„Iš to, ką mes matome, vis drąsiau galima pasakyti vieną labai paprastą dalyką – 2030 metais turėti pilno operacinio pajėgumo Lietuvos diviziją gali būti tikslas nepasiektas“, – žurnalistams Seime teigė L. Kasčiūnas.
„Įsigijimų tempai ir ginkluotės atvykimo grafikas. Jis yra toks, kad gali būti, kad mums reikės pripažinti, kad tas planas jau nepavyks netgi 2026 metų pabaigoje. (Reikia – ELTA) susėsti kartu, pažiūrėti, ką šioje vietoje galime padaryti, kad planas pavyktų“, – paklaustas, kodėl taip mano, atsakė jis.
Politikas sako, kad konservatoriai palaikytų valdančiųjų planus supaprastinti gynybos įsigijimus. Vis tik, pasak jo, to gali neužtekti.
Atsakė, kiek esame pasirengę gintis: pasiūlymai skamba tik iš visuomenės
„Bet mums reikia labai aiškiai susėsti visiems ir išsiaiškinti, ką reikia padaryti, kad būtų ne tik procedūros, bet ir pajėgumai būtų sukurti“, – dėstė jis.
Anot L. Kasčiūno, kitąmet Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos (ES) Tarybai, būtų galima kelti klausimus dėl skolinimosi gynybos poreikiams išlygos pratęsimo.
„2028 metais baigiasi ES išlyga dėl skolinimosi gynybos poreikiams, tai yra lengvatinis skolinimasis, jis mums leidžia pasiskolinti pigiau. Labai noriu paklausti, ar dabar yra kokia nors iniciatyva Vyriausybėje, pavyzdžiui, finansų ministro, kad jis važiuotų į ES ir keltų klausimą, ar šią išlygą būtų galima pratęsti? Tą reikia daryti 2026 metais, o ne 2028 metais“, – sakė politikas.
„Gal mes ir pirmininkavimą savo galime išnaudoti šiam reikalui? Negirdžiu, kad pirmininkavimas skambėtų šita tema“, – pabrėžė jis.
Susiję straipsniai
Pernai Valstybės gynimo taryba priėmė sprendimą 2026–2030 m. krašto apsaugai kasmet skirti 5–6 proc. BVP. Toks finansavimo lygis numatytas siekiant iki 2030 metų išvystyti nacionalinę diviziją, sustiprinti oro gynybos pajėgumus bei sudaryti sąlygas priimti Vokietijos brigadą Lietuvoje.
ELTA primena, kad Valstybės kontrolės auditas parodė, jog neįvykusių ginkluotės ir karinės įrangos pirkimų dalis išaugo nuo 24 proc. 2023 m. iki 59 proc. pernai.
Auditorių vertinimu, tai lėmė pasikeitę poreikiai, neparengti operaciniai reikalavimai, laiku nepateikti tiekėjų pasiūlymai arba perkančiosioms organizacijoms nepriimtinos kainos.
Valstybės kontrolė taip pat nustatė, kad sprendimų priėmimas vykdant dalį įsigijimų užtrunka – 42 proc. vertintų pirkimų derinimas su patariamosiomis institucijomis truko nuo 30 iki 374 dienų, nors rekomenduojama maksimali viso tarptautinio pirkimo trukmė turėtų neviršyti 180–240 kalendorinių dienų.
Krašto apsaugos ministerija pranešė rudenį Vyriausybei teiksianti projektus, kurie padės efektyvinti gynybos įsigijimų procesus.