ELTA glaustai: Maskvos reakcija į Berlyno kaltinimus, byla dėl bandymo Lietuvoje įvykdyti teroro aktą

Prokuratūra perdavė teismui baudžiamąją bylą, kurioje šešiems asmenims pareikšti kaltinimai dėl bandymo Lietuvoje įvykdyti teroro aktą.

Užsienio aktualijose – Maskvos reakcija į Berlyno kaltinimus dėl incidento Leipcigo oro uoste, JAV smūgių Iranui aukos, naujoji Estijos prezidentė, du jaunus ukrainiečius sužeidęs sprogimas prie Vokietijos geležinkelio stoties ir Ukrainos prezidento perspėjimas Rusijos oro linijoms.

Teisėsauga sugriežtino įtarimus Kaune galimai dvi moteris nužudžiusiam Benui Mikutavičiui.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija su Sveikatos apsaugos ministerija rengia įstatymų projektą, kuriuo siūloma ilgalaikės priežiūros paslaugas žmonėms teikti vieningu „vieno langelio“ principu. Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės teigimu, tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad ilgalaikės priežiūros sistema būtų personalizuota, atliepianti žmonių poreikius ir padėsianti išvengti paslaugų dubliavimosi. Tuo metu sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis pažymėjo, kad pagrindiniai ilgalaikės priežiūros finansavimo šaltiniai būtų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos, per valstybės biudžetą skiriamos dabartiniam globos finansavimui, ir savivaldybių indėlis. Ministerijų rengiamas įstatymų projektas, anot jo, Seimui bus pateiktas šį rudenį.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad premjero Mindaugo Sinkevičiaus lūkestis pasiekti pažangą santykių su Kinija normalizavime dar iki pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai yra realistiškas. Anot G. Nausėdos, pastangos šiuo klausimu dedamos. Pasak jo, norima palaipsniui normalizuoti santykius su Pekinu, pirmiausia atkuriant diplomatinį atstovavimą žemesniu, o vėliau ir aukštesniu lygiu. Ministras pirmininkas trečiadienį „Žinių radijui“ teigė pasitikintis užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio diplomatiniais gebėjimais siekiant normalizuoti santykius su Kinija. M. Sinkevičius išreiškė lūkestį, kad jo vadovaujamos Vyriausybės programoje įrašytą tikslą Lietuvos diplomatijos vadovui pavyks pasiekti dar iki šalies pirmininkavimo ES Tarybai. Lietuva jai pirmininkaus 2027 m. pirmąjį pusmetį.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) siūlo pripažinti, kad ekspremjeras Gintautas Paluckas nepadarė šiurkštaus Rinkimų kodekso pažeidimo. Šis klausimas bus svarstomas ketvirtadienį vyksiančiame VRK posėdyje. Tyrimą nuspręsta pradėti gegužės viduryje – po Seimo konservatorių ir liberalo Eugenijaus Gentvilo kreipimosi. Parlamentarai į VRK kreipėsi balandžio pabaigoje ir prašė nustatyti, ar socialdemokratas G. Paluckas nepadarė šiurkštaus Rinkimų kodekso pažeidimo, 2024 m. pildydamas Seimo nario anketą ir nepateikdamas duomenų apie nebaigtą atlikti teistumą.

Seimo valdybai nepritarus parlamentarų Igno Vėgėlės ir Rimo Jono Jankūno komandiruotei į Briuselį, kur jie ketino susitikti su Kinijos atstovais ES, Seimo nariai į kelionę žada vykti savo lėšomis. Pasak I. Vėgėlės, parlamentinei diplomatijai vykdyti Seimo nariams nereikia atskiro Seimo valdybos ar frakcijų pritarimo. Todėl sprendimą nepritarti komandiruotei parlamentaras vertina kaip politinį. Tuo metu opozicinės konservatorių partijos narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, prašydama įvertinti kokiu statusu parlamentarai vyks į susitikimą ir kam jame galėtų atstovauti, Seimo valdybai nepritarus jų komandiruotei.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ veiklos. Tarnybos teigimu, įvertinus gautą informaciją, tyrimas pradėtas įtariant galimą apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu bei sukčiavimą. Po rugpjūtį „Laisvės TV“ publikuoto tyrimo, kuriame teigiama, kad „Vilniaus miesto būstas“ galimai neskaidriai vykdė viešuosius pirkimus, o dalis socialinių būstų buvo suremontuoti netinkamai, į FNTT ir Specialiųjų tyrimų tarnybą kreipėsi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos socialdemokratų frakcija. Ji teisėsaugos įstaigų prašė įvertinti informaciją ir pradėti ikiteisminius tyrimus.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, kad balandį paskelbtas Lietuvos oro uostų (LTOU) konkursas dėl tiesioginių skrydžių iš Vilniaus į Londono oro uostus buvo sustabdytas, nes vežėjai nemato ekonominės maršruto naudos. Pasak jo, skrydžių į Londoną pasigendantys verslininkai gali skristi pigių skrydžių avialinijomis „Wizzair“. Šiuo metu tiesioginius skrydžius iš Lietuvos sostinės į toliau nuo Londono esančius Lutono arba Stanstedo oro uostus vykdo tik „Wizzair“ ir „Ryanair“. Portalas „Verslo žinios“ pranešė, kad LTOU konkursas, paskelbtas balandžio pabaigoje, sustabdytas dar birželio 29 d. Šis konkursas paskelbtas po to, kai Lenkijos avialinijos „LOT Polish Airlines“ nuo kovo pabaigos nutraukė tiesioginius skrydžius tarp Vilniaus ir Londono Sičio oro uostų.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigia šiuo metu neturinti informacijos apie tai, kad naujasis prekybos tinklas Lietuvoje „Marytė retail“ būtų susijęs su ES sankcionuotais asmenimis ar įmonėmis. Apie pradedamą veiklą „Marytė retail“ paskelbė pirmadienį, naujasis prekybos tinklas ketina konkuruoti žemų kainų segmente. Jo vadovas Povilas Ugianskis teigė, kad dalis tinklo parduotuvių įsikurs buvusiose uždarytų „Mere“ parduotuvių, kurių valdytojams liepos pabaigoje ES įvedė sankcijas, patalpose. Būtent tai viešojoje erdvėje sukėlė abejonių dėl skaidrumo ir teisėtumo.

Politikams kalbant apie būtinybę spręsti gimstamumo problemas, premjeras M. Sinkevičius sako, kad šeimos politika turėtų būti jo vadovaujamos XXI-osios Vyriausybės „vizitinė kortelė“. Anot jo, šeimos politika, kaip ir gynybos finansavimas, pensijų augimas, yra nekvestionuotini prioritetai formuojant kitų metų valstybės biudžetą. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė I. Ruginienė Šeimos paketą ketina pristatyti rudenį. Viena iš svarstomų paketo krypčių – lankstesnė vaiko priežiūros atostogų sistema ir didesnės išmokos, būsto prieinamumo gerinimas, taip pat pagalba šeimoms sprendžiant vaikų užimtumo klausimus.

Generalinė prokuratūra perdavė teismui baudžiamąją bylą, kurioje šešiems asmenims pareikšti kaltinimai dėl bandymo Lietuvoje įvykdyti teroro aktą. Anot teisėsaugos, byloje Rusijos, Graikijos, Sakartvelo, Ukrainos, Baltarusijos ir Lietuvos piliečiai yra taip pat kaltinami organizuotos teroristinės grupės veikla, verbavimu teroristinei veiklai, teroristinės veiklos finansavimu, neteisėtu informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimu, neteisėtu disponavimu programine įranga ir slaptažodžiais, padėjimu kitai valstybei veikti prieš Lietuvą bei neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Kaip skelbė prokuratūra, turimais duomenimis, kaltinamieji rengėsi Lietuvoje nužudyti mažiausiai du asmenis dėl jų politinių pažiūrų ir viešos veiklos. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po to, kai 2025 m. pradžioje į pareigūnus kreipėsi vienas Lietuvoje gyvenantis Rusijos pilietis, savo automobilyje radęs nenustatyto asmens paliktą sekimo įrenginį. Buvo nustatyta, kad šio asmens gyvybei ir sveikatai buvo kilusi reali grėsmė. Kiek vėliau buvo išaiškinta, jog planuoto esą nužudymo vykdytojai rengėsi nužudyti ir vieną Lietuvos pilietį.

Teisėsauga sugriežtino įtarimus Kaune galimai dvi moteris nužudžiusiam B. Mikutavičiui. Kaip pranešė prokuratūra, viename iš epizodų vyrui pareikšti įtarimai dėl nužudymo nepakito, tačiau dėl kitos nusikalstamos veikos įtarimai perkvalifikuoti į įtarimus dėl žmogaus nužudymo, jį kankinant arba kitaip itin žiauriai. Už tokią nusikalstamą veiką gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Tyrimo duomenimis, praėjusių gruodžio 4 d. B. Mikutavičius Kaune duriančiu–pjaunančiu įrankiu mirtinai sužalojo 2003 m. gimusią moterį, kuri nuo patirtų sužalojimų mirė. Netrukus po to mirtinai sužalota ir 2001 m. gimusi moteris. Anksčiau skelbta, kad vyras savo kaltės dėl dviejų nužudymų neneigia.

Po Berlyno grasinimų įvesti sankcijas Rusijai dėl Leipcigo–Halės oro uoste rasto nesprogusio drono su sprogmenimis, Kremlius apkaltino Vokietiją einant eskalacijos keliu. Antradienį Vokietija oficialiai paskelbė laikanti Rusiją atsakinga už rugpjūčio 4 d. incidentą ir paskelbė baudžiamąsias priemones. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad sunku komentuoti kaltinimus Rusijai, nes Vokietija esą nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti. Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova naujienų agentūrai „dpa“ tvirtino, kad Maskva, kaip ir ankstesniais atvejais, įves atsakomąsias sankcijas. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atmetė kaltinimus ir iki šiol pateiktus įrodymus pavadino „suklastotais“, teigdamas, esą kanclerio Friedricho Merzo vyriausybės reakciją pirmiausia lėmė vidaus politikos motyvai. Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas trečiadienį šiuos V. Putino teiginius atmetė. Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas dėl šių Berlyno kaltinimų pareikalavo „griežto karinio atsako“ Vokietijai.

Per JAV surengtą smūgių bangą Iranui, Teherano duomenimis, žuvo 15 žmonių. Septyni žmonės žuvo, o dar aštuoni buvo sužeisti pietvakarinėje Chuzestano provincijoje, trečiadienį skelbė valstybinė naujienų agentūra IRNA. Tuo metu Irano Islamo Revoliucinė gvardija (IRGC) pareiškė, kad vakarinėje Kermanšaho provincijoje žuvo keturi oro pajėgų kariai. Kiek anksčiau Irano žiniasklaida pranešė apie keturių žmonių žūtį per vestuvių šventę pietrytinėje Hormozgano provincijoje prie Hormuzo sąsiaurio. Paklaustas, ar JAV kariuomenė gavo patikimų pranešimų apie civilių aukas per antradienio smūgius, JAV Centrinės vadovybės (CENTCOM) atstovas kapitonas Timas Hawkinsas sakė, kad „JAV kariuomenė niekada nesitaiko į civilius, kitaip nei IRGC“. CENTCOM teigė, kad smūgiai buvo suduoti po pastarojo meto Revoliucinės gvardijos mėginimų užpulti komercinius laivus Hormuzo sąsiauryje bei regione dislokuotus Amerikos karius. Trečiadienį Iranas surengė atsakomuosius smūgius prieš su JAV susijusius objektus Bahreine, Kuveite ir Jordanijoje.

Estijos parlamente išrinkta nauja šalies prezidentė Ulle Madise. Iš viso slaptame balsavime už U. Madise buvo atiduotas 71 balsas, o jai, norint tapti valstybės vadove, reikėjo 68 balsų. Teisingumo kanclerės pareigas einanti U. Madise pakeis Alarą Karisą, kuris birželį pareiškė, kad nesieks antrosios kadencijos. Naujoji prezidentė bus prisaikdinta spalio mėnesį.

Per sprogimą netoli geležinkelio stoties pietiniame Vokietijos Augsburgo mieste sužeisti du jauni ukrainiečiai. Apie 3.15 val. priešais stotį esančio pastato praėjime sprogo neatpažintas objektas. Dviem ukrainiečiams – 17-metei merginai ir 18-mečiui vaikinui – nežymiai sutrikdyta klausa, per sprogimą taip pat buvo apgadinti langai. Sprogimo aplinkybės kol kas neaiškios. Vėliau policija aptiko dar vieną įtartiną objektą, todėl traukinių eismas buvo visiškai sustabdytas, o stoties teritorija aptverta.

Ukrainos prezidentas perspėjo oro linijas, kad Rusijos oro erdvė tampa vis pavojingesnė. Volodymyras Zelenskis antradienį vakare sakė, kad jo šalies dronai pavers Rusijos oro erdvę visiškai nesaugia visą karo laikotarpį. Oro eismą Rusijos oro uostuose ne kartą sutrikdė artėjantys Ukrainos dronai, jų skaičius pastaraisiais mėnesiais išaugo. Rusijos lyderis V. Putinas sureagavo į šiuos Ukrainos prezidento žodžius apkaltindamas Kyjivą „valstybiniu terorizmu“.