ELTA glaustai: numuštas dronas su sprogmenimis, siūlymas atleisti L. Matjošaitytę

Į Lietuvos teritoriją antradienio naktį įskridęs ir vėliau italų naikintuvo numuštas dronas turėjo sprogmenį.

Po incidento prie Kauno mečetės, miesto savivaldybė sustiprins aplinkinės teritorijos stebėjimą.

Dažais Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paminklą apliejęs Rusijos ir Estijos pilietis Nikolajus Silinas mirė kalėjime.

Tarp svarbiausių dienos ekonomikos įvykių – naujausios centrinio banko prognozės dėl šalies ekonomikos.

Užsienio aktualijose – JAV kosmoso pajėgų patvirtinimas apie Žemės orbitoje dislokuotus ginklus ir Gynybos departamento inspektoriaus pranešimas apie šaudmenų stygių dėl brangaus karo Irane, JAV specialiojo pasiuntinio vizitas Minske ir JT Saugumo Tarybos neeilinis posėdis dėl padėties Bab al Mandebo sąsiauryje.

Į Lietuvos teritoriją antradienio naktį įskridęs ir vėliau italų naikintuvo numuštas dronas turėjo sprogmenį. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pranešė, kad išminuotojai sprogmenį neutralizavo. Buvo atšauktas planas „Skydas“, o specialistai toliau tirs ir analizuos droną. Iš Baltarusijos teritorijos į Lietuvą įskridęs dronas buvo numuštas ties Pratkūnų kaimu Kaišiadorių rajone. Jo kilmė kol kas neaiški. Lietuvos kariuomenė pažymėjo, kad pastaruoju metu regione netrūksta nei dronų, nei kitokių galimų provokacijų, tačiau reagavimo sistema esą veikia. Aiškinama, kad į Lietuvos oro erdvėje pasirodžiusius potencialiai priešiškus objektus reaguoja ne viena institucija. Aptikus galimą grėsmę, taikinys sekamas, vyksta koordinacija, pasitelkiami sąjungininkų naikintuvai, o prireikus aktyvuojamas gyventojų perspėjimas. Visgi opozicijos atstovai, tarkime, buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, teigė, kad Lietuva vis dar nėra pasirengusi atremti didesnio kiekio dronų. Pasak jo, naikintuvai gali būti naudojami prieš pavienius bepiločius, tačiau valstybei būtina sparčiau kurti daugiasluoksnę oro gynybą. Oro gynybos stiprinimo pažanga, integruotos oro erdvės gynybos sistemos kūrimas bei vykdomi įsigijimai bus vertinami trečiadienį vyksiančiame Valstybės gynimo tarybos posėdyje.

Opoziciniai Seimo konservatoriai siūlo iš pareigų atleisti atleisti „Nemuno aušrą“ konsultavusią Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narę Laurą Matjošaitytę. Antradienio popietę buvo surinkti šiam kreipimuisi į Seimo pirmininką reikalingi 29 parlamentarų parašai. Anot konservatorių, Seimo sprendimas pareikšti nepasitikėjimą VRK nare ir siūlyti atleisti iš pareigų yra politinio pobūdžio – juo vertinama, ar asmuo toliau atitinka aukščiausius nepriklausomumo, nešališkumo ir skaidrumo standartus, keliamus rinkimų proceso priežiūrą vykdančios institucijos nariui. Seimo pirmininkas Juozas Olekas sakė laukiantis pačios L. Matjošaitytės pareiškimo dėl atsistatydinimo. VRK pirmadienį pranešė pagal metaduomenis nustačiusi, kad „Nemuno aušros“ atsakymą komisijai su nario mokesčiu susijusiais klausimais užpernai rengė ši teisininkė. Komisija ketvirtadienį vyksiančiame posėdyje spręs, ar pradėti tyrimą dėl šių konsultacijų. Tiesa, „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis toliau neigia partijos ryšius su L. Matjošaityte. Politikas sakė, kad viešai išplatintas jos susirašinėjimas su „aušriečių“ atstovais galėjo būti suklastotas.

Prie Kauno mečetės bus sustiprintas teritorijos stebėjimas. Kauno miesto savivaldybės administracija nurodė, kad Ramybės parke prie Kauno mečetės, kur penktadienį maldos namuose ir prie jų vykusias musulmonų bendruomenės pamaldas sutrikdė būrys baikerių, bus sustiprintas teritorijos stebėjimas – prie jau veikiančių 20 vaizdo kamerų bus įrengta dar 12. Dalį papildomų kamerų, kuriomis bus stebimas parkas ir jo prieigos iš Totorių, Trakų bei Bažnyčios gatvių pusių, rangovai planuoja įrengti jau šią savaitę. Reaguodamas į minėtą incidentą, prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis sakė, kad praėjusią savaitę prie Kauno mečetės vykusi baikerių akcija yra absoliučiai nepriimtina provokacija. Pasak jo, tokiais incidentais gali pasinaudoti Rusijos propaganda. Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas mano, kad, jei Kaune penktadienį prie mečetės nebūtų buvę policijos pareigūnų, baikerių ir musulmonų susidūrimas galėjo baigtis riaušėmis. Taip pat jis teigė, kad Kauno miesto savivaldybė turėtų imtis papildomų priemonių, siekiant sumažinti įtampas tarp išpažįstančiųjų islamą ir vietinių gyventojų.

Lietuva ir toliau rems Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pastangas siekiant politinių kalinių Baltarusijoje išlaisvinimo. Taip po susitikimo su JAV specialiuoju pasiuntiniu Johnu Coale’u sakė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Jis pažymėjo, kad JAV, vykdydamos humanitarines pastangas išlaisvinti politinius kalinius, remiasi Lietuvos suteikiama parama įvairiomis priemonėmis. Taip pat – ir užtikrinant žmonių atvykimą į Lietuvą, jiems suteikiant teisines sąlygas būti čia, medicinines ir kitokias paslaugas. K. Budrio teigimu, Lietuva ir toliau yra pasirengusi padėti nuo Aliaksandro Lukašenkos režimo nukentėjusiems žmonėms. Dar vienas J. Coale’o vizitas į Baltarusiją mūsų politikų vertinamas nevienareikšimiai. Tarkime, Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis perspėjo, kad Vašingtono nuolaidos Minsko režimui gali būti naudingos Rusijai.

Lietuvos bankas (LB) prognozuoja, kad šalies ekonomika šiemet augs 2,7 proc., 2027 m. – 2,4 proc., o 2028 m. – 3,1 proc. Palyginti su birželio prognoze, kitų metų BVP augimo įvertis padidintas 0,4 proc. punkto, o 2028 m. sumažintas 0,2 proc. punkto. Vidutinė metinė infliacija šiemet turėtų siekti 5,1 proc., nedarbas – 6,7 proc., o vidutinis darbo užmokestis augti 9,4 proc. Prognozių pokyčius daugiausia lėmė mažesnis nei tikėtasi antrosios pensijų kaupimo pakopos reformos poveikis – iš gyventojams iki rugpjūčio pervestų 3,5 mlrd. eurų iki birželio pabaigos vartojimui išleista apie 0,6 mlrd. eurų. LB vadovas Gediminas Šimkus taip pat įspėja dėl energijos kainų ir infliacijos rizikos – Europos dujų saugyklų užpildymas yra mažiausias per pastaruosius penkerius metus.

LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigiamai vertina dalį Vyriausybės siūlomo beveik 770 mln. eurų vertės Šeimos paketo priemonių, tačiau sako, kad kol kas nepakankamai aišku, iš kokių šaltinių jos bus finansuojamos ir kaip bus vertinamas jų rezultatyvumas. LB vertinimu, maždaug ketvirtadalis paketo priemonių tiesiogiai orientuotos į sprendimą susilaukti pirmojo vaiko, nors būtent apsisprendimas apskritai neturėti vaikų sudaro reikšmingą demografinės problemos dalį. G. Šimkus teigiamai vertina priemones, skirtas geriau derinti karjerą ir tėvystę, didinti šeimų finansinį saugumą bei skatinti reemigraciją, tačiau pabrėžia, kad kai kurioms brangioms priemonėms reikės griežtos įgyvendinimo kontrolės. Šeimos pakete numatytos devynios priemonės, o brangiausia jų – etapais nuo 2029 m. planuojami nemokami pietūs 5–10 klasių mokiniams, kuriems numatyta 375,9 mln. eurų.

Naktį į Lietuvos oro erdvę įskridęs dronas buvo sunaikintas maždaug 5 km spinduliu nuo Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE), sako ją valdančios „Ignitis gamybos“ vadovė Asta Sungailienė. Elektrinės darbuotojai sprogimo negirdėjo, tačiau paskelbus geltoną pavojaus signalą buvo pasirengę prireikus persikelti į priedangoms keliamus reikalavimus atitinkančias patalpas. Pasak A. Sungailienės, Kruonio HAE turi Viešojo saugumo tarnybos (VST) valdomą antidroninę sistemą, objektą taip pat saugo VST ir papildomai patruliuoja kariuomenė. Dronui nukritus į patį objektą būtų informuojama VST, veikiausiai aktyvuojama kariuomenė, o darbuotojai judėtų į numatytas priedangas. Droną ties Pratkūnų kaimu Kaišiadorių rajone numušė iš Aviacijos bazės Šiauliuose pakilę Italijos naikintuvai, preliminariais duomenimis, jis į Lietuvos oro erdvę įskrido iš Baltarusijos.

Buvęs „BaltCap“ investicinio fondo partneris Šarūnas Stepukonis fondo įmonei „Moelta“ turės atlyginti daugiau kaip 5,74 mln. eurų žalos ir palūkanų, nusprendė Vilniaus apygardos teismas. Iš Š. Stepukonio priteista 5,052 mln. eurų žalos, beveik 694 tūkst. eurų palūkanų, 5 proc. metinės procesinės palūkanos bei 40 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų. Kita ieškinio dalis, apimanti pretenzijas Airijos maklerių bendrovei „Interactive Brokers Ireland“, atmesta, o „Moelta“ jai turės sumokėti beveik 60,3 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui. Ikiteisminiame tyrime dėl „BaltCap“ fondų lėšų pasisavinimo nustatyta, kad Š. Stepukonis iš anksčiau vadovauto fondo įmonių galėjo pasisavinti daugiau kaip 42 mln. eurų, iš kurių daugiau kaip 31 mln. eurų galėjo pralošti Estijos kazino.

Buvęs banko „Snoras“ vadovas Vladimiras Antonovas Lietuvos apeliaciniame teisme pareiškė visiškai pripažįstantis kaltę dėl veiksmų, kurie, pasak jo, privedė prie kriminalinio banko bankroto. Teismas šiuo metu nagrinėja bylą dėl ypač didelės vertės turto iššvaistymo, kurioje V. Antonovas ir buvęs banko akcininkas Raimondas Baranauskas pirmos instancijos teismo pripažinti kaltais dėl daugiau kaip 509 mln. eurų banko turto pasisavinimo, iššvaistymo, nusikalstamo bankroto ir nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo. Byloje taip pat nurodoma, kad V. Antonovas, naudodamasis Šveicarijos banku „Julius Baer“, įteisino nusikalstamu būdu įgytą nominalios 150 mln. eurų vertės turtą. 2024 m. rudenį V. Antonovas ir R. Baranauskas buvo nuteisti kalėti daugiau kaip 10 metų, o liepą V. Antonovui leista pradėti atlikti bausmę nelaukiant galutinio teismo sprendimo.

Dažais Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paminklą apliejęs ir už tai nuteistas Rusijos ir Estijos pilietis N. Silinas mirė, atlikdamas bausmę kalėjime Lietuvoje. Tai žurnalistams pranešė Lietuvos apeliacinio teismo teisėja Jolanta Čepukėnienė. Teismo duomenimis, 1982 m. gimęs N. Silinas dar balandį mirė Šiaulių kalėjime. Teisėja J. Čepukėnienė kartu su dar dviem teisėjų kolegijos nariais nagrinėjo kito nuteistojo šioje byloje Antono Patrakovo skundą. A. Patrakovui skirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Jis vienintelis su advokate pateikė skundą dėl pirmos instancijos teismo nuosprendžio. Kolegija nusprendė, kad apkaltinamasis pirmosios instancijos teismo nuosprendis byloje buvo teisingas, surinkti įrodymai įvertinti tinkamai, remiantis įstatymų nuostatomis, švelninti paskirtą bausmę nebuvo pagrindo.

Byloje dėl kreditinio sukčiavimo lenktynininkui Benediktui Vanagui siūloma skirti 50 tūkst. eurų baudą. Šią bausmę teismui pasiūlė prokuroras Darius Karčinskas. Valstybės kaltintojas mano, kad kaltais byloje turėtų būti pripažinti ir įmonės „Gedista“ vadovė Goda Mankutė bei B. Vanago įkurta viešoji įstaiga „Nacionalinis automobilių klubas“. G. Mankutei prokuroras siūlo skirti 40 tūkst. eurų baudą, viešajai įstaigai – 62,5 tūkst. eurų baudą. Minėti asmenys teisiami byloje dėl esą apgaule įgytų daugiau nei 150 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto lėšų projekte, finansuojamame pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą. Bylos duomenimis, nors projektas buvo pristatytas kaip skirtas mobiliųjų automobilių paslaugoms sukurti, kaltinamieji tariamai naudojo įrangą, įskaitant didelės vertės transporto priemones ir kitą specializuotą įrangą, asmeniniais tikslais – B. Vanago dalyvavimui automobilių lenktynėse, įskaitant Dakaro ralį.

Teisėsauga surengė operaciją, kurios metu įvairiose mėsos sektoriaus įmonėse, smulkiosiose prekybos vietose ir prekyvietėse atliktos 39 kratos. Kaip pranešė Panevėžio policija, operacijoje dalyvavo 55 Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų pareigūnai, 8 Valstybinės mokesčių inspekcijos ir 6 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai. Taip pat pranešama, kad apklausti 28 asmenys, gauta tyrimui reikšmingos informacijos, susijusios su galimu mokesčių slėpimu. Šie veiksmai procesiniai veiksmai atlikti ikiteisminiame tyrime dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo ir apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo ir (arba) organizavimo.

JAV kosmoso pajėgos pirmą kartą patvirtino, kad Vašingtonas turi kosmose dislokuotų ginklų. Pranešime teigiama, kad „JAV turi orbitoje dislokuotų kosmoso kontrolės ginklų, galinčių apginti jungtines pajėgas nuo priešiškų veiksmų“, tačiau ginkluotės pobūdis nedetalizuojamas. Pasak JAV kosmoso pajėgų, Kinija, „vykdydama karinės modernizacijos strategiją, kuria ir naudoja kosmoso ir prieškosminius pajėgumus“, o Rusija „laiko kosmosą karo veiksmų sritimi ir mano, kad viršenybė kosmose bus lemiamas veiksnys būsimuose konfliktuose“. Reaguodama į šį pranešimą, Rusija paragino uždrausti kosmose naudoti ginklus ir išreiškė viltį dėl „tarptautinės bendruomenės susivienijimo“ siekiant „visiškos kosmoso demilitarizacijos“. Kinija taip pat griežtai sukritikavo tokį Vašingtono žingsnį ir paragino JAV „nustoti ruoštis karui kosminėje erdvėje“.

Jungtinės Valstijos dėl savo brangaus karo Irane susiduria su šaudmenų stygiumi, atskleidė JAV Gynybos departamento generalinis inspektorius. Pirmojoje tokio tipo privalomoje ataskaitoje Kongresui inspektorius teigė, kad nuo vasario 28 d. iki birželio 30 d. operacija „Epic Fury“ (OEF) atsiėjo apie 33,4 mlrd. JAV dolerių (maždaug 29 mlrd. eurų), iš kurių 22,3 mlrd. dolerių (19 mlrd. eurų) buvo skirti vien tik šaudmenims. Ataskaitoje pažymima, kad „šaudmenų sąnaudos OEF metu lėmė strateginių atsargų trūkumą ir išryškino pramonės bazės kliūtis papildant šaudmenų atsargas“. JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą atmetė susirūpinimą dėl per šešis karo Artimuosiuose Rytuose mėnesius išeikvotų ginklų atsargų ir dar prieš porą savaičių tvirtino, kad JAV turi „iš esmės neribotą“ šaudmenų kiekį.

JAV specialusis pasiuntinys Baltarusijai Johnas Coale'as lankėsi Minske. Po jo susitikimo su Baltarusijos režimo galva Aliaksandru Lukašenka šalies žiniasklaidoje skelbta, kad JAV padės Baltarusijai susigrąžinti Amerikos banke „Citibank“ įšaldytus dešimtis milijonų dolerių. Vašingtonas jau paprašė banko atblokuoti šias lėšas, pareiškė JAV specialusis pasiuntinys. Savo ruožtu A. Lukašenka pabrėžė, kad abi šalys jau yra pasiekusios daugybę susitarimų ekonominių santykių srityje ir susiejo pinigų grąžinimo klausimą su galimu ekonominiu susitarimu su Vašingtonu. Faktinis Baltarusijos vadovas teigė, kad pinigus pervedė su Baltarusija bendradarbiavusi bendrovė, tačiau lėšos buvo įšaldytos. Anksčiau skelbta, kad J. Coale'as Minske taip pat tikėjosi susitarti dėl maždaug 200 politinių kalinių paleidimo. Ar po JAV specialiojo pasiuntinio vizito bus paleista politinių kalinių, o jei taip – kas ir kiek jų, paaiškės tik paskutinę akimirką, priduriama Baltarusijos nepriklausomos žiniasklaidos pranešime.

Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos narės renkasi į neeilinį posėdį aptarti padėties strategiškai svarbiame Bab al Mandebo sąsiauryje. Susitikimą, įvyksiantį tuo metu, kai karo veiksmai Jemene tampa vis intensyvesni, inicijavo Bahreinas, Danija, Prancūzija, Graikija, Latvija ir Jungtinė Karalystė. Husiai naujausio puolimo metu pasistūmėjo toliau į pietus link Bab al Mandebo sąsiaurio, todėl dabar komercinius laivus šiame strategiškai svarbiame jūrų kelyje jie gali puldinėti lengviau nei bet kuriuo kitu metu nuo tokių išpuolių pradžios 2023 metais. Vis dėlto grupuotė pareiškė norinti garantuoti laivybos saugumą sąsiauryje – tokia garantija negaliotų tik Saudo Arabijos laivams, kurių atžvilgiu Irano remiami husiai yra paskelbę blokadą. 2014 m. husiai užėmė Šiaurės Jemeną, įskaitant jo sostinę Saną, ir iki šiol kontroliuoja dideles jo teritorijas.