ELTA glaustai: kritika R. Popovienei, milijoniniai audros nuostoliai, dronai Latvijoje ir Estijoje

Finansų ministerija skaičiuoja, kad Lietuvą nusiaubusios audros finansinis poveikis preliminariai siekia apie 17 mln. eurų. Tuo metu draudikai jau registravo beveik 14 tūkst. draudžiamųjų įvykių.

Savo ruožtu prezidentui Gitanui Nausėdai kyla klausimų, ar švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė nebando imituoti švietimo sistemos problemų sprendimo. Tuo metu pati ministrė tikina gerbianti šalies vadovo nuomonę, bet nesijaučia imituojanti darbą.

Užsienio aktualijose – Latvijos ir Estijos oro erdvę pažeidę dronai, Rusijos masinė ataka Kyjive, tūkstantį perkopęs potvynių Nepalo ir Tibeto pasienyje aukų skaičius bei naujojo Norvegijos karaliaus priesaika.

Prezidentas sako matantis daug iššūkių švietimo srityje, todėl jam kyla klausimų, ar švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė nebando imituoti šių problemų sprendimo. Vis tik, į klausimą, ar tebepasitiki šios ministrės darbu, šalies vadovas Gitanas Nausėda tiesiogiai neatsako. Pati ministrė R. Popovienė teigė gerbianti tokią nuomonę, bet tvirtinto nesijaučianti imituojanti darbo. Socialdemokratės vertinimu, šalies vadovo kritika buvo susijusi su kartelės dešimtokų Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime (PUPP) atšaukimu. G. Nausėda taip pat teigė artimiausiu metu besitikintis susitikti su ministre.

Lietuvoje prasidėjo nauji mokslo metai. Su Mokslo ir žinių diena švietimo bendruomenę ir mokinius pasveikino prezidentas, premjeras, ministrai, kiti politikai. Nuo naujų mokslo metų keisis mobiliųjų telefonų naudojimosi tvarka mokyklose, duris atvers sporto klasės, pradės veikti nauja emocinių kompetencijų stiprinimo programa mokytojams. Pokyčiai pasieks ir tautinių mažumų švietimo įstaigose besimokančius pradinukus – bus didinamas lietuvių kalbos pamokų skaičius. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) taip pat patikslino kai kurias Bendrojo ugdymo programas.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) ketina kelti Waldemaro Urbano kandidatūrą į Vilniaus rajono mero postą. Partijos pirmininkas Waldemaras Tomaszewskis nurodė, kad oficialiai LLRA-KŠS dar neiškėlė kandidatų merų rinkimuose, tačiau partija laikosi bendros nuostatos, kad savivaldybėse, kuriose LLRA-KŠS kandidatai 2023 metais gavo ne mažiau balsų nei 2019, bus siūlomi pakartotinai. W. Tomaszewskio teigimu, partijos kandidatas W. Urbanas Vilniaus rajone 2023 m. kovo 5 d. gavo daugiau nei 20 tūkstančių balsų ir pakartojo 2019 metų rezultatą.

Draudikai dėl rugpjūčio 22 d. Lietuvą nusiaubusios audros jau registravo beveik 14 tūkst. draudžiamųjų įvykių, o bendra padaryta žala viršija 13 mln. eurų, teigia Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis. Apie 80 proc. registruotų žalų tenka gyventojų turtui, o įmonių nuostoliai sudaro gerokai mažesnę dalį. Priklausomai nuo draudimo bendrovės, jau administruota ir išmokėta 50–70 proc. registruotų įvykių. A. Romanovskio teigimu, naujų pranešimų apie žalą tempas slopsta, o didžiausias jų registravimo pikas jau praėjo. Jis taip pat abejoja, kad bendras draudžiamųjų įvykių skaičius galėtų pasiekti 20 tūkst.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje rugpjūtį siekė 5,8 proc. ir buvo didžiausia euro zonoje, rodo išankstinis Eurostato vertinimas. Liepą metinė infliacija šalyje sudarė 5,4 proc., o 2025-ųjų rugpjūtį – 3,6 proc. Po Lietuvos didžiausia infliacija fiksuota Kipre – 5,2 proc., Bulgarijoje – 5,1 proc., Ispanijoje – 4,5 proc. Latvijoje ji siekė 2,9 proc., Estijoje – 1,3 proc. ir buvo mažiausia euro zonoje. Visoje euro zonoje metinė infliacija rugpjūtį siekė 3,3 proc., o labiausiai per metus brango energija – 14,3 proc. Per mėnesį kainos Lietuvoje padidėjo 0,1 proc., kai euro zonoje – vidutiniškai 0,4 proc.

Rugpjūčio 22 d. Lietuvą nusiaubusios audros finansinis poveikis preliminariai siekia apie 17 mln. eurų, skelbia Finansų ministerija. Skaičiuojama, kad elektros tinklo atkūrimas kainuos apie 10 mln. eurų, dar apie 5 mln. eurų sudarys teisės aktuose numatytos kompensacijos klientams, kuriems elektros tiekimas nebuvo atkurtas per 72 valandas, o papildomai „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) savo iniciatyva numato skirti apie 2 mln. eurų tiesioginiams gyventojų nuostoliams kompensuoti. Nuo antradienio gyventojai, elektrą atgavę vėliau nei po trijų parų, dėl tokių nuostolių gali kreiptis supaprastinta tvarka – vienam klientui gali būti atlyginama iki 220 eurų. Tuo metu įstatyme numatytos kompensacijos už viršytą elektros tiekimo atkūrimo terminą bus apskaičiuotos automatiškai. ESO preliminariai vertina, kad abiejų rūšių kompensacijoms iš viso gali prireikti apie 7 mln. eurų. Finansų ministerija taip pat įpareigojo „Ignitis grupę“ iki rugsėjo 9 d. pateikti ESO elektros skirstomojo tinklo atsparumo didinimo priemonių planą ir įvertinti, ar dabartinės oro linijų keitimo požeminiais kabeliais apimtys yra pakankamos.

Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“ 2027 m. vasaros sezonu iš Vilniaus siūlys aštuonis tiesioginius maršrutus, o iš Palangos – du. Nuo kovo pabaigos iki spalio pabaigos iš Vilniaus bus skraidinama į Rygą, Amsterdamą, Taliną, Paryžių, Miuncheną, Diuseldorfą, Hamburgą ir Lisaboną. Iš Palangos bendrovė toliau vykdys skrydžius į Amsterdamą ir Rygą. „airBaltic“ teigimu, 2027 m. vasaros tvarkaraštis parengtas pagal atnaujintą verslo planą ir orientuotas į paklausą bei patogesnius persėdimus Rygoje. Latvijos valstybei priklauso 88,37 proc. bendrovės balsavimo teisių, „Deutsche Lufthansa“ – 10 proc. Pernai „airBaltic“ patyrė 44,3 mln. eurų nuostolį, o jos apyvarta augo 4,2 proc. lyginant su 2024 metais – iki 779,3 mln. eurų.

Migracijos departamento direktorė Indrė Gasperė teigia, kad užsieniečių įdarbinimo kvotų sistema pasiteisino ir jos ribos kasmet persvarstyti nereikėtų. Jos duomenimis, šiemet jau pakeista 38 tūkst. anksčiau į Lietuvą atvykusių užsieniečių leidimų gyventi, kuriems nauja įdarbinimo kvota netaikoma. I. Gasperė pabrėžia, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti ne vien atvykstančių darbuotojų skaičiui, bet ir jų kvalifikacijai, nes Lietuva dėl santykinai mažesnių atlyginimų kol kas nėra patraukli aukštos kvalifikacijos specialistams. Ji taip pat perspėja, kad pernelyg griežta migracijos politika gali pakenkti verslui. 2026 m. patvirtinta 24,7 tūkst. užsieniečių įdarbinimo kvota buvo išnaudota jau liepą. Transporto ir vežėjų atstovai teigė, kad dėl to sektoriuje gali likti neįdarbinta apie 10 tūkst. vairuotojų, o Tarptautinis transporto ir logistikos aljansas skaičiavo galimus apie 650 mln. eurų eksporto pajamų ir 85 mln. eurų su darbo vietomis susijusių mokesčių praradimus.

Vilniaus apygardos teismas dėl sukčiavimo įgyjant Europos Sąjungos (ES) lėšas kosmoso programos agentūros valdomame projekte kaltais pripažino du baltarusijos piliečius. Nutistieji pripažino savo kaltę ir atlygino padarytą žalą, kuri siekė apie 447,3 tūkst. eurų. Tyrimo metu pareigūnai išsiaiškino, kad Baltarusijos piliečiai su savo Lietuvoje kontroliuojama įmone įsitraukė į ES kosmoso programos agentūros (EUSPA) projektą ir sukčiaudami įgijo beveik 0,5 mln. eurų sumą. EUSPA projektas buvo skirtas sukurti didelio tikslumo palydovinės navigacijos įrenginius žemės ūkio sektoriui. Teismas nustatė, kad bendrovė, norėdama gauti ES finansavimą, pateikė melagingą informaciją, jog jai esą netaikomos jokios ES sankcijos ir ji neturi jokių ryšių su sankcionuotais subjektais. Tokiu būdu įmonė įgijo galimybę gauti ES lėšas. Tyrimo metu buvo nustatyti kaltinamųjų ryšiai su Rusijos bei Baltarusijos karinės pramonės subjektais, kuriems taikomos ES sankcijos.

Naktį dronai pažeidė Latvijos ir Estijos oro erdvę. Dalies abiejų šalių savivaldybių gyventojai gavo įspėjimus apie oro pavojų. Latvijos kariuomenė pranešė, Alūksnės savivaldybėje užfiksavus galimą grėsmę pakilo NATO Baltijos oro policijos misijos naikintuvai. Estijos gynybos pajėgų Strateginės komunikacijos departamento vadovas pulkininkas leitenantas Uku Aroldas teigė, kad dronams pažeidus Estijos oro erdvę buvo pakelti Estijos Emario oro pajėgų bazėje pagal NATO rotacinę oro gynybos misiją dislokuoti Turkijos karinių oro pajėgų naikintuvai. Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras pareiškė, kad į šalies oro erdvę vėl įskrido ukrainietiški dronai. Anot ministro, šis incidentas parodo, kad karo padariniai vis labiau artėja. Jis taip pat pabrėžė, kad incidentas atkreipia dėmesį, kaip svarbu toliau remti Ukrainą ir aprūpinti ją oro gynybos pajėgumais.

Per Rusijos naktinę ataką Ukrainoje žuvo 12 žmonių, įskaitant Indijos pilietį. Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad atakos dronais ir valdomomis aviacijos bombomis Odesoje ir aplinkiniame regione vyko nuo pirmadienio vakaro. Tūkstančiai namų ūkių liko be elektros, dedamos pastangos kuo greičiau atkurti elektros tiekimą gyventojams. Volodymyro Zelenskio teigimu, Rusija taip pat tyčia apgadino pasienio punktą su Rumunija bei eksporto infrastruktūrą. Kyjive per smūgį į geležinkelio depą žuvo septyni žmonės. Pasak Ukrainos prezidento, Rusija visada planuoja savo smūgius specialiai tam, kad padarytų kuo didesnę žalą, ir jai pavyksta tik tada, kai nepakanka oro gynybos pajėgumų.

Žuvusiųjų per potvynius Nepalo ir Tibeto pasienyje skaičius perkopė tūkstantį. Stichinių nelaimių valdymo institucijos duomenimis, Nepale žuvo mažiausiai 987 žmonės, o Kinijos valstybinė žiniasklaida anksčiau patvirtino, kad Tibete žuvo 16 žmonių. Dingusiųjų skaičius Nepale sumažėjo iki 3916, gelbėjimo darbams tęsiantis septintą dieną ir padidėjus rastų kūnų skaičiui. Kinijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad dingo 546 žmonės, tad bendras dingusiųjų skaičius siekia 4462. Tarp dingusiųjų Nepale yra 583 užsieniečiai iš daugiau nei 30 šalių. Daugiausia dingusių užsieniečių – Indijos piliečiai. Tarp dingusiųjų Kinijoje yra 261 užsienietis iš 23 šalių.

Norvegijos karalius Hokonas VIII antradienį davė priesaiką parlamente. Tai buvo pirmasis svarbus institucinis žingsnis jam pradėjus valdyti šalį. Po plaučių persodinimo operacijos vis dar sveikstanti jo žmona Mette Marit ceremonijoje dalyvauti negalėjo. Ceremonijoje dalyvavo vyriausia poros dukra, 22-ejų Ingrid Alexandra, dabar tapusi sosto įpėdine. Jai taip pat reikėjo prisiekti, tačiau I. Alexandra priesaiką turėjo duoti raštu Karališkuosiuose rūmuose. Karalius Hokonas ir jo žmona nebus karūnuoti: Norvegija karūnavimo ceremonijų atsisakė dar 1908-aisiais. Pagal šalies konstituciją Norvegijos karališkosios šeimos funkcijos daugiausia yra simbolinės. Savaitgalį atliktos apklausos duomenimis, monarchiją palaiko beveik trys iš keturių norvegų, arba 72 proc. apklaustųjų – 8 procentiniais punktais daugiau nei per ankstesnę apklausą gegužę.