ELTA glaustai: Vyriausybė patvirtino programos įgyvendinimo planą, Seimo komisija tirs nepotizmą viešame sektoriuje

Trečiadienį socialdemokrato Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujama Vyriausybė patvirtinto programos nuostatų įgyvendinimo priemonių planą.

Tuo metu Seimo Antikorupcijos komisija nusprendė pradėti tyrimą dėl sisteminių galimo nepotizmo viešajame sektoriuje atvejų, kartu tiriant ir su Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) susijusių asmenų įdarbinimo aplinkybes Kauno rajono savivaldybei pavaldžioje įstaigoje „Raudondvario dvaras“.

Be to, tyrimus vykdantys mokslininkai pranešė aptikę 20 anksčiau dar netyrinėtų plotų Vilniaus arkikatedros sienose ir rūsiuose, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nutarė priimti nagrinėti už antisemitinius pareiškimus nuteisto parlamentaro, „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio kasacinį skundą.

Užsienio aktualijose – 100 JAV dolerių už barelį viršijusi naftos kaina, JAV prezidento sveikinimas Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partijai AfD, paleistas Serbijos parlamentas ir Norvegijos karaliaus laidotuvės.

Socialdemokrato Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujama Vyriausybė patvirtino programos nuostatų įgyvendinimo priemonių planą. Premjeras pabrėžė, kad plane ypatingas dėmesys skiriamas oro gynybos sistemos stiprinimui, o tarp svarbiausių koalicijos prioritetų jis įvardijo šeimos politiką ir demografiją. Be to, ministras pirmininkas pabrėžė norą stiprinti nacionalinį plėtros banką ILTE, didinti pajamas, užtikrinti kokybišką švietimą moksleiviams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Taip pat bus siekiama per dvejus metus tapti elektrą eksportuojančia šalimi, vykdyti elektros linijų kabeliavimą, skirti dėmesį regionams, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtrai. Be to, Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo priemonių plane numatytas siekis, kad žmogaus senatvės pensijos dydis sudarytų bent pusę šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU), šią sumą skaičiuojant „į rankas“. Žadama iki 2028 m. antros pusės patvirtinti Lietuvos visuotinės gynybos modelį bei sudaryti jo įgyvendinimo sąlygas. Vyriausybė taip pat nori spręsti eilių pas gydytojus problemą – sieks, kad ne mažiau kaip 70 proc. gyventojų pas gydytoją specialistą pirminei konsultacijai patektų per ne ilgiau kaip 30 dienų.

Seimo Antikorupcijos komisija nusprendė pradėti tyrimą dėl sisteminių galimo nepotizmo viešajame sektoriuje atvejų, įskaitant su LSDP susijusių asmenų įdarbinimo aplinkybes Kauno rajono savivaldybei pavaldžioje įstaigoje „Raudondvario dvaras“. Dėl to komisijos nariai nutarė bendru sutarimu. LRT Tyrimų skyrius skelbė, kad Raudondvario dvare dirba nemažai su Kauno rajono socialdemokratais susijusių asmenų. Tarp viešai neskelbiamų įstaigos darbuotojų – rajono mero patarėja ir jos sutuoktinis, švietimo ministrės Ramintos Popovienės patarėja Seime, buvusios dvaro direktorės, Kauno rajono socialdemokratų lyderės Snieguolės Navickienės sūnus ir kiti asmenys. Tyrimų skyrius taip pat skelbė, kad premjero Mindaugo Sinkevičiaus sutuoktinė Aistė Sinkevičienė ne tik be konkurso tapo Kauno rajono savivaldybės Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėja, bet ir dirba savivaldybei pavaldžiame Raudondvario dvare.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) palaikė iniciatyvą išbraukti 137-ąjį Konstitucijos straipsnį, draudžiantį Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą. Už tokį sprendimą balsavo 7 Seimo komiteto nariai, 2 – Mišrios Seimo narių grupės atstovas Ignas Vėgėlė bei „aušrietis“ Raimondas Šukys – pasisakė prieš. Svarstymo komitete metu politikų nuomonės išsiskyrė. Vieni teigė, kad sprendimas dėl Konstitucijos pataisų skubotas ir kėlė klausimą dėl patariamojo tautos referendumo. Kiti mano, kad ši priemonė leistų atgrasyti Rusiją. Liepos mėnesį šioms Konstitucijos pataisoms po pateikimo pritarė ir Seimas. Tiesa, sprendimas dar nėra galutinis. 137-asis Konstitucijos straipsnis numato, kad šalies teritorijoje negali būti tiek masinio naikinimo ginklų, tiek užsienio valstybių karinių bazių – tai reiškia absoliutų draudimą, ši nuostata taikoma nepriklausomai nuo NATO kolektyvinės gynybos poreikių ar Rusijos agresijos grėsmės.

Tyrimus vykdantys mokslininkai aptiko 20 anksčiau dar netyrinėtų plotų Vilniaus arkikatedros sienose ir rūsiuose. Anot Lietuvos istorijos instituto (LII) vadovo Aurimo Švedo, šios vietos, kartu ir galima Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vieta, bus tiriama minimalaus lygio invaziniais metodais. Anksčiau restauratorius Saulius Poderis iškėlė hipotezę, jog galima Vytauto Didžiojo palaikų vieta yra Vilniaus arkikatedros mauzoliejaus vakarinėje sienoje esančio XVII a. įrengto įėjimo nišoje. Kaip teigė LII atstovai, šią vietą planuojama tirti spalį pasitelkiant minimalios apimties invazinį tyrimą. Tai būtų daroma gręžiant minėtą Vilniaus arkikatedros sieną iš lauko pusės. Tyrimui numatyta skirti 35 tūkst. eurų. Vis dėlto, kaip teigė A. Švedas, iki šiol atlikti katedros tyrimai dėl natūralių priežasčių buvo fragmentiški, todėl šiemet pradėtus darbus planuojama tęsti kaip ilgalaikę mokslinę programą.

Vilniui tęsiant viešojo transporto parko atnaujinimą, iki metų pabaigos į sostinę turėtų atvykti 81 naujas 18 metrų ilgio triašis troleibusas, o gruodį miestas planuoja galutinai atsisveikinti su senaisiais čekoslovakiškais „Škoda“ troleibusais. Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad pirmieji nauji troleibusai jau pasiekė sostinę, o intensyviau iš gamyklos jie turėtų pradėti važiuoti spalį–lapkritį. Pernai liepą „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) su „Solaris Bus & Coach“ pasirašė 62 mln. eurų vertės sutartį, vienas naujas troleibusas kainuoja apie 770 tūkst. eurų ir talpins iki 110 keleivių. VVT vadovo Igno Degučio teigimu, iki 2027 m. pabaigos Vilnių iš viso turėtų pasiekti 333 naujos viešojo transporto priemonės, tad bus atnaujinta apie 65 proc. parko. Šiuo metu taip pat gaminami 112 elektrinių autobusų, o pirmųjų jų laukiama metų pabaigoje. Savivaldybė taip pat artėja prie sutarties su privačiais vežėjais pasirašymo – planuojama, kad viešojo transporto pasiūla sostinėje išaugs apie 30 proc.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas teigia, kad savivaldybės sprendimas liepą nutraukti sutartis su finansinių sunkumų turėjusia atliekų gamyklos operatore „Energesman“ buvo pagrįstas ir savalaikis. LRT Tyrimų skyriui paskelbus, kad savivaldybė apie bendrovės finansines problemas žinojo dar pavasarį, V. Benkunskas tikino, jog „Energesman“ tuo metu deklaravo galinti atstatyti per gaisrą apgadintą atliekų rūšiavimo gamyklą ir vykdyti savo įsipareigojimus. Sutartys su įmone nutrauktos liepos 10 d., jos finansinei padėčiai blogėjant ir augant atliekų kaupimo, ekologinei bei gaisro rizikai. Dabar gamyklą valdo Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC), o jos atstatymo išlaidos gali tekti Vilniaus regionui. LRT duomenimis, darbai gali kainuoti mažiausiai kelis milijonus eurų, rangovo konkursą planuojama skelbti spalį. Tarp VAATC ir „Energesman“ tebesitęsia teisiniai ginčai.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako nematantis pagrindo Lietuvai politiniais motyvais riboti ar uždrausti keleivinių autobusų reisus į Baltarusiją ir Rusiją. Pasak jo, Vyriausybė turi planą, kaip prireikus riboti ar visiškai uždaryti sieną, tačiau šiuo metu nei Valstybės saugumo departamentas (VSD), nei karinė žvalgyba tokių veiksmų nerekomenduoja. Susisiekimo ministras Juras Taminskas taip pat ragino nepriimti skubotų sprendimų, galinčių vėliau turėti neigiamų pasekmių Lietuvai. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigė, kad galimos atsako priemonės ir jų taikymo sąlygos yra iš anksto numatytos, tačiau poreikio jas aktyvuoti dabar nėra. Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) duomenimis, šiuo metu galioja 29 leidimai reguliariam keleivių vežimui tarp Lietuvos ir Rusijos bei Baltarusijos arba tranzitu per Lietuvą. Latvija nuo 2027 m. planuoja uždrausti reguliarius ir užsakomuosius autobusų reisus į šias šalis bei siekti suderinto sprendimo Baltijos ir Europos Sąjungos (ES) lygiu.

Degalų kainoms Lietuvoje kylant, premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad Vyriausybė galėtų imtis intervencinių priemonių, jeigu pasaulinė naftos kaina ilgesnį laiką viršytų 100 JAV dolerių už barelį. Pasak jo, Lietuva negali daryti įtakos pasaulinei naftos kainai, tačiau užsitęsus aukštų kainų laikotarpiui būtų svarstomos panašios priemonės į taikytas seniau. Anksčiau kaip vienas iš galimų reagavimo mechanizmo aktyvavimo kriterijų buvo minima 2,20 euro už litrą vidutinė dyzelino kaina. Lietuvos energetikos agentūra (LEA) yra vertinusi, kad šiai kainai pasiekus arba viršijus 2,20 euro ribą ir tokiam lygiui išsilaikius bent penkias darbo dienas iš eilės būtų pagrįsta laikinai mažinti akcizą.

Vyriausybė patvirtino Klaipėdos jūrų uosto pietinės dalies plėtros projekto įgyvendinimo tvarką – privatų investuotoją numatoma atrinkti konkurencinio dialogo būdu. Konkursą organizuos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, o potencialių investuotojų atitiktis nacionalinio saugumo interesams bus tikrinama prieš juos pripažįstant laimėtojais. Susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, kad projektas įgyvendinamas pagal planą, o didžiosios teritorijos rangovų atranka turėtų prasidėti 2027 m. antrąjį ketvirtį. Iki 2028 m. pabaigos planuojama suformuoti apie 100 ha naujos uosto teritorijos ir sukurti jai reikalingą infrastruktūrą, o eksploataciją pradėti 2029 metais. Preliminariai projektui reikės apie 600 mln. eurų investicijų, iš kurių ne mažiau kaip 300 mln. eurų turėtų sudaryti privataus investuotojo pradinis įnašas. Kartu numatoma vystyti ir Klaipėdos pietinį aplinkkelį.

„Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas sako, kad po rugpjūčio pabaigoje Lietuvą nusiaubusios audros gali prireikti naujų politinių sprendimų elektros tinklo atsparumui didinti, nes po 2024 m. stichijos numatytų priemonių dabartiniam audrų mastui gali nebepakakti. Pasak jo, 2024 m. planai buvo rengti tam, kad ESO iki 2028 m. galėtų susidoroti su tuometinio dydžio audromis, tačiau šiųmetė stichija buvo maždaug dvigubai didesnė. D. Maikštėno teigimu, gali tekti iš naujo vertinti kabeliavimo, proskynų platinimo, mobilizavimo ir investicijų apimtis. Finansų viceministrė Rūta Carik nurodė, kad „Ignitis grupė“ ministerijai jau pateikė elektros tinklo atsparumo priemonių planą, apimantį kabeliavimą, proskynas, generatorių įsigijimą ir papildomų transformatorinių įrengimą. ESO vadovas Renaldas Radvila teigė, kad trečiadienį elektros tiekimas dar nebuvo atkurtas 571 objekte, o 2024–2028 m. iš viso planuojama sukabeliuoti 2 tūkst. kilometrų elektros linijų. Šiuo metu sukabeliuoti 624 kilometrai, iki metų pabaigos ketinama pasiekti 1 tūkst. kilometrų. Nacionalinio krizių valdymo centro vadovo Vilmanto Vitkausko teigimu, šių metų audros padarinių šalinimo tempas buvo panašus kaip 2024 m., tačiau gedimų ir be elektros likusių vartotojų skaičius buvo beveik dvigubai didesnis. Rugpjūčio 22 d. audros metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 268 tūkst. ESO klientų, tinkle užfiksuota daugiau kaip 9 tūkst. pažeidimų, žuvo vienas žmogus, dar keturi buvo sužeisti.

Regionų administracinis teismas priėmė nagrinėti skundą dėl galimo asmens duomenų saugumo pažeidimo. Šį skundą pateikė apie 1,3 tūkst. fizinių asmenų, kurie tikina patyrę žalą, kai metų pradžioje iš Registrų centro (RC) galėjo nutekėti jų duomenys. Kiekvienas pareiškėjas prašo priteisti po 5 tūkst. eurų neturtinės žalos, taip pat 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Atsakovai byloje nurodomi Lietuvos valstybė, Registrų centras, Migracijos departamentas. Prokuratūra nuo balandžio vidurio tiria incidentą, per kurį iš RC galėjo būti pavogta daugiau nei 600 tūkst. nekilnojamojo turto išrašų, per vagystę paveiktų gyventojų skaičius siekia apie pusę milijono.

LAT nutarė priimti nagrinėti už antisemitinius pareiškimus nuteisto parlamentaro, partijos „Nemuno aušra“ lyderio R. Žemaitaičio kasacinį skundą. Į LAT kreipęsis R. Žemaitaitis siekia panaikinti jam nepalankius žemesnių instancijų teismų sprendimus ir bylą nutraukti. Liepą Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad politikas buvo pagrįstai pripažintas kaltu už neapykantos kurstymą prieš žydų tautybės asmenis ir Holokausto menkinimo. Teismas padidino parlamentarui anksčiau skirtą piniginę baudą – nuo 5 iki 10 tūkst. eurų. Teisėjų kolegija konstatavo, kad R. Žemaitaitis savo įrašais socialiniame tinkle „Facebook“ ne tik skatino neapykantą, bet ir menkino Holokaustą, žydų partizanų veiksmus sutapatindamas su sovietų represijomis prieš lietuvius.

LVAT priėmė nagrinėti aštuonis „Nemuno aušros“ pateiktus skundus dėl VRK sprendimo, kuriuo buvo pripažinta, kad partija ir jos nariai šiurkščiai pažeidė Rinkimų kodeksą. Kaip nurodė teismas, VRK per 14 dienų nuo skundo gavimo dienos turės pateikti atsiliepimus į pareiškėjų skundus bei visus turimus su skundu susijusius dokumentus. Rugpjūtį VRK konstatavo, kad 2024 metų Seimo ir prezidento rinkimų politinės kampanijos metu priimant pinigus iš neteisėtų finansavimo šaltinių „Nemuno aušra“ bei jos lyderis R. Žemaitaitis šiurkščiai pažeidė įstatymą.

Atsinaujinus Irano ir JAV tarpusavio atakoms, naftos kaina pirmą kartą nuo liepos mėn. viršijo 100 JAV dolerių už barelį. Irano Islamo revoliucinė gvardija (IRGC) trečiadienį pranešė atakavusi du JAV laivus, aštuonis naftos tanklaivius ir 10 „reikalavimų nesilaikančių laivų“, mėginusių praplaukti sąsiauriu. IRGC taip pat pranešė smogusi JAV karinei bazei Jordanijoje, taip atsakydama į JAV pajėgų diena anksčiau sunaikintus penkis Irano naftos tanklaivius. Irano užsienio reikalų ministerija smūgius JAV kariniams objektams regione vadino savigyna. Teheranas perspėjo apie tolesnius smūgius tanklaiviams prie JAV sąjungininkų Kuveito ir Bahreino krantų. JAV kariuomenė savo ruožtu teigė reagavusi į Irano ataką prieš amerikiečių karo laivą. Tarptautiniu naftos kainų etalonu laikomos Šiaurės jūros „Brent“ rūšies naftos kaina trečiadienį pasiekė 100,65 JAV dolerio už barelį, rinkoms nuogąstaujant, kad konfliktas sukels naujų naftos tiekimo sutrikimų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasveikino Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partiją AfD su „tikrai didele pergale“ rinkimuose savaitgalį. Prieš imigraciją nusiteikusi, prorusiška ir D. Trumpą remianti AfD Saksonijos-Anhalto žemės rinkimuose surinko beveik 44 proc. balsų ir pažadėjo prieš migrantus pradėti „remigracija ir deportacija grįstą puolimą“. Vokietijos vidaus žvalgybos tarnyba Saksonijos-Anhalto žemėje veikiantį partijos AfD skyrių laiko „dešiniojo sparno ekstremistų“ grupuote. „Jie stiprėja ir daugiau su niekuo nesitaikstys! MGGA!!!“, – socialiniame tinkle rašė D. Trumpas, perfrazuodamas savo judėjimo „MAGA“ pavadinimą ir pritaikydamas jį Vokietijai (angl. „Make Germany Great Again“). Praėjus keletui valandų po šio JAV prezidento pareiškimo, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas atšaukė su juo planuotą pokalbį telefonu. F. Merzo atstovas spaudai atsisakė įvardyti sprendimo atšaukti pokalbį priežastį, tačiau paaiškino, kad kancleris apskritai ne kartą yra pasisakęs prieš „kišimąsi į vidaus politinę padėtį ar jos komentavimą, ypač kalbant apie rinkimus“.

Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius paleido parlamentą ir paskelbė pirmalaikius rinkimus. Eiliniai parlamento rinkimai turėjo vykti tik 2027 m. gruodį, tačiau po beveik dvejus metus trunkančių antivyriausybinių demonstracijų A. Vučičius galiausiai nusprendė skelbti pirmalaikius rinkimus šių metų spalio 25 d. Protestų prieš korupciją judėjimas šalį apėmė po to, kai 2024 m. lapkritį Novi Sado geležinkelio stotyje įgriuvus stoginei žuvo 16 žmonių. Tragedija buvo plačiai siejama su įsišaknijusia korupcija. Pirminiai raginimai atlikti skaidrų nelaimės tyrimą ilgainiui virto reikalavimais surengti pirmalaikius rinkimus. A. Vučičius ne kartą žadėjo juos paskelbti, tačiau datos nenurodydavo.

Osle iškilmingai palaidotas Norvegijos karalius Haraldas V. Gedulo ceremonijoje dalyvavo karališkųjų šeimų nariai bei šalių lyderiai iš viso pasaulio, įskaitant Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą ir Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį. Haraldas V mirė rugpjūčio 28 d., būdamas 89-erių. Jo 53 metų sūnus Haakonas automatiškai perėmė sostą ir tapo karaliumi Hokonu VIII.