„Visi pavėlavo“, – sako Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Virgis Valentinavičius, vertindamas valdžios institucijų bei valstybės vadovų reakcijas į praėjusį savaitgalį Lietuvoje praūžusios audros padarinius.

Profesorius pastebi, jog visoje šalyje siautusi ir milžiniškos žalos pridariusi stichija buvo neeilinio masto – juk kai kurie gyventojai vis dar patiria elektros bei mobiliojo ryšio sutrikimus.

Todėl, jo manymu, kai kurių politikų – o konkrečiai, prezidento Gitano Nausėdos – pavėluotas reagavimas yra nedovanotinas.

„Publika iš šalies valdančiųjų tikisi tiek mažai, tai jų ypatingai kažkaip nepaveikė. Vis tiek kažkokia reakcija buvo, bet ji buvo pavėluota. Ir reikia pastebėti, kad iš tikrųjų tas katastrofos mastas pasimatė ne iš karto“, – šią savaitę „Lietuvos televizijos“ laidoje „Nauja diena“ sakė V. Valentinavičius.

[[ge:lrytas:lrytas:43726530]]

„Atitinkamai visi pavėlavo. Bet kai kurie pavėlavo nepateisinamai. Aš tikrai nekaltinu Nausėdos, kad jis tuo metu buvo Ukrainoje. Ukrainą, kaip sakoma, niekada nekenkia lankyti ir jai padėti – tuo labiau, kad ten buvo svarbus susitikimas.

Bet prie šiuolaikinių ryšių prezidentas turėjo, vis dėlto, reaguoti kad ir nuotoliu. Reaguoti į tai, kas vyksta Lietuvoje“, – pabrėžė jis.

[[ge:lrytas:lrytas:43692128]][[ge:lrytas:lrytas:43689186]][[ge:lrytas:lrytas:43715620]]

Praėjusį savaitgalį G. Nausėda išties lankėsi Ukrainoje. Sugrįžęs, antradienį, Prezidentūroje jis susitiko su premjeru Mindaugu Sinkevičiumi.

Po pokalbio surengtoje spaudos konferencijoje šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba pristatė Prezidentūros požiūrį. Tai buvo pirmoji žinia iš šalies vadovo atstovų, praėjus kelioms dienoms nuo šeštadienio audros.

„Tai tarytum buvę ar nebuvę, kas Lietuvoje dedasi“, – nusistebėjo V. Valentinavičius.

Tuo metu Vyriausybė, tęsė MRU profesorius, į įvykius savaitgalį reagavo geriau. Juk, akcentavo jis, premjero pozicija buvo aiški – M. Sinkevičius pripažino, kad dorojantis su audros padariniais tempai yra per lėti, o situacija iš tikrųjų prasta.

[[ge:lrytas:lrytas:43746283]]

„Faktiškai premjeras ir energetikos ministras Savickas iš karto įsijungė į reikalą. Ir reikia pripažinti, kad vieną dalyką, ką padarė Sinkevičius, tai jis viešai pripažino, kad mes susimovėme. Kad valstybė pasirodė nepajėgi laiku reikiamai reaguoti.

Klaidų pripažinimas šitai daugumai nėra būdingas. Ir buvę premjerai Ruginienė ir Paluckas – jie, greičiausiai, to nedarytų. Sinkevičius padarė. Tai žingsnis teisinga kryptimi“, – premjerą gyrė V. Valentinavičius.

Vis tik, politologas turėjo ir kritinių pastabų Vyriausybės vadovui. V. Valentinavičiaus manymu, krizės akivaizdoje M. Sinkevičiui neužtenka tik kalbėti apie būsimus strateginius sprendimus ir jų paieškas.

Pašnekovo manymu, tokios deklaracijos ministrui pirmininkui jau tampa gana įprastos – o juk reikia, galų gale, imtis sprendimų.

„Kita vertus, jis (M. Sinkevičius – Lrytas) sako, kad strateginius klausimus spręsime vėliau. Ir vėl galime tik spėlioti, kaip bus su tais pažadais išspręsti šiuos klausimus, nes tipiška premjero Mindaugo Sinkevičiaus reakcija į kokį nors klausimą būna, kad mes racionaliai pasitarsime ir priimsime sprendimą“, – kalbėjo politologas.

„Šita Vyriausybė (...) – jos darbo režimas yra racionaliai svarstyti, o su sprendimais pažiūrėsime, kaip bus“, – apibendrino jis.

[[ge:lrytas:lrytas:43746271]]

Po audros prasidėjo kaltųjų paieškos

Kaip skelbta, praėjusį šeštadienį šalyje praūžė jau seniai regėto galingumo audra. Stichija pražudė vieną žmogų, dar 4 buvo sužeisti.

Po šeštadienio be elektros Lietuvoje buvo likę per 268 tūkst. gyventojų. Šeštadienio vakarą elektros tiekimas vis dar buvo sutrikęs apie 30 tūkst. namų ūkių. ESO prašymu Ekstremalios situacijos operacijų vadovo sprendimu atvertas valstybės rezervas – generatoriai, kurie bus skirti tam, kad būtinieji poreikiai būtų užtikrinti ten, kur tinklo tvarkymo darbai dar vyksta.

Savaitgalį rekordinio skambučių skaičiaus (33,5 tūkst.) sulaukė ir Bendrasis pagalbos centras (BPC) – vien šeštadienį fiksuota 24,4 tūkst. gyventojų kreipimųsi.

Savo ruožtu ugniagesiai gelbėtojai maždaug 2,5 tūkst. kartų vyko šalinti per stiprią audrą nuvirtusių medžių.

Dėl audros padarinių Vyriausybė trečiadienį paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją.

[[ge:lrytas:lrytas:43746274]]

Beveik visą savaitę tarnyboms tvarkantis su audros padariniais, netruko prasidėti kaltųjų paieškos – bene daugiausiai kritikos sulaukė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Teigta, esą įmonė nepakankamai greitai atstato elektros tiekimą gyventojams, informuodama gyventojus juos klaidina.

Energetikos ministras Lukas Savickas yra teigęs, jog dabar ne metas badyti pirštais ir ieškoti, kas kaltas – anot jo, pirmiausiai reikia atkurti elektros tiekimą. Vėliau, akcentavo politikas, bus galima įvertinti institucijų ir tarnybų veiksmus.

Tuo metu susisiekimo ministras Juras Taminskas kalbėjo aštriau – jis žėrė kritiką tiek Ryšių reguliavimo tarnybai (RRT), tiek ESO.

„Iš tikrųjų turbūt labiausiai jaučiuosi suirzęs dėl ESO nepasirengimo. Yra rimtų problemų su mūsų energetika, nuo to kenčia visi kiti sektoriai. Ypatingai nukentėjo geležinkelių sektorius. Lygiai taip pat nukentėjo telekomunikacijų bendrovės, ryšio operatoriai“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė J. Taminskas.

Ką rodo tokia skirtinga ministrų komunikacija?

„Žinybiniai interesai ir šioje situacijoje ima viršų, kiekvienas gina savo valdas. Bet tokio konflikto iškilimas į viešumą reiškia, kad problemos rimtos. Ir ministrai labai nenori prisiimti atsakomybės.

[[ge:lrytas:lrytas:43746286]]

Tik pasakyčiau, kad energetikos ministras sąžiningesnis šiuo klausimu ir labiau prisiima atsakomybę, ko nepasakysi apie susisiekimo ministrą, kuris (sako – Lrytas) „čia bet kas kaltas, bet ne aš“, – apibendrino V. Valentinavičius.

Įvertino reakcijas į audros padarinius: pavėlavo visi, o kai kurie – nepateisinamai (5)