„Manau, kad turėtume pradėti tyrimą dėl to, kad išsiaiškintume ir galėtume įvertinti, kokio masto, kokios apimties, kokios vertės paslaugos buvo suteiktos politinei partijai. Tai aš siūlyčiau pradėti tyrimą dėl šios situacijos – tiksliau, dėl politinės partijos „Nemuno aušra“ finansavimo“, – posėdžio metu VRK nariams pasiūlė pirmininkė Lina Petronienė.
„Mūsų komisijos narių veiksmus, kurie nėra tiesiogiai su Rinkimų kodekso pažeidimais, bet kurie susiję su viešųjų ir privačių interesų derinimu, tikrai nagrinėja Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Mes patys nesame įgalioti nagrinėti šitų dalykų. O manau, kad mes turėtume šioje vietoje apsiriboti tiesiog politinės organizacijos finansavimo tyrimu pagal Rinkimų kodekso reikalavimus ir pagal Politinių organizacijų įstatymą“, – pasiūlė ji.
Dauguma VRK narių pritarė siūlymui – 9 jų pasisakė už tyrimo iniciatyvą. Vienintelis susilaikęs – socialdemokratų atstovas komisijoje Justas Pankauskas.
Kol vieni siūlo L. Matjošaitytei trauktis iš pareigų, R. Žemaitaitis ramus: „Nieko nebuvo“
Tiesa, „aušriečių“ į VRK deleguota Edita Karčiauskienė nusišalino nuo klausimo.
L. Petronienės teigimu, dėl šios situacijos VRK buvo sulaukusi ir poros kreipimųsi, raginant pradėti tyrimą.
Susiję straipsniai
„Šiuo atveju yra pakankamai konkrečių aplinkybių pradėti tyrimą. Nemokama konsultacija savaime nereiškia, kad finansinio klausimo nėra. Rinkimų kodeksas nepinigine auka laiko ne tik materialų daiktą, bet ir informaciją, intelektinės veiklos rezultatus, kitą turtinę ir neturtinę vertę, neatlygintinai atliktus veiksmus ir jų rezultatus“, – kalbėjo VRK narė Jolita Baušytė.
„Vien tai, kad už tam tikras paslaugas nebuvo išsirašyta sąskaita ar nebuvo atliktas mokėjimo pavedimas, savaime nereiškia, kad finansinio klausimo nėra. Priešingai, būtent tai ir turime patikrinti“, – tyrimo iniciatyvą rėmė ji.
VRK tyrimą planuoja atlikti per tris mėnesius – iki gruodžio 17 d.
Lrytas jau anksčiau rašė, kad iki ketvirtadienio posėdžio VRK du kartus kreipėsi į „Nemuno aušros“ atstovus, prašant atsakyti į klausimus, kilusius po žiniasklaidoje pasirodžiusios publikacijos apie L. Matjošaitytę bei partijai teiktas paslaugas.
Tačiau į abu raštus partija atsakė gana lakoniškai ir atsisakė pateikti informaciją – esą tai, ko VRK prašo, yra advokato ir kliento profesinė paslaptis.
Kilo klausimų dėl nedeklaruotų konsultacijų ir nenusišalinimo
Kaip skelbta, prieš keletą savaičių naujienų portalas Delfi pranešė turintis nenuginčijamų įrodymų, kad prieš tapdama VRK nare, 2024-ųjų rudenį, L. Matjošaitytė „Nemuno aušrai“ teikė teisines konsultacijas bei partijos vardu parengė atsakymą VRK – tuomet komisija atliko tyrimą dėl „aušriečių“ nario mokesčių.
Paviešinus šią informaciją, VRK nurodė, kad „Nemuno aušros“ pateiktuose finansiniuose dokumentuose nėra registruota jokių išlaidų už teisines paslaugas L. Matjošaitytei.
„Aušriečių“ rinkimų štabo vadovas Robertas Puchovičius tuomet teisinosi, kad neprisimena, ar L. Matjošaitytė partijai teikė konsultacijas, o pati VRK narė prieš porą savaičių vykusiame komisijos posėdyje patikino – jos ir „Nemuno aušros“ nesieja jokie sutartiniai santykiai, ji iš partijos nėra gavusi jokių atsiskaitymų.
Tiesa, žurnalistams ji buvo nurodžiusi, kad atsakyti į klausimus negali, nes tai esą yra advokato profesinė paslaptis.
Visgi, jeigu teisininkė ir teikė konsultacijas, jos turėtų būti deklaruotos – nepaisant to, ar už jas buvo gautas atlygis.
Delfi duomenimis, L. Matjošaitytė konsultavo „Nemuno aušrą“ dar prieš tampant VRK nare – ja advokatė paskirta 2025-ųjų pavasarį. Teisininkės kandidatūrą pasiūlė tuometis „aušriečių“ teisingumo ministras Rimantas Mockus.
Tačiau tapusi VRK nare L. Matjošaitytė nenusišalino nuo klausimų, susijusių su „Nemuno aušra“, svarstymo.
Ryšius su partija išduoda dokumento metaduomenys
Abejonėms nesisklaidant, pirmadienį Delfi paskelbė 2024-ųjų rugsėjį siųstą L. Matjošaitytės elektroninį laišką „aušriečių“ rinkimų štabo vadovui R. Puchovičiui. Laišku advokatė „Nemuno aušros“ vicepirmininkui atsiuntė parengtą partijos atsakymo VRK projektą – tada komisija tyrė politinės jėgos nario mokesčius.
Laiške L. Matjošaitytė paprašė prieš siunčiant dokumentą VRK tekstą perkelti į kitą „Word“ dokumentą, kad neliktų jos metaduomenų.
VRK pirmininkė L. Petronienė patvirtino – 2024-ųjų rugsėjį gautas raštas iš „Nemuno aušros“ buvo parengtas L. Matjošaitytės. Tai, pasak jos, rodo dokumento metaduomenys.
Susisiekti ir paklausti L. Matjošaitytės apie jos susirašinėjimus su „aušriečiais“ žurnalistams nepavyko – VRK narė nėra pasiekiama telefonu ir situacijos nekomentuoja.
Savo ruožtu partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis abejoja žiniasklaidoje viešinama informacija ir publikuoto el. laiško nuotraukomis – jis svarsto, kad paviešintas susirašinėjimas galėjo būti suklastotas.
„Susirašinėjimas akivaizdžiai buvo, niekas neneigė nuo pat pirmos dienos, kad Robertas buvo susitikęs su Laura, kad jie diskutavo, bet kadangi nerado bendro sprendimo (...), sutartis nebuvo pasirašyta ir paslaugų iš jos pirkta nebuvo“, – žurnalistams antradienį Seime teigė R. Žemaitaitis.
„Pareiga nusišalinti nebuvo kilusi“
Nors atsitvėrė tylos siena, praėjusią savaitę L. Matjošaitytė pateikė trumpą atsakymą Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui – pastarasis kreipėsi į teisininkę, VRK, Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją ir Advokatų tarybą, mat kitą savaitę vyksiančiame posėdyje planuoja aptarti rezonansą sukėlusią istoriją.
„Atsakydama į Komitetą Prašymą, maloniai paaiškinu, kad laikotarpiu nuo 2025 m. gegužės teisinių paslaugų politinėms organizacijoms neteikiau“, – teigiama L. Matjošaitytės atsakyme komitetui, kurį matė Lrytas.
„Man einant Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos narės pareigas (nuo 2025 m. gegužės mėn.), svarstant klausimus, susijusius su politine partija „Nemuno aušra“ (toliau – Partija), pareiga nusišalinti nebuvo kilusi. Taip pat ir nebuvo kilusi pareiga deklaruoti santykio su Partija“, – trijų pastraipų atsakymą apibendrino ji.
Tuo metu VTEK praėjusią savaitę nusprendė surinkti papildomą informaciją ir spręsti, ar pradėti tyrimą dėl galimo interesų konflikto.
Seime inicijuojama nepasitikėjimo procedūra
Tiesa, L. Matjošaitytės likimas turėtų spręstis ir Seimo plenarinių posėdžių salėje.
Šią savaitę opozicinės konservatorių ir liberalų frakcijos surinko reikiamus parašus nepasitikėjimo L. Matjošaityte procedūrai. Tiesa, parašais iniciatyvą parėmė ir du valdantieji demokratai – Zigmantas Balčytis bei Agnė Jakavičiūtė-Miliauskienė.
Nors opozicija prašė įtraukti šį klausimą į ketvirtadienį vykstantį posėdį, tam nebuvo pritarta. Seimo seniūnų sueiga nepritarė ir siūlymui klausimą įrašyti į kitos savaitės posėdžio darbotvarkę.
„Šiandien neįtraukiame, o dėl kitos savaitės – pasižiūrėsime, jeigu suvaikščios mūsų laiškeliai ir kada galėsime tą informaciją pateikti“, – žadėjo Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
Kaip numatoma Seimo statute, parlamento skiriamų pareigūnų atleidimo dėl nepasitikėjimo klausimas sprendžiamas slaptu balsavimu. Pareigūnas atleidžiamas iš pareigų, jeigu už tokį sprendimą pasisako daugiau kaip pusę visų Seimo narių.
Tiesa, nepaisant nepasitikėjimo procedūros, Seime jau skamba raginimai L. Matjošaitytei tiesiog atsistatydinti. Bene pirmasis apie tai buvo prakalbęs Seimo pirmininkas J. Olekas.