Politikas pateikė prašymą pradėti tyrimą dėl galimo neteisėto veikimo pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, kuris nurodo, kad tas, kas necenzūriniais žodžiais, įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis ar kitais nepadoriais veiksmais sutrikdė valstybės pripažintos religinės bendruomenės ar bendrijos pamaldas ar kitas apeigas arba iškilmes, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.“
Liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen į akciją reagavo kritiškai.
„Kiaulės galva prie mečetės yra užribis. Ir tai neturi nieko bendro su vietinių žmonių susierzinimu. Tai sąmoningas kitos religijos žeminimas ir konflikto eskalavimas“, – rašė ji feisbuke.
Kaune vyksiančios LGBTQIA+ eitynės neapsiėjo be incidentų: užfiksavo, kaip sulaikomas vyras
Anot politikės, normalu reikalauti, kad atvykę žmonės integruotųsi, mokytųsi lietuvių kalbos ir gerbtų mūsų valstybės taisykles. Reikia spręsti ir labai konkrečias problemas prie Kauno mečetės – dėl automobilių, maldų lauke ir nepatogumų aplinkiniams. Bet tyčiotis iš žmonių jų maldos metu nėra nei apie migracijos politiką, nei apie rūpestį savo miesto jaukumu.
„Lietuva gyvena šalia valstybės, kuri daugybę metų investuoja į mūsų visuomenės skaldymą. Lietuva, įvelta į nesibaigiančius vidaus karus, yra mūsų priešų svajonė. O jei nesantaika virsta smurtu – tai dviguba jų pergalė ir mūsų pralaimėjimas.
Susiję straipsniai
Taip, atvykimas į Lietuvą reiškia aiškias pareigas: laikytis įstatymų, mokytis kalbos, gerbti šalį, kurioje gyveni.
Tačiau tai yra abipusė sutartis. Mes turime teisę reikalauti pagarbos savo valstybei. Bet mūsų valstybės taisyklės lygiai taip pat saugo čia teisėtai gyvenančio žmogaus orumą ir jo teisę nebūti persekiojamam dėl tautybės ar religijos“, – dėstė V. Čmilytė-Nielsen.
„Nacionalinio susivienijimo“ narys Vytautas Sinica taip pat neliko nuošalyje.
„Mačiau, kolektyvinis Raskevičius rašo, kad Sinica sukurstė lietuvius nekęsti imigrantų ir yra kaltas dėl baikerių akcijos prie Kauno mečetės, kur jie visaip triukšmavo musulmonų pamaldų metu. Noriu labai aiškiai pasakyti kelis dalykus:
1) akcijos nerengiau ir nedalyvavau, nesu baikeris, niekas ir nekvietė;
2) ne sukursčiau neapykantą, o pažadinau rūpestį vykstančiu tautos pakeitimu svetimšaliais. Kuo didžiuojuosi, jau vien tuo man tas laikas Seime atrodo prasmingas;
3) visos teisėtos ir nesmurtinės priemonės tautai parodyti, ko ji nenori ir netoleruos, yra leistinos. Ar negražu taip elgtis? Negražu. Ar privalo būti gražu? Neprivalo. Islamas yra agresyvi religija ir arba mes kaip tauta parodysime, kad jo augimo šalyje nepageidaujame ir čia svetinga jam nebus, arba jis augs ir bus, o po to dominuos. Niekur nebus kitaip.
4) nenoriu tokių akcijų kaip šiandien prie mečetės, bet kad jų nebūtų, politinė valdžia turi sustabdyti migraciją. Žmonės neturi toleruoti pokyčių, kuriems nepritaria. Jeigu žmonės nenori imigracijos, o ji vis tiek vyksta, žmonės priešinasi kaip išmano. Kuo adekvatesnė bus politika, tuo mažiau reikės nepasitenkinimui reikštis kitais būdais.
5) šiandien Kauno mečetė yra faktiškai užgrobta, jos aplinkoje (ne jos viduje) vykstančios garsios pamaldos trukdo aplinkiniams, masinis neteisėtas parkavimas trukdo aplinkiniams, dar daugiau, masiniai migrantų susibūrimai nejaukūs vietiniams, ypač moterims. Kažkam tai atrodo smulkmenos? Lietuvos piliečiams turi būti saugu ir jauku Lietuvos miestuose. Lietuvos piliečiai patys sprendžia, kas jiems tą nesaugumo jausmą sukelia.
Geriausias santarvės, tvarkos ir saugumo garantas – mažinti musulmonų imigrantų skaičių šalyje. Žmonės siunčia aiškų signalą, o formas pasirenka pagal save ir galiojančius įstatymus“, – rašė politikas.
Europarlamentas Aurelijus Veryga klausė:
„Kas čia buvo? Nieko.
Vyrai matyt atvažiavo pasikalbėti su muftijumi apie tas neva tai visų Lietuvos vyrų turimas meilužes.
Vyrai skandavo: „Lietuva!“. Negalima?
Blogai, kad užsidengė veidus. Bet burkos nieko tokio?“
A. Veryga laikosi pozicijos, kad taikus, nesmurtinis protestas turi teisę būti taip pat, kaip turėjo teisę būti visi kiti protestai.
„O bendruomenė, kuri nusprendė, kad paaiškins, kaip kauniečiai ar kiti Lietuvos gyventojai turi gyventi savo šalyje, kaip turi elgtis, rengtis, bučiuotis, mylėtis ir pan., turi suprasti, kad, ačiū Dievui, čia ne Briuselis ir tie visi triukai su „lygybe ir teisėmis“ nepaeis. Ir Žalimas čia nepadės.
Kauno mečetė turi būti gražinta Lietuvos totoriams. Tiems, kam ir buvo pastatyta“, – komentavo EP narys.
O štai jo minėtas kolega EP Dainius Žalimas išsakė visai kitokias mintis:
„Galima turėti pačią griežčiausią nuomonę apie migraciją, galima diskutuoti apie problemas, kurias gali sukelti nesėkminga imigrantų integracija, galima kritikuoti visas religijas ir protestuoti. Visa tai yra visiškai normali demokratinės politikos dalis.
Bet susirinkti prie maldos namų tuo metu, kai žmonės meldžiasi, specialiai triukšmauti, trukdyti, bauginti ir atsinešti kiaulės galvą (žinant, ką ji reiškia šios religijos kontekste) yra tiesiog chamizmas, kuris neturi nieko bendra su patriotizmu“.
Jis minėjo Prancūzijos policijos tyrimą, kuris rodo, kad už panašių akcijų gali kyšoti užsienio žvalgybos, pirmiausia – Rusijos, ausys.
Kaip ir V. Čmilytė-Nielsen D. Žalimas akcentavo, kad „tokio pobūdžio įtampos naudingos tai šaliai, kurios tikslas supjudyti įvairias mūsų visuomenės grupes kurstant ir rasinę, tautinę bei religinę neapykantą. Racionaliai tokias akcijas paaiškinti labai sunku, nes teisinėje valstybėje viešosios tvarkos ar maldos namų nuosavybės klausimai taip nesprendžiami.
Tai tikrai nėra diskusija apie multikultūralizmą ar islamą. Elementarios žmogiško padorumo taisyklės sako, kad neinama prie svetimų maldos namų tyčia trukdyti žmonėms melstis. Lygiai tą patį sakytume, jei kas nors taip elgtųsi prie bažnyčios, sinagogos ar cerkvės.“
Politikams jis priminė, kad žodžiai turi pasekmes. „Kai nuolat kurstomos baimės ir ištisos žmonių grupės vaizduojamos kaip grėsmė, keičiasi ribos to, kas viešojoje erdvėje pradedama laikyti leistina. Politikų atsakomybė yra ne tik už tai, ką jie patys daro, bet ir už ribas, kurias savo žodžiais padeda nustatyti viešojoje erdvėje. Ir, aišku, už Lietuvos priešams naudingos tarpusavio neapykantos kurstymą“.
Politikė iš Lietuvos žaliųjų partijos Ieva Budraitė akciją prie mečetės vadino „pasibjaurėtina provokacija“.
„Sąmoningai trikdyti pamaldas ir atnešti kiaulės galvą?!?!
Čia nei jėgos, nei drąsos, nei juo labiau patriotizmo įrodymas. Tai – atviras siekis pažeminti ir išprovokuoti konfliktą“, – dėstė ji feisbuke.
Pasak I. Budraitės, tikėjimo laisvė negali priklausyti nuo to, ar daugumai patinka konkreti religija. Ji arba galioja visiems, arba tampa privilegija.
Anot politikės, ypač ciniška tuo pat metu skanduoti „Lietuva“: „Lietuvos vardas neturi būti naudojamas kaip grasinimas šalia mūsų gyvenantiems žmonėms“.
„Prie Kauno mečetės atnešta kiaulės galva. Gal rytoj pradėsim musulmonus jau ir su lazdomis mušti?“, – klausė politikas Tomas Vytautas Raskevičius.
Jo nuomone, tam tikri Seimo nariai – pirmiausia, Laurynas Kasčiūnas ir Vytautas Sinica – vykdo sistemingą Lietuvos radikalizaciją.
„Nors įmitusiais veideliais pastarieji postringauja apie būtinę „nekariauti kultūrinių karų“ išorės grėsmės akivaizdoje, jų siūloma darbotvarkė, būtent – visuomenės skaldymas, visuomenės baimių instrumentalizavimas ir „atpirkimo ožių“ ieškojimas nerimo akivaizdoje – yra tiesioginis kultūros karo pavyzdys.
Šiandien jie tą karą kariauja prieš imigrantus, rytoj pradės kariauti prieš savus.
Lietuva tikrai gali geriau negu šita kiaulės galva“, – rašė T. V. Raskevičius.
Konservatorius Matas Maldeikis padarė išvadą: mes, visuomenė, šią savaitę neišlaikėme dar vieno egzamino.
„Vaikinai, kai kurie su nacistine simbolika ant kūno, skambant su Wehrmachto dainoms jau neša kiaulės galvas prie maldos namų. Tai juk musulmonai, sako daugelis. Nelabai ir žmonės, suprask tarp eilučių.
Nieko nauja. Taip visada tikrinamos ribos. Šiandien musulmonai. Vėliau bus žydų bendruomenės. Paskui ateis ir kitų eilė.
Kiekvieną kartą visuomenė tikrinama kiek toli galima nueiti žeminant kitą, kol dauguma vis dar ras tam pateisinimą. Ekonominis migrantas negali būti pateisinimas kiaulės galvai ir nacių muzikai.
Mano visuomenė piktėja ir radikalėja. Viduriniai pirštai ilgėja, gebėjimas matyti kitame žmogų trumpėja. Vis mažiau galvojama apie kainą visuomenei bei valstybei.
Pasiteisinimas randamas, kad mums reikia telktis grėsmės akivaizdoje. Suskaldyta visuomenė yra silpna visuomenė ir Respublika.
Blogai baigsim, ponai ir ponios. Laikykit tai anonsu“, – rašė M. Maldeikis.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas kalbėjo apie tai, kad demokratinė valstybė reiškia žmogaus teises ir laisves, skirtingų nuomonių ir tikėjimų toleravimą, daugumos teisę priimti sprendimus gerbiant mažumos teises ir, svarbiausia, įstatymų viršenybę.
„Geresnės santvarkos ir valdymo formos niekas nerado, tad turime gerbti kitą žmogų, jo tikėjimą ir papročius, tačiau pagarba turi būti abipusė.
Žmogus, atvykęs gyventi į Lietuvą, turi teisę išsaugoti savo tikėjimą ir kultūrą, tačiau kartu privalo gerbti Lietuvos įstatymus, mūsų visuomenės taisykles, papročius ir gyvenimo būdą. Kai šios ribos pradeda nykti, natūraliai kyla vietos bendruomenių nepasitenkinimas“, – rašė ministras ir pridūrė, kad ši įtampa neatsirado per vieną dieną.
Anot jo, dešiniųjų vyriausybė Lietuvos darbo jėgos trūkumo problemą pernelyg lengvai sprendė importuodama pigią darbo jėgą.
Kiti politikai ragino kuo plačiau priimti migrantus bei pabėgėlius, pernelyg mažai kalbėdami apie integraciją, visuomenės saugumą, supratimą ir valstybės galimybes tuos procesus valdyti.
„Kauno miesto savivaldybė išvis nekreipia dėmesio ir problemą ignoruoja. Čia ne statybos, todėl neįdomu.
Turime pripažinti realybę: Lietuvoje gyvena ir dirba gerokai daugiau žmonių iš kitų kultūrinių ir religinių aplinkų, nei anksčiau. Jeigu migracija yra per greita, nekontroliuojama ir be veikiančios integracijos politikos, atsiranda radikalizacijos, hibridinių veiksmų ir visuomenės susipriešinimo rizika.
Tokių problemų jau matėme ne vienoje Europos valstybėje ir negalime nesimokyti.
Bijoti visų musulmonų būtų tiek pat neteisinga, kiek ignoruoti radikalaus islamizmo grėsmę. Lygiai taip pat pavojingas ir kitas kraštutinumas – neonacizmas, rasizmas bei smurtinis nacionalizmas.
Negalime kovodami su vienu radikalizmu užauginti kito. Kaip ir negalime ignoruoti, apsimesti, kad problemos nėra ir palikti terpę reikštis radikalams“, – rašė R. Kaunas.
Anot jo, baikerių protestas buvo aštrus, bet taikus. Kiaulės galva, pasak R. Kauno, nėra uždrausta, bet visi suprantame, kodėl ji buvo paimta.
Valstybės atsakas, ministro teigimu, turi būti racionalus.