VK paskelbė 2026 m. rudens rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitą, kurioje apžvelgiama, kas per pastarąjį pusmetį pasikeitė įgyvendinus audito rekomendacijas ir kokių svarbių pokyčių vis dar nepavyko pasiekti.
Kaip pranešama, artimiausio pusmečio prioritetai – stiprinti valstybės atsparumą: tobulinti rezervų valdymą, stiprinti priešgaisrines pajėgas ir prevenciją bei priimti sprendimus dėl Jūrinio vėjo elektrinių parko projekto tęstinumo.
„Kiekviena įgyvendinta rekomendacija – tai išspręsta problema ir pagerintas žmonių gyvenimas. Tačiau privalome atvirai konstatuoti: vidutiniškai 19 mėnesių vėluojantys sprendimai nėra tik statistika. Tai nepasiekti valstybės tikslai ir nerealizuotas potencialas. Negalime teisintis vien užsitęsusiais teisėkūros ar IT procesais, kai kalbame apie valstybės atsparumą ir gyventojų gerovę. Kiekvienas vėlavimas didina rizikas valstybei ir žmonėms“, – pranešime cituojama valstybės kontroli/erė Irena Segalovičienė.
Tikrino šalies institucijų pasiruošimą krizės atvejui: išryškėjo esminės spragos
Skelbiama, jog per pastarąjį pusmetį reikšmingiausių pokyčių pasiekta socialinės apsaugos srityje. VK teigia, jog sustiprinus paramą šeimynoms ir sudarius geresnes sąlygas be tėvų globos likusiems vaikams, 2025 m. šeimos aplinkoje globojamų vaikų dalis išaugo iki 82,8 proc. (2021 m. – 77 proc.).
Anot VK, dar svarbiau tai, kad vyresnių nei 10 metų negalią ar sveikatos problemų turinčių vaikų globa šeimose padidėjo nuo 67,8 proc. (2021 m.) iki 72 proc. (2025 m.).
Teigiama, jog pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje taip pat tapo labiau prieinama – specializuotą kompleksinę pagalbą gavo 82 proc. asmenų, dėl kurių gauti policijos pranešimai (2022 m. tokių asmenų buvo 22 proc.), o kontaktiniu būdu teisininko ir psichologo pagalbą gaunančių nukentėjusių asmenų dalis išaugo kelis kartus.
VK teigiamus pokyčius fiksuoja ir kitose srityse: griežtinant priėmimą į aukštąsias mokyklas, užtikrinta geresnė studijų kokybė, sustiprintas viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų valdymas, o Generalinės prokuratūros veikla perorientuota į greitesnį ikiteisminių tyrimų atlikimą.
Susiję straipsniai
Tiesa, iki šio rudens laiku liko neįgyvendintos 93 rekomendacijos. VK parengtos ataskaitos duomenys rodo, kad šie vėlavimai apima platų sričių spektrą, tarp kurių stringa ir gyvybiškai svarbūs valstybės bei gyventojų saugumo sprendimai.
Anot auditorių, priešgaisrinės apsaugos srityje vis dar fiksuojami tie patys iššūkiai: 2025 m. reikalavimus atitiko tik 25 proc. Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesių budinčių pamainų (2020 m. – 19 proc.), o tikrinamuose objektuose gaisrų skaičius nesumažėjo – 2020 m. juose kilo 188 gaisrai, o 2025 m. – 189.
Institucijos duomenimis, sveikatos apsaugoje laiku priimtų sprendimų dėl paraiškų kompensuoti vaistus dalis padidėjo nuo 8 proc. 2023 m. iki 28 proc. 2026 m., tačiau vis dar beveik trys ketvirtadaliai sprendimų dėl vaistų įtraukimo į kompensuojamųjų sąrašus vėlavo daugiau nei pusmetį (nuo 184 iki 616 dienų), taip užkertant kelią pacientams greičiau gauti reikiamą gydymą.
Be to, elektroninių nusikaltimų prevencija vis dar nėra tinkamai užtikrinta – kaip teigia VK, šioje srityje trūksta tarpinstitucinio planavimo, koordinavimo ir poveikio matavimo. Šalia šių problemų išlieka ir kitų iššūkių, tokių kaip nepasiektas šalies miškingumo lygis ir stringantys sprendimai dėl antstolių išlaidų dydžių.
Institucija pabrėžia, kad siekiant didinti valstybės saugumą, finansinį ir energetinį atsparumą – reikalingas nuoseklus strateginis planavimas ir atsakomybių išgryninimas.
Teigiama, jog rengiant 2028–2034 m. Nacionalinį pažangos planą, siekiamą pažangą būtina suderinti su valstybės finansinėmis galimybėmis. Vienas svarbiausių artimiausio pusmečio prioritetų – valstybės rezervų kaupimą ir naudojimą grindimas aiškiais principais: turi būti nustatyta, kokio dydžio rezervai yra pakankami, kokioms rizikoms amortizuoti jie skirti ir kaip turėtų būti formuojami ilgalaikėje perspektyvoje.
Pasak VK, svarbių sprendimų laukiama ir energetikos srityje. Pirmojo jūrinio vėjo parko valdymas jau perduotas projekto bendrovei, atlikta projekto vidinių ir išorinių veiksnių analizė, numatyti galimi projekto įgyvendinimo scenarijai, o iki metų pabaigos turėtų būti priimti galutiniai duomenimis pagrįsti sprendimai dėl jo tęstinumo.
VK, siekdama didesnio atvirumo ir analitinių galimybių plėtros, atvėrė naują interaktyvų atvirų duomenų įrankį – „Viešojo sektoriaus apžvalga“.
Teigiama, jog šis įrankis suteikia galimybę vienoje vietoje matyti naujausią informaciją – stebėti, kaip įgyvendinamos auditų rekomendacijos, kokie reikšmingi pokyčiai jau pasiekti ir kokius veiksmus institucijos dar turi atlikti reikšmingiems pokyčiams pasiekti.