ELTA glaustai: kratos pas „aušriečius“, rusiškų grūdų tranzitas, penkiolikmečių pasiekimai

Prokuratūra pranešė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą dėl automobilių nuomos partijai „Nemuno aušra“ aplinkybių, atliktos kratos penkių „aušriečių“ Seimo narių gyvenamosios vietose.

Pernai atlikto tarptautinio PISA tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos penkiolikmečių gamtamokslinio ir matematinio raštingumo, skaitymo gebėjimų, informatinio problemų sprendimo pasiekimai yra aukštesni už Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių vidurkį.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), atlikdama tyrimą dėl rūkalų kontrabandos, sulaikė septynis asmenis, iš kurių tris – pareigūnus.

Užsienio aktualijose – dvylikos šalių pareiškimas dėl sankcijų prekybai su Izraelio nausėdijomis okupuotame Vakarų Krante, dešimt Vengrijos išsiunčiamų Rusijos diplomatinės atstovybės darbuotojų ir Maskvos plataus masto ataka prieš Kyjivą iškart po trijų dienų paliaubų.

Prokuratūra pranešė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą dėl automobilių nuomos partijai „Nemuno aušra“ aplinkybių, atliktos kratos penkių „aušriečių“ gyvenamosios vietose. Anot prokuratūros, kratos atliktos Seimo narių Roberto Puchovičiaus, Kęstučio Biliaus, Daivos Žebelienės, Linos Šukytės-Korsakės ir Tado Sadauskio gyvenamosiose vietose. Kelmės rajono meras Ildefonsas Petkevičius taip pat patvirtino, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai antradienį apsilankė savivaldybės pastate esančiame „Nemuno aušros“ lyderio parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio kabinete. Teisėsauga nurodė, kad procesiniai veiksmai atlikti kovą pradėtame tyrime dėl parlamentarų automobilių nuomos politinei partijai „Nemuno aušra“ aplinkybių ir siekiant surinkti tyrimui reikšmingus duomenis. Naujienų portalo „15min“ šaltinių duomenimis, pareigūnai bando išsiaiškinti, ar „aušriečių“ valdybos posėdis, kuriame svarstytas klausimas dėl automobilių nuomos partijai, iš tiesų vyko. R. Žemaitaitis aiškino, kad kratos, matyt, atliktos siekiant gauti daugiau informacijos. Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė, komentuodama kratas pas „aušriečus“, sakė, kad greičiausiai institucijos tam turi pagrindo. Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė, kad šie veiksmai automatiškai nesuponuoja galimai įvykdytų nusikaltimų, tačiau sustiprina prielaidas, jog tyrėjai turi neatsakytų klausimų ir vykdo tolesnį tyrimą. Seimo pirmininkas Juozas Olekas mano, kad tai – nemalonus atvejis, tačiau bus išsiaiškinta, ar politikai yra padarę pažeidimų.

Pernai atlikto tarptautinio PISA tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos penkiolikmečių gamtamokslinio ir matematinio raštingumo, skaitymo gebėjimų, informatinio problemų sprendimo pasiekimai yra aukštesni už EBPO šalių vidurkį bei lenkia didelę dalį kitų tyrime dalyvavusių šalių. PISA (angl. Programme for International Student Assessment) – tai tarptautinė moksleivių vertinimo programa. Kaip rodo tyrimo rezultatai, Lietuvos mokinių gamtamokslinio raštingumo rezultatai statistiškai aukštesni už 62 šalių, žemesni – už 19. Vertinant matematinio raštingumo rezultatus, Lietuvos penkiolikmečių rezultatai, anot tyrimo, aukštesni už 64 šalių rezultatus, žemesni – už 19. Skaitymo gebėjimų rezultatai artimi EBPO šalių vidurkiui – aukštesni už 63 šalių, žemesni – už 18. Informatinio problemų sprendimo rezultatai rodo, kad Lietuvos penkiolikmečių rezultatų vidurkis taip pat aukštesnis už EBPO šalių vidurkį – aukštesni už 63 šalių rezultatus, o žemesni už 13 valstybių. Tyrimo duomenys atskleidė, kad lyginant pagal vietovę, aukščiausių matematinio, gamtamokslinio raštingumo, skaitymo gebėjimų ir informatinio problemų sprendimo vidutinių rezultatų pasiekė Vilniaus ir kitų didžiųjų miestų mokyklų mokiniai, o žemiausių – miestelių ir kaimų mokyklų. Pasak švietimo, mokslo ir sporto viceministro Jono Petkevičiaus, šios spragos bus taisomos. Iš viso tyrime dalyvavo 91 šalis ir daugiau nei 760 tūkst. penkiolikmečių. Lietuvoje PISA tyrime dalyvavo 7,7 tūkst. mokinių iš 295 mokyklų, kuriose mokoma lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis.

Visuotinio gynybos modelio pratybose daugiau kaip 30 šalies institucijų tikrino savo pasirengimą taikos, hibridinių grėsmių ir karo parengties atveju. Jų metu, pasak asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovo Tomo Godliausko, paaiškėjo esminės sistemos spragos – nepakankamas institucijų finansavimas ir veiksmų koordinavimo stoka. Pirmuoju pratybų etapu tikrintas institucijų bei jų atstovų pasirengimas taikos metu – kaip veikia esama teisinė bazė, finansavimas bei visuomenės pasirengimas. Vėliau imituota į „pilkąją zoną“ pereinanti situacija – kylančios dezinformacijos, kibernetinės atakos, didėjantis ekonominis spaudimas, sabotažo atvejai bei neapibrėžtos teisinės situacijos sąlygos. Trečiuoju – karo padėties – etapu institucijos vertino savo pasirengimą, kai šalyje yra paskelbiama mobilizacija, įvedama karo parengtis, o planuota sąjungininkų parama vėluoja.

Premjero Mindaugo Sinkevičiaus sutuoktinė Aistė Sinkevičienė, pastaruoju metu sulaukusi klausimų dėl savo profesinės veiklos Kauno rajono savivaldybėje ir viešojoje įstaigoje „Raudondvario dvaras“, tikino karjerą kūrusi savarankiškai. Apie tai ji paskelbė įrašą socialiniame tinkle „Facebook“. Moteris pabrėžė savivaldybėje pradėjusi dirbti dar 2013 metais, iki santuokos, o į karjeros valstybės tarnybą pateko laimėjusi centralizuotą konkursą. Vėliau, anot A. Sinkevičienės, jos tarnybinė veikla buvo įvertinta kaip viršijanti lūkesčius, o į aukštesnes pareigas ji buvo perkelta Valstybės tarnybos įstatyme nustatyta tvarka. Ji taip pat atmetė teiginius, kad „Raudondvario dvare“ ėjo atstovės spaudai pareigas. Esą jos, kaip viešųjų ryšių specialistės, darbas buvo projektinis ir kūrybinis. A. Sinkevičienė nurodė daugiau šios temos komentuoti neketinanti. Seimo Antikorupcijos komisija trečiadienį spręs, ar pradėti tyrimą dėl su Lietuvos socialdemokratų partija susijusių asmenų įdarbinimo aplinkybių Kauno rajono savivaldybėje bei jai pavaldžioje viešojoje įstaigoje „Raudondvario dvaras“. M. Sinkevičius sakė, kad atlikti tyrimai užkirstų kelią tolesnėms spekuliacijoms dėl jo žmonos darbo aplinkybių.

Siūloma riboti galimybes Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamąjį turtą (NT), esantį šalia nacionaliniam saugumui svarbių objektų, įrenginių ir karinių teritorijų. Pasak užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio, taip siekiama mažinti galimas grėsmes tokių objektų veiklai ir funkcionavimui. Taip pat, jo teigimu, siūloma tikslinti ir ribojimus, susijusius su viešųjų renginių organizavimu. Esą vertinant asmenų veiklą Rusijoje, Baltarusijoje ar okupuotose teritorijose turėtų būti atsižvelgiama ne vien į patį dalyvavimo renginyje faktą, bet ir į mastą, įtaką, ar yra propagandos siunčiama žinutė ir pan. O Latvijai paskelbus apie planus nuo kitų metų uždrausti autobusų reisus į Rusiją ir Baltarusiją, parlamentaras Arvydas Anušauskas ragina Lietuvos Vyriausybę prisijungti prie kaimyninės šalies iniciatyvos. Jis kreipėsi į premjerą Mindaugą Sinkevičių ir susisiekimo ministrą Jurą Taminską, siūlydamas nepratęsti galiojančių leidimų ir pradėti konsultacijas su Latvija bei Estija dėl bendro sprendimo.

Lietuvos apeliacinio teismo posėdyje parodymus davęs buvęs bankrutavusio banko „Snoras“ vadovas Vladimiras Antonovas sako kitam buvusiam banko savininkui Raimondui Baranauskui Rusijoje padėjęs gauti pabėgėlio statusą. Per apklausą antradienį V. Antonovas prokuroro buvo klausiamas apie pabėgimą į Rusiją, kai, Lietuvoje prasidėjus teisiniam procesui dėl „Snoro“ bankroto, jis išvyko į Didžiąją Britaniją, o į šią šalį buvo kreiptasi dėl bankininko ekstradicijos į Lietuvą.V. Anontonovas sakė esąs Rusijos pilietis, o ši šalis esą savo piliečių neišduoda.Būnant Maskvoje, pasak V. Antonovo, su juo per „Skype“ susisiekė R. Baranauskas, prašydamas padėti atvykti į Rusiją. Tačiau, prokuroro prašomas patikslinti, kokią konkrečiai pagalbą buvusiam partneriui jis suteikė, V. Antonovas trumpam paprašė uždaro posėdžio, kalbėjo nenorintis rizikuoti R. Baranausko gyvybe. Vėliau jis patikslino, kad padėjo R. Baranauskui gauti pabėgėlio statusą, tačiau daugiau nesiplėtė. Tiesa, jis pažymėjo, kad, pagal Rusijos teisę, būdas, kaip jis R. Baranauskui padėjo gauti pabėgėlio statusą, yra legalus, be to, R. Baranauskas nesislapsto, Rusijoje turi reikalingus dokumentus. Tuo metu prokuroras „Snoro“ baudžiamojoje byloje Darius Stankevičius sako netikintis buvusio banko vadovo nuoširdumu duodant parodymus, teigė, kad nuteistasis vengia atskleisti konkrečias detales apie vykdytas nusikalstamas schemas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja, prieš dvejus metus abu buvusius „Snoro“ vadovus – V. Antonovą ir R. Baranauską – nuteisus Vilniaus apygardos teismui, tuomet sprendimą nuteistieji apskundė. Kitas posėdis byloje numatytas ateinantį antradienį.

„OP Corporate Bank“ padidino Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę šiems metams nuo birželį numatytų 2,6 proc. iki 3,2 proc. Infliacija, banko teigimu, sieks 5 proc. ir bus kiek aukštesnė nei prognozuota anksčiau (4,5 proc.). Tuo metu 2027 m. Lietuvos ekonomikos augimo prognozę bankas sumažino nuo 2,5 proc. iki 2 proc. Kitąmet infliacija turėtų sumažėti iki 3 proc., nors birželį buvo prognozuota 2,5 proc.Banko ekonomistų teigimu, Lietuvos ekonomikos augimą šiemet palaiko išaugęs gyventojų vartojimas, nors tuo metu eksportas lėtėja. Banko duomenimis, Lietuvos gyventojų vartojimo apimtys, pašalinus sezoniškumo įtaką, šiemet beveik pasiekė 9 mlrd. eurų per ketvirtį. Vartojimą palaiko augančios realiosios gyventojų pajamos, darbo užmokestis bei iš pensijų fondų atsiimtos lėšos. Vis dėlto bankas prognozuoja, kad šis vartojimo padidėjimas yra laikinas ir kitąmet ekonomikos augimas sulėtės. Prie to prisidės ir lėčiau augantis eksportas – po stiprios metų pradžios gamybos apimtys Lietuvoje mažėja. „OP Corporate Bank“ šiemet Latvijos ekonomikai prognozuoja 2,5 proc., o Estijos – 2,3 proc. augimą. Kitąmet šių šalių BVP, kaip teigia bankas, turėtų augti atitinkamai 3 proc. ir 2,5 proc.

Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė sakė, kad Kapčiamiesčio seniūnijos teritorijoje pasitaiko atvejų, kai draudimo bendrovės atsisako apdrausti ten esantį gyventojų turtą, o tai jiems norisi sieti su šalia steigiamu poligonu. Anot jos, Kapčiamiesčio poligono sprendimas yra itin svarbus ir daro įtaką daugybei gyventojų, tad tai, jog jie sieja tokias problemas su šiuo objektu – natūralus dalykas. Draudikų atstovai tuo metu tikino, kad tai, ar turtas bus apdraustas ar ne, lemia individualūs vertinimai, kurie nėra siejami su aplinkine teritorija. „Lietuvos draudimo“ komunikacijos vadovas Saulius Abraškevičius teigė, kad jo atstovaujama bendrovė šiuo metu draudžia daugiau nei 200 būstų Kapčiamiesčio seniūnijos teritorijoje. Atstovo teigimu, pagrindiniai veiksniai, dėl kurių turtas gali būti nedraudžiamas – turto amžius, jo būklė, techninė rizika, gaisro rizika bei kiti duomenys, kaip istorinė žala. Lietuvos draudikų asociacijos (LDA) direktorius Andrius Romanovskis savo ruožtu paragino Krašto apsaugos ministeriją (KAM) kaip įmanoma greičiau susitvarkyti su turto išpirkimais, kad Kapčiamiesčio seniūnijos gyventojai neliktų nežinomybėje. Lazdijų merė A. Miškinienė teigė, jog yra gavusi kvietimą iš KAM dalyvauti tarpinstitucinės darbo grupės susitikime, kur Kapčiamiesčio turto draudimo klausimas bus aptartas. Kvietimo į susitikimą draudikų atstovas A. Romanovskis teigė negavęs.

Antradienį tęsėsi diskusijos dėl rusiškų bei galimai pavogtų ukrainietiškų grūdų tranzito per Klaipėdos bei Latvijos jūrų uostus. Premjeras Mindaugas Sinkevičius pabrėžė, kad Lietuva savo veiksmus užkardant šį tranzitą derins su kitomis Baltijos valstybėmis, nes tai bendra šių šalių tema. Jo teigimu, dėl vykstančio karo ir uostų apšaudymų žemės ūkio kultūrų transportavimo problematika yra tokia aštri, kad „neatsitiktinai nusitaikyta į Baltijos jūros uostus“. Jis yra įpareigojęs Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT) taikyti kilmės nustatymo tyrimus visoms tranzitinėms grūdų siuntoms iš Rusijos ir Baltarusijos. Praėjusią savaitę uosto įmonėje jau paimti grūdų mėginiai. Susisiekimo ministras Juras Taminskas savo ruožtu ragino Lietuvos bendroves neužsiimti šių rusiškos kilmės žemės ūkio kultūrų krovimu. Jis pažymėjo, kad lietuviškų grūdų šalies geležinkeliais yra pervežama daugiau nei rusiškų. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tuo metu tikino, kad rusiški grūdai, kurių dalis yra pavogta iš okupuotų Ukrainos teritorijų, negali būti legalizuoti ir atsidurti ES rinkose. Anot jo, nors šiuo metu šalies uoste nėra fiksuojama pasikeitimų dėl krovos srautų, būtina stiprinti nacionalines krovos kontrolės priemones, įveiklinti šiuos mechanizmus regiono lygmeniu, jei prireiks – ir ES mastu. Ministro teigimu, šiuo klausimu jau vyksta konsultacijos, tarp galimų priemonių – ES muitų taikymas, prieigos prie uostų ribojimas.

Kaune sukčiai iš įmonių pasisavino 200,8 tūkst. eurų. Kaip pranešė policija, gautas vyro pareiškimas, kad rugsėjo 5–6 dienomis laikinojoje sostinėje, pasisavinus jam priklausančių įmonių duomenis, apgaule iš bendrovė sąskaitų buvo pasisavinta 200 810 eurų. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo.

Prokuratūra teismui perdavė nagrinėti Sergejaus Begliko nusikalstamo susivienijimo bylą. Šioje byloje kaltinimai dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu kvaišalų, narkotikų kontrabandos, disponavimo ginklais, neteisėtu būdu gauto turto legalizavimo ir kitų nusikaltimų pateikti 13 asmenų. Prokuratūros duomenimis, susivienijimui inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarytos 2014–2019 m. Įtariama, kad nusikalstama grupuotė kontrabandos būdu galėjo į įvairias šalis nugabenti daugiau negu 9 tonas kvaišalų, neteisėtai į Lietuvą ir kitas šalis galimai įvežė beveik 700 mln. eurų. Anot teisėsaugos, ikiteisminį tyrimą apsunkino itin sudėtinga nusikalstamo susivienijimo lyderio S. Begliko ekstradicijos procedūra, mat asmuo Ispanijoje buvo sulaikytas dar 2024 m., tačiau, kaip tvirtino prokurorai, simuliavo ligas ir kitokiais būdais bandė išvengti teisingumo. Vyras galiausiai į Lietuvą buvo atgabentas 2025 m.

VSAT, atlikdama tyrimą dėl rūkalų kontrabandos, sulaikė septynis asmenis, iš kurių tris – pareigūnus. Minėti asmenys sulaikyti pirmadienį Lazdijų rajone ir Varėnos apylinkėse surengtos operacijos metu. Anot VSAT, iš pradžių pareigūnai pastebėjo dronais iš Baltarusijos atskraidintas dėžes su baltarusiškomis cigaretėmis, o vėliau įkliuvo du, kaip manoma, krovinio atvykti pasiimti turėję asmenys. Sulaikyti du tarnyboje buvę Kapčiamiesčio pasienio užkardos jaunesnieiji specialistai. Kita VSAT pareigūnų grupė Valkininkuose sulaikė dar du asmenis, įtariama, organizavusius kontrabandos gabenimą. Tęsiant operaciją, Varėnoje pasieniečiai sulaikė galimai nusikalstama veika įtariamą Varėnos pasienio rinktinės vyriausiąjį tyrėją.

Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad Alytaus rajono savivaldybės tarybos narys Danielius Jakubavičius lieka nuteistas „čekiukų“ byloje. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, kuris buvo paliktas galioti, praėjusių metų gruodį politikas pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu bei sukčiavimo, jam skirta 10 tūkst. eurų bauda. Taip pat teismas iš D. Jakubavičiaus atėmė teisę trejus metus dirbti valstybės tarnyboje, tad po Apeliacinio teismo sprendimo politikas neteks pareigų Alytaus rajono savivaldybės taryboje. Bylos duomenimis, D. Jakubavičius, sistemingai klastodamas dokumentus, 2019–2023 m. įgijo Alytaus rajono savivaldybės administracijai priklausantį 8 402 eurų turtą.

Dvylika šalių pareiškė taikysiančios sankcijas prekybai su Izraelio nausėdijomis Vakarų Krante. Kanados, Danijos, Suomijos, Prancūzijos, Islandijos, Airijos, Norvegijos, Lenkijos, Portugalijos, Ispanijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministrų pasirašytame bendrame pareiškime skelbiami ketinimai „nacionaliniu lygmeniu įvesti ir (arba) paremti europinius prekybos prekėmis su pagal tarptautinę teisę neteisėtomis gyvenvietėmis apribojimus“ arba aktyvūs svarstymai imtis šių ir kitų priemonių pagal nacionalines procedūras. Šiuo pareiškimu reaguojama į padažnėjusius Izraelio naujakurių išpuolius prieš palestiniečių kaimus okupuotoje teritorijoje. Liepos mėn. Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių biuras teigė, kad izraeliečių naujakurių išpuoliai ir naujų nausėdijų kūrimas „pasiekė visų laikų rekordą“, todėl šalys privalo imtis veiksmų okupacijai užbaigti. Izraelis nuo 1967 m. yra okupavęs Vakarų Krantą, kur kartu su maždaug trimis milijonais palestiniečių gyvena daugiau nei 500 tūkst. žydų naujakurių.

Budapeštas pranešė išsiunčiantis iš šalies dešimt Rusijos diplomatinės atstovybės darbuotojų. Vengrijos užsienio reikalų ministrė Anita Orban teigė, kad jie „Vengrijoje vykdė veiklą, kuri pagal Vienos konvenciją diplomatams yra nepriimtina“, tačiau nepatikslino, kuo konkrečiai Rusijos diplomatinės atstovybės darbuotojai kaltinami. Ministrė pabrėžė, kad naujoji proeuropietiško konservatoriaus ministro pirmininko Peterio Magyaro vyriausybė tokio žingsnio ėmėsi siekdama apsaugoti Vengrijos „saugumą ir suverenitetą“, tačiau pridūrė, jog šis žingsnis „nereiškia diplomatinių santykių su Rusija nutraukimo“. Reaguodama į šį Budapešto ėjimą, Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė, kad Maskvos atsakas bus „griežtas ir skausmingas“. Po 2022 m. Rusijos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą Vengrija, kitaip nei kitos Europos šalys, Rusijos diplomatų iš šalies masiškai neišsiuntė: tuometis Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas palaikė glaudžius ryšius su Kremliumi.

Pasibaigus trijų dienų paliauboms, skirtoms užtikrinti saugų JAV pasiuntinių vizitą, Rusija vėl ėmė bombarduoti Kyjivą. Per rusų atakas Ukrainos sostinėje žuvo 3 žmonės, dar 19 liko sužeisti. Per naktinę rusų surengtą kombinuotą ataką apgadinta daugiau nei 50 objektų, įskaitant gyvenamuosius pastatus, bendrabutį, mokyklos teritoriją, parduotuves, degalines ir miltų gamybos įmonę, pranešė vidaus reikalų ministras Ihoris Klimenka. Pasak jo, sprogimai Kyjive griaudėjo beveik penkias valandas. I. Klimenkos teigimu, Rusija naktį puolė ir Kyjivo, Charkivo, Dnipropetrovsko, Zaporižios bei Sumų sritis. JAV prezidento Donaldo Trumpo specialieji pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris Kyjive lankėsi rugsėjo 6 d.