ELTA glaustai: Seimo rudens sesijos pradžia, ESO vadovo pasitraukimas, seksualinių nusikaltėlių registras

Ketvirtadienį paskelbta apie „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovo sprendimą trauktis iš pareigų, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė beveik 800 mln. eurų vertės Šeimos paketą, kuriuo siekiama spręsti demografines problemas.

Teismui perduota byla dėl galimos sisteminės korupcijos ir finansinių nusikalstamų schemų Vilniaus regiono atliekų tvarkymo srityje.

Užsienio aktualijose – iki 2,5 proc. ECB padidinta bazinė palūkanų norma, pražūtingas gaisras laive Kinijos uoste ir šilčiausias rugpjūtis stebėjimų istorijoje.

Parlamente prasidėjo Seimo rudens sesija. Sesijos darbų programos projektą pristatė Seimo pirmininkas Juozas Olekas, Vyriausybės teikiamus įstatymų projektus – premjeras Mindaugas Sinkevičius, savo inicijuotus dokumentus apžvelgė parlamentinių frakcijų seniūnai. Rudens sesijos darbų programoje – daugiau kaip 550 teisės aktų projektų (be lydimųjų). Vyriausybė į sesijos darbų programą pasiūlė įrašyti 127, prezidentas Gitanas Nausėda – 10, Seimo nariai (frakcijos) – daugiau kaip 330 teisės aktų projektų. Sesijos darbų programos projektą pateikimo stadijoje parlamentarai palaikė bendru sutarimu.

Dokumentą turėtų svarstyti visos frakcijos, o Seimo salėje jis vėl atsiras rugsėjo 22 d. Tiek valdantieji, tiek opozicija kaip pagrindinius prioritetus nurodo gynybą ir demografinių problemų sprendimą.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad Lietuvai yra žinoma apie planuojamą specialiojo Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinio Johno Coale'o vizitą Baltarusijoje, tikėtina, kad jis lankysis ir Vilniuje. Vis dėlto Vyriausybės vadovas kol kas nėra tikras, ar jam pačiam pavyks susitikti su J. Coale'u. Pasak M. Sinkevičiaus, kitą savaitę jis planuoja vykti į Ukrainą, todėl abiejų pareigūnų vizitai gali sutapti. Skelbiama, jog J. Coale'as rugsėjo 14 d. planuoja atvykti į Baltarusiją. Vienas pagrindinių numatomo vizito tikslų – pasiekti dar vienos politinių kalinių grupės išlaisvinimą. Pastarąjį kartą Minske D. Trumpo pasiuntinys lankėsi kovą.

Opozicijai keliant klausimus, ar Seimo vicepirmininkės pareigas toliau gali eiti „aušrietė“ Daiva Žebelienė, kurios namuose teisėsauga atliko kratą, pati politikė ragina sulaukti atsakymų iš teisėsaugos institucijų. Seimo narė sakė situaciją aptarusi su parlamento vadovu Juozu Oleku, kurį informavo, kad teisėsaugos pareigūnai atliko procesinius veiksmus, o įtarimai jai nepareikšti.

Savo ruožtu „Nemuno aušros“ pirmininkas teigė nematąs pagrindo, kodėl bendrapartietė turėtų trauktis iš pareigų. Antradienį prokuratūra pranešė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą dėl automobilių nuomos partijai „Nemuno aušra“ aplinkybių, atliktos kratos penkių „aušriečių“ gyvenamosios vietose. Tarp jų buvo ir Seimo vicepirmininkė D. Žebelienė.

Seimas po pateikimo pritarė įstatymo pataisoms dėl viešo seksualinių nusikaltėlių registro. Už projektą po pateikimo balsavo 98 Seimo nariai, prieš 1, o susilaikiusiųjų nebuvo. Tolesniam svarstymui projektas į Seimo salę grįš lapkričio 5 dieną. Šias pataisas rugpjūtį registravo Seimo pirmininkas Juozas Olekas ir kelios dešimtys Seimo narių, didžiąją dalį jų sudaro valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos atstovai.

Politikai siūlo įteisinti viešą asmenų, nuteistų už nusikalstamas veikas prieš vaikus, sąrašą, kuriame būtų skelbiamas žmogaus vardas, pavardė, gimimo metai, savivaldybė, kurioje jis gyvena, bei apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo data. Sąrašas būtų prieinamas visiems internetu, be registracijos. Numatoma, kad nusikaltėlių duomenys viešame sąraše būtų skelbiami penkerius metus nuo bausmės atlikimo arba paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pabaigos. Vėliau jie turėtų būti pašalinti.

Po rugpjūčio audros šimtams gyventojų vis dar neturint elektros, „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas Renaldas Radvila traukiasi iš pareigų. Šį prašymą jis pateikė bendrovės valdybai. Finansų ministerijos, kuri valdo valstybinę „Ignitis grupę“ ir kuriai priklauso ESO, vadovas Taurimas Valys Eltai teigė palaikantis tokį vadovo sprendimą. Politikai klausimus dėl ESO vadovo atsakomybės ėmė kelti po to, kai rugpjūčio pabaigoje praūžus audrai elektros šalyje neturėjo tūkstančiai vartotojų, tiekimas visiems vartotojams vis dar neatkurtas – sudėtingiausia situacija Utenos rajone. Premjeras anksčiau sakė, kad artėjama prie ribos, kai teks vertinti atsakomybę dėl to, kodėl elektros tiekimo atkūrimas užtruko taip ilgai.

Vyriausybė naujajame Šeimos priemonių pakete siūlo nemokamus pietus visiems mokiniams nuo penktos iki dešimtos klasės, numato būsto finansavimo programą regionuose, skirti išmokas po emigracijos į šalį nuolat gyventi grįžusioms šeimoms. Viso demografijos iššūkiams spręsti skirto paketo, kai kurių jame numatytų priemonių įsigaliojimą nustatant nuo 2029-ųjų, vertė sudaro beveik 770 mln. eurų. Paketą iš viso sudaro devynios priemonės. Brangiausia paketo priemonė – nemokami pietūs kiekvienam mokiniui, tam iš viso numatoma etapais skirti 375,9 mln. eurų, tai iš viso paliestų 160 tūkst. vaikų.

Siūlomos didesnės vaiko priežiūros išmokos, lankstesnė jų tvarka – tam numatytas 123,6 mln. eurų finansavimas, dar 11,3 mln. eurų – didesnėms išmokoms tėvams, kurie prižiūri sergančius vaikus. Pirmojo būsto programai šeimoms pakete iš viso numatoma skirti 67 mln. eurų, iš jų papildomai 50 mln. eurų per metus – regionų būsto programai.

Taip pat suplanuota didinti pensijos kaupimo taškų skaičių tėvams, auginantiems vaikus, taip suteikiant daugiau garantijų. Pasak ministrės Ingos Ruginienės, didžioji dalis paketui reikalingų išlaidų bus numatyti kitų metų biudžete, tačiau didesnis vaiko išmokų finansavimas – nuo 2028-ųjų. Šeimos pakete – ir parama į Lietuvą iš užsienio grįžtančioms šeimoms. Kritikos šiam paketui jau išsakė opozicija – teigė, kad našta perkeliama ateities valdantiesiems.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika, sako, kad priimtas sprendimas tikrinti visų – tiek maistinių, tiek pašarinių – per Lietuvą tranzitu gabenamų rusiškų grūdų kilmę padės užkardyti vogtų Ukrainos žemės ūkio kultūrų eksportą. K. Mažeikos teigimu, šiuo metu ir kitos Baltijos šalys nori imtis tokių pat priemonių ir tikrinti grūdų mėginius, tam valstybės nori išnaudoti Lietuvos turimą bazę.

Pasak jo, taip pat kreiptasi į šalies verslininkus, prašant atsisakyti teikti krovos paslaugą įmonėms, kurios turi sąsajų su Rusija arba Baltarusija. Ministro teigimu, yra ir kitų pasiūlymų, kurie padėtų spręsti grūdų tranzito problemas, jeigu kilmės tikrinimas iki galo nepasiteisintų. Jau skelbta, kad Latvijos vyriausybė planuoja įvesti 300 proc. muito tarifą grūdų kroviniams iš Rusijos bei Baltarusijos ir tokių grūdų perdirbimui, taip pat sukurti mechanizmus, leidžiančius atpažinti ir taikyti sankcijas galimai vogtiems Ukrainos grūdams. Anot K. Mažeikos, tai būtų pervežimo mokestis, kurį Lietuvos geležinkelių bendrovė turėtų taikyti visiems – taip pat ir lietuviškai produkcijai.

Pirmajame Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kolegijos posėdyje aptartas mechanizmas, pagal kurį bus paskirstyta 20 mln. eurų parama ūkininkams. Kaip teigė žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika, institucijos skaičiavimai rodo, jog vienam ūkininkui gali tekti iki 4,5 tūkst. eurų paramos. Anot jo, ūkininkai išmokų galėtų sulaukti jau spalio pabaigoje arba lapkričio mėnesį. Vėliau, kolegijos posėdyje diskutuojant apie šią priemonę, įvairių sričių ūkininkų atstovai reiškė nuogąstavimus bei piktinosi, kad parama jų sektoriui bus nepakankama.

Tarp tokių – Kiaulių augintojų asociacija. Tiesa, tiek ūkininkai, tiek ŽŪM atstovai sutiko, kad 20 mln. eurų parama apskritai nėra pakankamai didelė, todėl neišvengiama, jog finansavimo užteks ne visiems. ŽŪM kolegija – naujas patariamasis institucijos organas, prie kurio buvo prijungtos iki šiol atskirai veikusios Žemės ūkio mokslo taryba ir Maisto taryba.

Teismas pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje komikas Artūras Orlauskas yra kaltinamas televizijos ir radijo laidų vedėjo Algirdo Ramanausko šmeižimu. A. Orlauskui kaltinimai šmeižimu pateikti dėl 2024 m. lapkritį internetinėje laidoje „OpTV“ paskelbtos informacijos.

Kaip nurodė prokuroras, komikas paskleidė apie A. Ramanauską tikrovės neatitinkančią informaciją, nurodydamas kad nukentėjusysis iš Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos buvo atleistas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, A. Orlauskas kaltinimų susilaukė ir dėl teiginių apie tai, kad A. Ramanauskas esą neišmokdavo tekstų, numatytų pagal scenarijus, dėl ko neva jo kolegoms tekdavo dirbti viršvalandžius. Teisme A. Orlauskas teigė kaltės nepripažįstantis. Tuo metu nukentėjusysis A. Ramanauskas akcentavo niekada neturėjęs problemų su alkoholio vartojimu ir pabrėžė, jog yra labai nustebęs dėl A. Orlausko paskleistų esą melagingų teiginių apie jį.

Teismui perduota byla dėl galimos sisteminės korupcijos ir finansinių nusikalstamų schemų Vilniaus regiono atliekų tvarkymo srityje. Anot teisėsaugos, byloje kaltinimai pareikšti dviem buvusiems bendrovės „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras“ (VAATC) darbuotojams, jiems talkinusiam tarpininkui, keturiems įmonių atstovams bei vienam juridiniam asmeniui – atliekų išvežimu užsiimančiai įmonei.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, VAATC darbuotojai, kaip įtariama, veikdami bendrininkų grupėje ir siekdami turtinės naudos sau bei kitiems asmenims, iš verslo subjektų, užsiimančių atliekų tvarkymu, reguliariai priimdavo kyšius už tai, kad į Vilniaus regiono sąvartyną pristatytos atliekos būtų priimamos pažeidžiant nustatytą tvarką. Kaip pranešė teisėsauga, nustatyta, kad nuo 2022 m. lapkričio iki 2023 m. gegužės VAATC darbuotojams ir jiems talkinusiam tarpininkui iš viso buvo perduota ne mažiau kaip 162 tūkst. eurų kyšių.

Valstybinės institucijos gavo pranešimus, kuriuose grasinama susprogdinti šešias sostinės mokyklas. Policija susisiekė su mokymo įstaigomis, į jas išvyko patruliai – reali grėsmė nebuvo nustatyta. Visose mokyklose mokymo procesas buvo tęsiamas, išskyrus vieną gimnaziją, kuri savo sprendimu evakavo moksleivius. Anot teisėsaugos, institucijas pasiekusiuose elektroniniuose laiškuose, kuriais grasinta susprogdinti mokyklas, minima religinė tema. Policijos teigimu, panašius grasinimus gavo ir kitos Baltijos šalys. Tai ne pirmas kartas, kai šalies institucijos sulaukia laiškų apie galimai padėtus sprogmenis. Pastarąjį kartą šimtų pranešimų apie galimus sprogmenis ugdymo įstaigose sulaukta birželio 1 d., prasidėjus brandos egzaminų sesijai.

Reaguodamas į didėjančią infliaciją, Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį antrą kartą šiais metais padidino palūkanų normas. Po ECB valdančiosios tarybos susitikimo Berlyne skelbiama, kad indėlininkams ir bankams svarbi bazinė palūkanų norma buvo padidinta nuo 2,25 proc. iki 2,5 proc. Rugpjūčio mėnesį vartotojų kainos euro zonoje buvo 3,3 proc. didesnės nei prieš metus – infliacija pasiekė aukščiausią lygį nuo 2023 m. rugsėjo ir gerokai viršija ECB nustatytą 2 proc. vidutinės trukmės tikslinį rodiklį.

Infliacijos augimą paskatino karo Irane sukeltas naftos kainų šuolis: vairuotojai jo pasekmes jaučia degalinėse, o būsto savininkams tenka daugiau mokėti už šildymo kurą. Anksčiau šįmet ECB valdančioji taryba bazinę palūkanų normą didino birželį – nuo prieš tai maždaug metus galiojusios 2 proc. iki 2,25 proc.

Rytų Kinijos uoste prisišvartavusiame su užsienio šalies vėliava plaukiojančiame krovininiame laive kilus gaisrui žuvo mažiausiai 25 žmonės. Pasak Kinijos žiniasklaidos, prieš įsiplieskiant gaisrui laive buvo 42 žmonės, jis į uostą buvo atplaukęs techninės priežiūros darbams. Prezidentas Xi Jinpingas paragino skubiai vykdyti paieškos ir gelbėjimo operacijas ir „pabrėžė būtinybę (...) griežtai patraukti atsakingus asmenis atsakomybėn“. Laivų sekimo svetainės „MarineTraffic“ duomenimis, „Ocean Melody“ yra 190 metrų ilgio balkeris, plaukiojantis su Liberijos vėliava. Pasak „MarineTraffic“, jis yra prisišvartavęs Čingdao.

Praėjęs mėnuo buvo šilčiausias rugpjūtis pasaulyje nuo stebėjimų pradžios, pranešė Europos Sąjungos (ES) programos „Copernicus“ klimato kaitos tarnyba. Vidutinė oro temperatūra rugpjūtį siekė 16,96 laipsnio Celsijaus. Tai buvo ir šilčiausias kada nors užregistruotas mėnuo – kartu su 2023 m. liepa. Praėjusį mėnesį pasaulio vandenynai taip pat pasiekė šilumos rekordą.

Vidutinė jūros paviršiaus temperatūra siekė 21,07 laipsnio Celsijaus – buvo viršytas ankstesnis 20,98 laipsnio Celsijaus rugpjūčio rekordas, užfiksuotas 2023 metais. Pasak „Copernicus“, rekordiškai aukštų temperatūrų priežastis yra visuotinis atšilimas, kurį lemia iškastinio kuro deginimas, taip pat sparčiai kylančios jūros paviršiaus temperatūros pusiaujo Ramiajame vandenyne, susijusios su stipriu El Ninjo reiškiniu.