ministras anksčiau sakė turįs patikinimą iš sąjungininkų, kad pasibaigus karių rotacijai, juos pakeis nauji.
Prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad į Lietuvą atvykti planuojanti Jungtinių Valstijų karių grupė gali būti didesnė nei iki šiol.