Augantis gynybos finansavimas išryškina pirkimų sistemos problemas: KAM žada pokyčius (1)

VK audito duomenimis, neįvykusių ginkluotės ir karinės įrangos pirkimų dalis išaugo nuo 24 proc. 2023 m. iki 59 proc. 2025 m. Be to, 42 proc. analizuotų pirkimų derinimai su ministerijos padaliniais ir patariamosiomis grupėmis truko nuo 30 iki 374 dienų.

Auditoriai nustatė, kad ginkluotės įsigijimų sistemai laiku patenkinti kariuomenės poreikius trukdo tiek vidiniai, tiek išoriniai veiksniai. Prie vidinių priežasčių priskirta prioritetų kaita planuojant įsigijimus, neatnaujinami pajėgumų plėtros planai, ilgai trunkantys sprendimų derinimo procesai, kvalifikuotų specialistų trūkumas, nepakankama pirkimų efektyvumo stebėsena ir fragmentuotas svarbiausių ginkluotės įsigijimų projektų valdymas.

Tarp išorinių veiksnių VK įvardijo augančią ginkluotės paklausą tarptautinėje rinkoje, ribotus gamintojų pajėgumus bei ilgus ginkluotės ir karinės įrangos gamybos ir tiekimo terminus.

2023–2025 m. buvo sudaryta 8,7 mlrd. eurų vertės ginkluotės ir karinės įrangos pirkimų sutarčių, o šios srities finansavimas krašto apsaugos sistemoje išaugo nuo 14 iki 40 proc. visų išlaidų.

Reikšmingų sisteminių pažeidimų pirkimuose auditoriai nenustatė, tačiau 38 proc. tikrintų įprastų ginkluotės pirkimų rasta didelės ir (ar) vidutinės reikšmės neatitikimų.

KAM Eltai nurodė, kad ilgus įsigijimo ir pristatymo terminus pirmiausia lemia riboti gynybos pramonės gamybos pajėgumai ir didelės užsakymų eilės.

„Dėl išaugusios paklausos ir spartaus Vakarų valstybių gynybos stiprinimo daugelio gamintojų pajėgumai yra užsakyti keleriems metams į priekį“, – teigė ministerija.

Procesų trukmę, anot KAM, taip pat gali ilginti viešųjų pirkimų procedūros, įskaitant tiekėjų skundus dėl pirkimų rezultatų.

„Taip, didėjant Lietuvos gynybos finansavimui, pagrindiniu ribojančiu veiksniu tampa ne lėšos, o gynybos pramonės pajėgumai ir tiekimo grandinės. Kartu išlieka poreikis toliau efektyvinti pirkimų procesus, kad turimas finansavimas kuo greičiau virstų realiais Lietuvos kariuomenės pajėgumais“, – Eltai pažymėjo KAM.

Ministerija taip pat patvirtino, kad dėl išaugusios gynybos produkcijos paklausos visame pasaulyje dalies projektų grafikai vėlinami. Vis dėlto konkrečių vėluojančių projektų ir jų vėlavimo terminų KAM neįvardijo.

Jungtinės Karalystės gynybos ir saugumo analitinio centro „Royal United Services Institute“ (RUSI) vyresnysis ekspertas Giedrimas Jeglinskas sutinka, kad problema yra kompleksinė – gynybos įsigijimų spartą riboja tiek gamintojų pajėgumai, tiek pati Lietuvos įsigijimų sistema.

„Mes, kaip šalis, parodėme savo politinę valią, skirdami tuos resursus, kurių kariuomenė, pati sistema prašė. (...) Iš kitos pusės, mes skirdami ar diskutuodami apie šitas sumas, mes labai gerai žinojome, kad įsisavinti jas bus ypatingai sudėtinga. Čia nėra nieko naujo, čia nėra joks siurprizas ar netikėtumas, kad įsigijimai yra lėti“, – Eltai sakė G. Jeglinskas.

Anot jo, gynybos pramonė Europoje ir Jungtinėse Valstijose taip pat nėra prisitaikiusi plėstis tokiu tempu, kokiu auga valstybių gynybos biudžetai.

Vis dėlto ekspertas pabrėžė, kad keistis turi ir Lietuvos sistema. Buvęs viceministras pats prieš maždaug dešimtmetį prisidėjo prie dabartinės įsigijimų sistemos kūrimo. Pasak jo, ji buvo kuriama siekiant užtikrinti skaidrumą ir išvengti su pirkimais susijusių skandalų, tačiau šiandienos sąlygomis reikalingas kitoks modelis.

„Reikalingos ženklios reformos, kad mūsų įsigijimų sistema adaptuotųsi į modernią sistemą, kuri užtikrintų pajėgumų kūrimą, o ne tiktai įsigijimų procesą“, – teigė jis.

Pasak G. Jeglinsko, vien ginkluotės ar karinės technikos įsigijimas dar nėra karinis pajėgumas – įsigytas sistemas reikia integruoti, adaptuoti ir parengti jas naudoti gebančius žmones.

Gynybos ekspertas Gintaras Bagdonas taip pat pažymi, kad lėti gynybos įsigijimai nėra išskirtinai Lietuvos problema.

„Čia visame pasaulyje, čia nieko naujo. (...) Net ne lėšų klausimas, o, sakykime, politinio sprendimo, įsigijimo proceso, rezultate – pajėgumų vystymo. Viskas labai lėtai sukasi“, – Eltai sakė jis.

Anot atsargos pulkininko, demokratinėse valstybėse pirkimų kontrolė yra būtina, tačiau ji turi būti efektyvi ir nestabdyti pačių procesų.

„Taikos meto procesai turi būti peržiūrėti ir vykti greičiau, efektyviau. Čia institucijos turi suremti pečius ir kažką daryti“, – pabrėžė G. Badgonas.

KAM biudžeto vykdymas rugpjūčio 1 d. siekė 34,4 proc. – buvo panaudota apie 1,656 mlrd. eurų iš šiems metams suplanuotų 4,806 mlrd. eurų.

Ministerija tikino, kad, palyginti su ankstesniais finansiniais laikotarpiais, toks biudžeto vykdymo tempas yra įprastas. Per pirmąjį šių metų pusmetį panaudota 30,1 proc. krašto apsaugai suplanuotų asignavimų – kiek daugiau nei 2024 ir 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu, kai šis rodiklis nesiekė 30 proc.

KAM aiškino, kad tokį lėšų pasiskirstymą metų eigoje lemia pirkimo dokumentų rengimo ir viešųjų pirkimų procedūrų trukmė. Didelė dalis sutarčių dėl didžiausių krašto apsaugos sistemos įsigijimų pasirašoma antrąjį pusmetį, o mokėjimai atliekami pristačius prekes, suteikus paslaugas ar atlikus darbus.

Ministerija tikisi iki metų pabaigos biudžetą įvykdyti taip, kaip suplanuota, ir šiuo metu kritinių rizikų tam nemato. Jeigu dalis lėšų liktų nepanaudota, jas ketinama perskirstyti kitoms prioritetinėms krašto apsaugos sistemos reikmėms, be kita ko, ankstinant mokėjimus.

G. Jeglinskas pažymėjo, kad svarbu ne vien formaliai panaudoti suplanuotus pinigus.

„Jeigu mes norime dabar išleisti pinigus vien dėl to, kad išleistume tuos pinigus, ir skubiname tam tikrą procesą, kuris galų gale duos kažkokį pajėgumą, kuris yra suboptimalus arba neoptimalus Lietuvos kariuomenei, tai irgi nėra gerai“, – akcentavo jis.

Eksperto vertinimu, problema susijusi ne tik su pačiais įsigijimais, bet ir su planavimu, kuris gali būti pernelyg statiškas ir nepakankamai dinamiškas.

G. Bagdonas teigė negalintis profesionaliai įvertinti, ar iki metų pabaigos pavyks panaudoti visas suplanuotas lėšas. Pasak jo, vien iš dabartinio biudžeto vykdymo procento negalima spręsti apie realią įsigijimų būklę – dalis jų gali būti arti pabaigos, nors mokėjimai dar neatlikti.

Kita vertus, atsargos pulkininko manymu, procesus gali sustabdyti tiekėjų skundai ir po jų prasidedantys teisiniai ginčai.

G. Jeglinsko vertinimu, problema taps dar aktualesnė toliau augant Lietuvos gynybos finansavimui.

„Sistema sukurta ir žmonės surinkti, susamdyti, kalbant apie Gynybos resursų agentūrą ir kitus padalinius, kurie kuruoja įsigijimus, tai sistemai, kuriai įsigijimų biudžetas gal yra milijardas eurų. Dabar kalbame apie penkis milijardus, turbūt augsime iki šešių, septynių milijardų per metus. Faktas, kad ta sistema yra nepritaikyta šitiems naujiems iššūkiams, naujam mastui“, – sakė jis.

Anot G. Jeglinsko, reikia plėsti Gynybos resursų agentūros darbuotojų skaičių, didinti darbuotojų motyvaciją bei stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą su kariuomene ir Gynybos štabu.

Buvęs krašto apsaugos viceministras teigiamai įvertino premjero Mindaugo Sinkevičiaus dėmesį gynybos pirkimams, pabrėždamas, kad Vyriausybės vadovo lyderystė sprendžiant šią problemą yra ypač svarbi.

„Tai yra vienas svarbiausių prioritetų ne tik ministro darbotvarkėje, bet ir paties premjero. Aš tikiuosi, kad bus padaryta, kitu atveju mes atsiliksime“, – sakė G. Jeglinskas.

G. Bagdono nuomone, dabartinės sistemos rezultatai taip pat rodo, kad ji nėra pajėgi veikti tokiu mastu, kokio reikės augant finansavimui.

„Matyt, kad nepajėgi, jei tokią situaciją turime. Rezultatas atsakymą sufleruoja. (...) Turi būti peržiūrima, kažkas padaryta“, – kalbėjo jis.

Ekspertas pabrėžė, kad sistema turi išlikti skaidri ir leisti visuomenei suprasti, kaip panaudojami mokesčių mokėtojų pinigai, tačiau kartu svarbiausias rezultatas turi būti realus šalies gynybinių pajėgumų stiprinimas.

„Mes gyvename labai kitokiame pasaulyje nei prieš penkerius ar dvidešimt metų. Grėsmės yra tikros ir realios. (...) Gynyba turi būti sustiprinta ir turi būti padaryta maksimaliai, kad būtume stiprūs ir pasiruošę“, – sakė G. Bagdonas.

KAM teigia tęsianti kompleksinius pokyčius, kuriais siekiama spartinti įsigijimus. Ministerijos duomenimis, tobulinamas pirkimų planavimas ir projektų valdymas, stiprinama stebėsena bei tarpinstitucinis ir tarptautinis bendradarbiavimas.

Diegiama skaitmenizuota projektų stebėsenos sistema, turinti padėti anksčiau nustatyti kylančias rizikas, o krašto apsaugos sistemos pirkimų duomenys pradėti valdyti vienoje Pirkimų valdymo informacinėje sistemoje.

Ministerija taip pat žada stiprinti viešųjų pirkimų ir kitų įsigijimų specialistų motyvaciją, kompetencijas bei karjeros galimybes.

„Šį rudenį KAM Vyriausybei teiks įstatymo projektus, kurie padės efektyvinti įsigijimus“, – nurodė ministerija.

Taip pat kuriamas naujas mechanizmas, kuris mobilizacijos ir karo atveju sudarytų sąlygas operatyviau vykdyti ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimus.

KAM akcentavo, kad šiemet ypatingas dėmesys skiriamas oro gynybai. Lėšos skirtos MSHORAD baterijoms ir RBS-70 sistemos „Bolide“ tipo raketoms. Šiais metais taip pat pasirašyta sutartis dėl papildomų su NASAMS sistemomis suderinamų „AIM-9X Block II Sidewinder“ raketų.

Taip pat įsigyta labai trumpo nuotolio oro gynybos sistema, AMRAAM įranga ir atsarginės dalys.

Lėšos skiriamos ir kovinėms paramos mašinoms, reaktyvinei salvinės ugnies sistemai, jos ryšių sistemoms bei jų integravimui, savaeigėms haubicoms, elektroninės kovos įrangai, lauko treniruokliams ir simuliacinėms sistemoms.

Iki metų pabaigos vienu svarbiausių prioritetų ir toliau išliks oro gynybos pajėgumų stiprinimas. Numatomi oro erdvės stebėjimo radarų, trumpojo ir vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų komponentų bei joms skirtų raketų, taip pat priešdroninės kovos priemonių įsigijimai.

2027 m. vienu svarbiausių prioritetų taip pat numatoma išlaikyti oro gynybą. Toliau ketinama finansuoti anksčiau pradėtus sunkiosios karinės technikos, JLTV šarvuotųjų visureigių, CAESAR haubicų ir amunicijos įsigijimo projektus.

Konkrečių kitų metų sumų KAM kol kas neįvardijo, nes 2027 m. valstybės biudžeto projektas dar nėra patvirtintas.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę paskelbtą VK auditą komentavusi buvusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigė, jog tikroji problema yra pasenusi, dar 2007 m. sukurta gynybos pirkimų sistema. Pasak jos, eidama ministrės pareigas ji pradėjo šią sistemą keisti.

D. Šakalienė taip pat atkreipė dėmesį, kad į VK nurodytą 59 proc. neįvykusių pirkimų rodiklį patenka ir dėl pasikeitusių kariuomenės poreikių nutraukti pirkimai. Jos teigimu, tai gali būti pagrįsti valdymo sprendimai, leidžiantys lanksčiai reaguoti į pasikeitusią situaciją. Vis dėlto buvusi ministrė pripažino, kad dalis VK nustatytų trūkumų yra pagrįsti ir turi būti taisomi.

Auditą komentavęs prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad VK išryškino sisteminių problemų dėl atsakomybių pasidalijimo ir sprendimų priėmimo.

Premjeras M. Sinkevičius yra sakęs, kad dabartiniai gynybos įsigijimų tempai jo netenkina ir pirkimų procesą ketinama stebėti Vyriausybės kanceliarijos lygmeniu.