VRK nustatė, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas, 2010 m. G. Paluckui atidėdamas dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą vieneriems metams, per šį laikotarpį pavedė atlyginti priteistą žalą ne kaip baudžiamojo poveikio priemonę, o kaip numatytą teismo įpareigojimą.
G. Paluckas VRK nurodė šią žalą sumokėjęs dalimis – 2014 m. ir 2025 m. liepą. Tai patvirtino Vilniaus miesto savivaldybė, kuri taip pat pabrėžė, kad dėl anksčiau nereglamentuotų procedūrų, susijusių su savivaldybės gautinomis sumomis, nepavyko nustatyti atsakingų darbuotojų, neįtraukusių G. Palucko skolos į finansų apskaitos sistemą.
Konstatuota, jog aplinkybė, kad buvęs premjeras kandidatavo į Seimą dar neatlyginęs likusios dalies priteistos žalos, nesudaro pagrindo teigti, jog G. Paluckas nebuvo atlikęs jam priskirtos bausmės ar kad tuo metu jam tebegaliojo baudžiamojo poveikio priemonė.
I. Vėgėlė ir R. Jankūnas su Kinijos atstovais susitiks už savo lėšas: „Neturi teisės užkirsti kelią“
Tuo metu Lietuvos probacijos tarnybos teigimu, ekspremjeras 2013 m. gegužę pripažintas kaltu, atidedant šią bausmę vieneriems metams bei įpareigojant neišvykti ilgiau kaip 7 paroms be sutikimo. Savo ruožtu Informacinių ryšių departamentas (IRD) VRK nurodė, kad asmuo, pasibaigus nustatytam bausmės atidėjimo terminui, nebėra laikomas turinčiu teistumą.
Įžvelgė institucijų neveiklumą
Susiję straipsniai
Tiesa, kai kurie VRK nariai posėdžio metu diskutavo, jog šis tyrimas atskleidė platesnę atsakingų valstybės institucijų neveiklumo problemą.
„Turime situaciją, kai teismo nuosprendžiu nustatytas įpareigojimas atlyginti daugiau kaip 57 tūkst. litų žalą, tačiau šis įsipareigojimas nebuvo vykdomas daugiau kaip 12 metų. Ir todėl kyla pagrįstas klausimas, ar valstybės institucijos tinkamai įgyvendino teismo nuosprendžio vykdymo ir jo kontrolės funkcijas, ar tinkamai vykdė savo pareigą užtikrinti teismo sprendimo vykdymą“, – posėdžio metu svarstė Jolita Baušytė.
„Institucijų veikimas negali būti panaudotas prieš asmenį, (...) tačiau taip pat neturėtų būti vertinamas jo naudai, jeigu dėl šio neveikimo galėjo būti neužtikrintas teismo nuosprendžio įvykdymas ir nepriimti procesiniai sprendimai“, – pridūrė ji.
Tuo metu VRK narė Gitana Matiekuvienė teigė, kad net ir tuo atveju, jei institucijos neatliko joms privalomų veiksmų, apie neatlygintą teismo priteistą žalą rinkimų metu žinojo pats kandidatas.
„Ar tai, kad kompetentingos institucijos laiku neatliko joms privalomų veiksmų, savaime eliminuoja paties kandidato atsakomybės aspektą, vertinant tai, kad jis žinojo ar turėjo žinoti, jog teismo nustatytas įpareigojimas atlyginti reikšmingo dydžio žalą faktiškai nebuvo įvykdytas?“, – klausė G. Matiekuvienė.
Vis tik tyrėja Ilona Bondzinskaitė atkreipė dėmesį, kad Rinkimų kodeksas numato, jog kandidatuoti rinkimuose negali asmuo, kuris nėra atlikęs teismo paskirtos bausmės. Tačiau jame neapibrėžta, ar teismo įpareigojimas, ar asmeniui taikoma baudžiamoji poveikio priemonė yra bausmės dalis.
Jos teigimu, VRK negali spręsti baudžiamosios teisės klausimų.
„Teistumas tęsiasi tik bausmės atlikimo laikotarpiu. Tai jeigu tuo laikotarpiu būtų įvykdyta, tai turbūt būtų laikoma, kad bausmė atlikta ir teistumas išnykęs. O šiuo atveju reikšminga aplinkybė, kad išvis ta priemonė buvo panaikinta, bet čia turėjo spręsti atsakingos institucijos Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) tvarka, o ne mes“, – posėdžio metu kalbėjo ji.
Panašios nuomonės laikėsi ir posėdyje dalyvavusi VRK narė Olga Kilkinova, kuri šį komisijos sprendimą įvardijo kaip teisėtą ir pagrįstą.
„Manau, kad šis siūlymas yra labai pagrįstas ir tai parodo, kad prieš tai VRK veiksmai, leidę ponui Paluckui kandidatuoti, būti Seimo nariu buvo teisėti. Čia yra labai didelė visuma, kurią reikia atskirti – viena, ką mes kalbam per baudžiamąją prizmę, kitą – per Rinkimų kodekso. Ir aš manau, kad VRK savo sprendimais negali praplėsti teisinių pagrindų, kurie yra rinkimų kodekse“, – kalbėjo O. Kilkinova.
Tyrimas pradėtas gegužės mėnesį
VRK tyrimą pradėjo dar gegužės viduryje – po Seimo konservatorių ir liberalo Eugenijaus Gentvilo kreipimosi. Parlamentarai į komisiją kreipėsi balandžio pabaigoje ir prašė nustatyti, ar socialdemokratas G. Paluckas nepadarė šiurkštaus Rinkimų kodekso pažeidimo.
Kreipimesi, su kuriuo susipažino ELTA, teigiama, kad G. Paluckas 2024 m. rugpjūtį pasirašė ir VRK pateikė kandidato į Seimo narius anketą, kurioje į klausimą, ar turi nebaigtą atlikti teismo paskirtą bausmę ar Baudžiamojo kodekso priemonę, politikas atsakė neigiamai.
Pažymima, kad anketoje G. Paluckas nurodė, jog jo teistumas už tyčinį apysunkį nusikaltimą išnyko 2013 m., bet faktiniai duomenys rodo, jog politikas priteistą turtinę žalą atlygino tik 2025 m., jau eidamas Seimo nario pareigas.
Priduriama, kad Konstitucinis teismas 2025 m. vasario 6 d. nutarime išaiškino, jog asmuo negali būti renkamas, kol jo atžvilgiu priimtas baigiamasis teismo aktas nėra visiškai įvykdytas.
Pasak opozicijos, Rinkimų kodekso 176 straipsnio 6 dalis tiesiogiai įvardija informacijos apie nuteisimo vykdymą iškraipymą kaip pagrindą konstatuoti šiurkštų pažeidimą.
Kreipimesi į VRK prašoma, kad būtų atliktas tyrimas dėl G. Palucko pateiktų duomenų teisingumo. Taip pat prašoma priimti sprendimą dėl pagrindo pripažinti socialdemokratą padariusį šiurkštų Rinkimų kodekso pažeidimą buvimo. Galiausiai, nurodoma, jog konstatavus šiurkštų pažeidimą, perduoti informaciją Seimui, jog būtų sprendžiamas įgaliojimų nutrūkimo klausimas.
ELTA primena, kad pernai vasarą viešojoje erdvėje pasirodžius žurnalistiniams tyrimams apie G. Palucką bei jo praeitį, verslo ryšius, įtartinus sandorius, liepos pabaigoje socialdemokratas nusprendė atsistatydinti iš ministro pirmininko pareigų.