Tai vienas iš ryškesnių pastarųjų metų siūlymų griežtinti šių gaminių kontrolę, tačiau projekto kelias į Seimą turi ir mažiau matomą pusę.
Rengiant projektą vyko susitikimų ir konsultacijų, tačiau apie jų aplinkybes viešai informacijos trūksta. Kieno interesai slypi už šio siūlymo?
Susitikimai buvo. Kas juose kalbėta?
Susiję straipsniai
Pats S. Čaplinskas įvykusiems susitikimams per daug reikšmės projekto kontekste nesuteikė.
„Vykdydamas Seimo nario pareigas, susitinku su įvairių sričių atstovais ir ekspertais, išklausau skirtingas nuomones, keliamas problemas bei bendro pobūdžio pasiūlymus.
Tačiau šie susitikimai neturėjo jokios įtakos rengiant vienkartinių elektroninių cigarečių draudimo projektą, todėl VTEK administruojamoje teisėkūros procesų informacinėje sistemoje SKAIDRIS jie nebuvo deklaruoti“, – tikino politikas.
Konkrečių atsakymų, kas buvo šie atstovai ir ar tarp jų buvo tabako pramonės atstovų, politikas nepateikė.
Projekto aiškinamojo rašto metaduomenyse paskutine rengėja nurodyta Gražina Belian – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktoriaus pavaduotoja.
Tai institucija, kurios kompetencijai priklauso ir tabako kontrolės klausimai, o pati G. Belian viešai komentuoja vienkartinių elektroninių cigarečių kontrolę. Kaip ji susijusi su šio projekto rengimu, politikas taip pat nepaaiškino.
„Rengiant įstatymo projektus yra konsultuojamasi su kompetentingomis valstybės institucijomis ir jų kvalifikuotais specialistais.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas yra valstybės institucija, kurios kompetencijai priklauso tabako kontrolės ir vartojimo klausimai, todėl kreipimasis į ją ekspertinės informacijos klausimais yra įprasta teisėkūros darbo dalis“, – abstrakčiai nurodė S. Čaplinskas.
Taigi, klausimas lieka atviras: politikas sako, kad susitikimai projektui įtakos neturėjo, tačiau jų turinys viešai nežinomas.
Tarp konsultacijos ir lobizmo
VTEK pirmininkės pavaduotoja, atstovė žiniasklaidai Virginija Aleksejūnė pabrėžia, kad vertinant tokius susitikimus svarbu ir tai, kas juose aptariama, ir kokiomis aplinkybėmis jie vyksta.
„Jeigu susitikimas su interesų grupės atstovais vyksta privačiai ir jo metu aptariamas konkretus teisės akto projektas, toks susitikimas turi būti deklaruojamas.“ Pasak jos, bendro pobūdžio pokalbis apie tam tikros srities problemas ar jų reguliavimą savaime dar nelaikomas lobistine veikla.
Tačiau kai atsiranda konkretus teisės aktas ir siūlymai, kaip jį pakeisti, situacija keičiasi.
„Jeigu Seimo narys susitinka su lobistu, kuris pateikia konkrečius siūlymus, kaip pakeisti ar panaikinti teisės aktą arba inicijuoti konkretų teisės aktą, tokį susitikimą reikia deklaruoti“, – aiškina V. Aleksejūnė.
Ji pateikia ir priešingą pavyzdį.
„Jeigu Seimo nariai pasikviečia tam tikros įmonės atstovą, kuris veikia konkrečioje srityje, ir nori aptarti tam tikras problemas, jų reguliavimą ir panašiai, toks susitikimas nebūtinai laikytinas lobistine veikla.“
VTEK atstovė atkreipia dėmesį į asociacijoms taikomą niuansą:
„Jeigu susitikimas vyksta su asociacija, netgi konkrečių problemų aptarimas, nepateikiant konkrečių siūlymų, kaip keisti teisės aktą, jau gali būti laikomas lobistine veikla iš asociacijos pusės.“
VTEK kriterijai aiškūs: jei susitikime su lobistu buvo teikiami konkretūs siūlymai dėl teisės akto, toks susitikimas turi būti deklaruojamas SKAIDRIS sistemoje.
S. Čaplinsko iniciatyva, rytoj vienkartinių elektroninių cigarečių draudimo projektas bus pristatytas Seime. Tačiau projekto rengimo metu vykusių pokalbių turinys liko neviešas.