Seimo Kultūros komiteto posėdyje dalyvavęs L. Alsys teigė, jog antradienį turėjo ilgą pokalbį su ministerijos darbuotojais, taip pat buvo susitikęs su Kultūros ministerijos profesinės sąjungos atstovais ir aptarė susidariusią situaciją.
„Tenka apgailestauti, kad pasiekėme tokią situaciją, ir ji yra nedovanotina“, – sakė ministras.
L. Alsys kilusį Kultūros ministerijos padalinių vadovų nepasitenkinimą siejo su didele vadovybės kaita ir dėl jos jaučiamu nuovargiu. Jis taip pat akcentavo, kad kartu su nauja vadovybe keičiasi ir darbo principai. Kartu pripažino, kad ministerijoje galėjo pritrūkti aiškumo dėl vidinių procesų ir atsakomybių pasiskirstymo.
Naujasis kultūros ministras L. Alsys išsakė, ką galvoja apie prorusiškus atlikėjus Lietuvoje: pozicija aiški
„Galbūt reikėjo aiškiau išdėstyti, kaip bus vystomi vidiniai procesai, kokie jie bus, kaip bus vykdoma klausimų, darbų, pavedimų kontrolė. Kaip bus pasiskirstoma kuravimo sritimis. Tai galbūt čia pritrūko tokio aiškumo“, – svarstė ministras.
Jis taip pat sureagavo į darbuotojų kritiką dėl bendravimo manieros ir vadybos.
„Nemažai paminėta ir kritikos dėl bendravimo manieros ir kitų vadybinių elementų, kurie buvo nukreipti į politinį kabinetą. Tai reikia pripažinti (...), kad toks tonas ar tokios diskusijos emociniame įkaitime nutinka“, – sakė L. Alsys.
„Netoleruosiu tokio pokalbio, tokių diskusijų ir regimybės tokius pokalbius vystyti ministerijoje. Nesvarbu, ar tai būtų pasakyta juoko forma, ar tai būtų pasakyta kažkokiame kitame kontekste, kur tai būtų galima traktuoti kaip visiškai nereikšmingą pašmaikštavimą, nes niekada nežinome, koks tai yra kontekstas ir kaip sureaguos kitas asmuo“, – pridūrė jis.
Susiję straipsniai
Kėlė klausimą dėl kanclerio ryšio su kultūra
Posėdžio metu komiteto narys, konservatorius Vytautas Kernagis kėlė klausimą ir E. Raistenskio tinkamumo Kultūros ministerijos kanclerio pareigoms. Politiko teigimu, kancleris nėra susijęs su kultūros sritimi, todėl jo nepakankamas sektoriaus išmanymas esą gali būti viena iš kilusių konfliktų priežasčių.
„Kas paskatino priimti būtent tokį sprendimą – atsivesti žmogų, kuris nieko bendro neturi, ir dabar jis bandys pertvarkyti kultūrą? Jūs matote, kad kultūros sektorius yra jautresnis, nes jeigu tie žmonės nebūtų jautresni, tai nebūtų kultūros. Jūs pats tą suprantate?“ – klausė V. Kernagis.
L. Alsys savo sprendimą skirti E. Raistenskį kancleriu grindė jo ankstesne profesine patirtimi.
„Matant Evaldo patirtį ir tai, kaip Sveikatos apsaugos ministerija tikrai rezultatyviai dirbo ir pasiekė tikrai gerų, sudėtingų klausimų, tai ir buvo mano pagrindinis argumentas“, – nurodė ministras.
Konservatorius Vytautas Juozapaitis kėlė klausimą dėl naujų etatų steigimo ir darbuotojų priėmimo ministerijoje vykstant pertvarkai.
„Kodėl dabar randasi nauji etatai, į kuriuos yra priimami žmonės be jokių konkursų, apeinant tų padalinių, į kuriuos yra tie žmonės priimami, vadovus? Kas tie žmonės? Kas turi kompetenciją juos priimti į darbą?“ – klausė V. Juozapaitis.
Ministerijos kancleris E. Raistenskis aiškino, kad į ministeriją pasitelkti specialistai, turintys pertvarkų vykdymo patirties.
„Iš tikrųjų mes pasiėmėme profesionalus tos srities, kurie daro pertvarkas ir kitose ministerijose konsultuoja esant poreikiui. Taip, tai yra pasiimta pagalba taupant darbuotojų laiką ir matant, kad yra dideli krūviai, kas yra akivaizdu ir iš vėlavimo pateikti įvairių skyrių teisės aktus ir Vyriausybei, ir Seimui“, – aiškino kancleris.
Jis taip pat pabrėžė pats nedalyvaujantis ministerijos pertvarkos procese.
„Aš su pertvarka neturiu bendro nieko, nes nė vieno mano dokumento, nė vieno jokio judesio nedariau“, – pažymėjo E. Raistenskis.
Prabilo apie spaudimą ir netinkamą komunikaciją
Nuotoliniu būdu posėdyje kartu su kitais Kultūros ministerijos padalinių vadovais dalyvavusi Strateginių pokyčių grupės vadovė Eglė Saudargaitė pabrėžė, kad darbuotojai vertina ministro pastangas ir pradėtą dialogą.
„Mes labai vertiname ministro pastangas ir ministro pradėtą dialogą. Esame labai dėkingi už vakarykštį pokalbį. Kaip buvo pasakyta, mes nekritikuojame vadovybės. Mes visi esame daugiamečiai valstybės tarnautojai“, – sakė E. Saudargaitė.
Anot jos, ministerijos administracija nebijo pokyčių ar reorganizacijos.
„Ministerijos administracija nebijo pokyčių ir nebijo jokios reorganizacijos, mes esame nuolatinėje kaitoje, mes lanksčiai į ją reaguojame“, – teigė ji.
Vis dėlto E. Saudargaitė nurodė, kad po antradienį vykusio susitikimo viena iš darbuotojų kreipimesi keltų problemų liko neišspręsta.
„Vakarykščio susitikimo metu (...) kreipimesi paminėtas ketvirtas punktas, kuriame minimas nesuderinamumas su Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnyje nustatytais principais. Kanclerio komunikacijos apimtyje ši situacija išlieka ir nėra pašalinta, šis straipsnis lieka ir toliau pažeistas“, – teigė Kultūros ministerijos Strateginių pokyčių grupės vadovė.
Anot E. Saudargaitės, darbuotojai susidūrė su spaudimu ir netinkama leksika darbo aplinkoje. Ji taip pat pabrėžė, kad šią situacija buvo bandoma paneigti.
„Situacija yra tokia sudėtinga, kad stringa darbai, žmonės geria raminamuosius, sunku dirbti, sunku susikaupti“, – pažymėjo Kultūros ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėja Daiva Liekienė.
„Du vidaus kontrolės elementai iš penkių, vertinant formaliai, ministerijoje neveikia taip, kaip jie turėtų veikti. Tai yra darbo aplinka ir vidinė komunikacija“, – pridūrė ji.
Naudojo necenzūrinius žodžius
Tuo metu Kultūros ministerijos Bendrųjų reikalų ir aptarnavimo skyriaus vedėja Laura Šerniūtė komitetui atskleidė, kokius žodžius darbuotojams tenka girdėti darbo aplinkoje.
„Ne smart“, „per sena darbuotoja“, „užtilk, aš dabar kalbu, aš vadovauju“. Paklausus, kaip įgyvendinti pavestas užduotis, kai trūksta finansų, atsakoma: „Man neįdomu, eik ir ieškok“, – pasakojo L. Šerniūtė.
Kultūros ministerijos Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyriaus vedėjas Virginijus Varanaitis taip pat teigė, kad ministerijos darbuotojai esą vadinami nepagarbiais žodžiais.
„Nekvalifikuotais, netinkamais, nemokšomis“, – įvardijo V. Varanaitis.
Jis kanclerį įvardijo kaip reiklų žmogų, tačiau teigė, kad pasirinkta reiklumo išraiškos forma ministerijoje nėra tinkama.
„Kancleris įvardijamas kaip reiklus žmogus. Reiklumas turbūt yra pozityvi savybė, ypač tada, kai reikia pasivyti kažkokius procesus (...). Reiklumas gali būti įgyvendinamas įvairiomis formomis. Ta forma, kuri yra pasirinkta, yra netinkama. Kaip matote, čia yra keli, gal net keliolika padalinių vadovų, jų darbuotojų, kurie sako, kad tokia forma Kultūros ministerijoje netinka“, – teigė V. Varanaitis.
Po ministerijos padalinių vadovų pasisakymų L. Alsys sakė besiviliantis, kad situaciją pavyks išspręsti.
„Aš, kaip ministras, imu visą naštą ir tikiu, kad mums pavyks suvaldyti šitą susidariusią krizę“, – sakė L. Alsys.
ELTA primena, kad Kultūros ministerijos padalinių vadovai pirmadienį kreipėsi į L. Alsį dėl kanclerio E. Raistenskio esą chaotiškai atliekamo darbo ir netinkamos komunikacijos darbuotojų atžvilgiu. Apie tai pirmadienį paskelbė naujienų portalas „Delfi“.
E. Raistenskis ministerijos kanclerio pareigas pradėjo eiti šių metų liepos 20 dieną. Prieš tai jis ketverius metus vadovavo Mokestinių ginčų komisijai prie Vyriausybės, dirbo įvairiuose Vilniaus universiteto (VU) administracijos padaliniuose, taip pat buvo Sveikatos apsaugos ministerijos kancleriu.