„Laikausi pozicijos, kad mėginimas man pripažinti darbo pareigų pažeidimą yra neteisėtas tiek procedūrine, tiek turinio prasme, todėl kreipiausi į LRT tarybą, kad šis klausimas būtų nagrinėjamas viešai. Juolab kad viešus posėdžius numato ir LRT įstatymas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ teigė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
„Manau, kad visuomenė turi teisę matyti diskusijas dėl šio klausimo, nes ir menamo pažeidimo objektas yra susijęs su viešumu ir visuomenės interesu. Jei buvo transliuojami generalinio direktoriaus rinkimai, turi būti ištransliuota ir operacija „atleidimas“, – akcentavo ji.
Klausimas dėl LRT generalinės direktorės padaryto darbo pareigų pažeidimo yra įtrauktas į antradienį vyksiančio Tarybos posėdžio darbotvarkę.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė perspėja: naujas įstatymas – priedanga paprastesniam vadovo atleidimui
„Birželio mėnesį Generalinė prokuratūra nustatė LRT veiklos pažeidimą, jis yra viešas. (...) Mes, kaip LRT taryba, kuri vykdo priežiūros funkciją, natūraliai, generalinės direktorės paprašėme paaiškinimo dėl šitos situacijos“, – trečiadienį Eltai teigė LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas.
„Tas paaiškinimas atėjo į Tarybą ir dabar svarstysime, kokios yra Generalinės prokuratūros nustatyto pažeidimo pasekmės ir kas yra už tai atsakingas. Svarstymo klausimas“, – akcentavo jis.
Susiję straipsniai
M. Jurkyno teigimu, LRT taryba negali nereaguoti į nustatytus pažeidimus.
„Kaip Taryba nuspręs. Klausimas yra labai paprastas – jeigu Generalinė prokuratūra identifikuoja viešo intereso pažeidimą ir reikalauja tuos pažeidimus šalinti, tai priežiūros funkciją atlikdama Taryba negali nereaguoti į Generalinės prokuratūros nustatytus pažeidimus“, – dėstė jis.
Birželį po Seimo Audito komiteto prašymo ir papildomai atsiųstų dokumentų, Generalinė prokuratūra ragino Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją (LRT) pašalinti nustatytus teisės pažeidimus, susijusius su programų pirkimais.
„Nutarime konstatuojama, kad LRT, paskelbusi savo interneto svetainėje ataskaitą apie 2025 m. neskelbiamos apklausos būdu įvykdytus programų pirkimus, neatskleidė joje duomenų apie fizinius asmenis, iš kurių pirko paslaugas, ir dėl visų pirkimų pateikė tik vieną bendrą paaiškinimą, kodėl ši informacija negali būti paskelbta viešai“, – tuomet skelbė prokuratūra.
„Tyrimo metu nustatyta, kad bendro pobūdžio sprendimą neviešinti visų fizinių asmenų – tiekėjų – vardų ir pavardžių interneto svetainėje viešai skelbiamose ataskaitose (…) LRT priėmė neatlikusi kiekvieno konkretaus atvejo (pirkimo) vertinimo ir nenustačiusi individualių aplinkybių, reikšmingų užtikrinant pusiausvyrą tarp pirkimų skaidrumo, viešumo bei tiekėjų teisių bei teisėtų interesų apsaugos“, – priduriama pranešime.
Seimo Audito komitetas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas įpareigoti LRT laikytis teisės aktų reikalavimų ir atskleisti paslaugų tiekėjų – fizinių asmenų – vardus ir pavardes, iš kurių paslaugos buvo įsigytos neskelbiamos apklausos būdu.
Teigta, kad LRT, interpretuodama teisės aktų reikalavimus, laikosi pozicijos, jog fizinių asmenų vardų ir pavardžių atskleidimas, nurodant kiek pastariesiems sumokėta už nacionaliniam transliuotojui suteiktas paslaugas, neva pažeistų asmens duomenų apsaugą, teisėtus tiekėjų komercinius interesus.
Pasak Seimo Audito komiteto, nors LRT dėl tokios savo pozicijos ne kartą buvo kritikuota Valstybinės duomenų inspekcijos (VDI), Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT), taip ir neįgyvendino Valstybės kontrolės (VK) rekomendacijos tokius duomenis paviešinti. Be to, nepateikė duomenų ir parlamentinę kontrolę vykdančiam Seimo Audito komitetui.
ELTA primena, kad Seimas birželį priėmė LRT įstatymo pataisas, kuriose numatoma, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui galės būti atleidžiamas ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių balsų dauguma, jei jis nebeatitiks nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, jeigu padarys šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
Tiesa, Tarybai paliekama pačiai apsispręsti, kaip balsuoti dėl generalinio direktoriaus atleidimo – atvirai ar slaptai.
Dabar galiojančiame visuomeninio transliuotojo įstatymo projekte numatyta, kad generalinis direktorius iš pareigų atleidžiamas atviru balsavimu.
Dauguma įstatymo pataisų nuostatų įsigalios po kelių metų, bet nauja LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarka pradėjo veikti iš karto, kai buvo pasirašytas teisės aktas.