„Apygarda buvo pirmoji instancija, dabar Lietuvos apeliacinis teismas nagrinės. Buvau nustebęs dėl teismo sprendimo, nes jis pasakė, kad, visgi, prezidentas teisus, reikia politinio atšalimo. Teismas kaip pagrindinę teoriją iškėlė, kad pats dalyvavimas rinkimuose sudarė prielaidą prezidentui priimti tokį sprendimą ir neskirti manęs teisėju, nes reikėjo politinio „atšalimo“, – Eltai sakė E. Misiūnas.
„Ministru aš buvau 1043 dienas, viceministru 385 dienas, o rinkimuose kaip kandidatas dalyvavau daugiau nei 50 dienų. Buvo pandemija, nebuvo ypatingos veiklos, nei aš dalyvavau debatuose kaip Valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys. Praktiškai be argumentų teismas pasakė, kad pats dalyvavimo rinkimuose faktas reikalauja „atšalimo“, – pridūrė jis.
Jis teigia, kad pozityvios veiklos faktas negali būti priežastis negatyviai sankcijai.
E. Misiūnas apie Prezidentūros veiksmus: „Sutrypė mano pasididžiavimą būti teisininku“
„Kuo dalyvavimas rinkimuose 56 dienas yra pavojingesnė, imlesnė politiškai veikla nei 1500 dienų ministro ar viceministro pareigose?“ – stebėjosi E. Misiūnas.
Jis mano, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir politiškai angažuotas.
Šioje byloje E. Misiūnas prašo pripažinti, kad prezidentas Gitanas Nausėda nepagrįstai jo nepaskyrė teisėju bei įpareigoti valstybės vadovą tai padaryti, priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
Turtinę žalą sudaro negautas atlyginimas už teisėjo darbą per penkerius metus, o neturtinę žalą ieškovas įvertino 10 tūkst. eurų.
Susiję straipsniai
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) 2025 m. spalio 7 d. priėmė sprendimą byloje Misiūnas prieš Lietuvą, kuriuo nustatė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimą. EŽTT nurodė Lietuvai sumokėti E. Misiūnui 10 tūkst. eurų už neturtinę žalą.
EŽTT konstatavo, kad, teismams atsisakius priimti E. Misiūno ieškinį, iš jo buvo atimta teisė į veiksmingą prezidento diskrecijos įgyvendinimo peržiūrą. Remdamasis minėtu EŽTT sprendimu, pareiškėjas E. Misiūnas pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje.
Atsižvelgdamas į tai, kad Konvencijos dalies pažeidimas konstatuotas civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, LAT nutarė, kad nurodytas pažeidimas gali būti pašalintas tik atnaujinus nurodytos civilinės bylos procesą ir iš naujo išsprendus pareiškėjo ieškinio priėmimo klausimą, pranešė teismas.
ELTA primena, kad E. Misiūnas 2015 m. buvo paskirtas Vilniaus miesto apylinkės teisėju, tačiau jau 2016 m. gruodį jis sutiko tapti vidaus reikalų ministru Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje. Vėliau, 2019–2020 m., jis dirbo krašto apsaugos viceministru.
2020 m. E. Misiūnas dalyvavo Seimo rinkimuose su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Jis nebuvo išrinktas į parlamentą.
Tais pačiais metais E. Misiūnas pateikė prašymą Nacionalinei teismų administracijai iš naujo skirti jį Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju. Prezidentas G. Nausėda jo prašymo netenkino.
Tuo metu prezidentūra šį sprendimą motyvavo tuo, kad asmeniui, kuris nutraukė teisėjo karjerą dėl dalyvavimo politinėje veikloje ir nori grįžti į teisėjo pareigas, turėtų galioti tam tikras politinio „atšalimo“ laikotarpis. Dėl šio sprendimo E. Misiūnas kreipėsi į kelis teismus, tačiau jie atsisakė priimti jo skundus.
Praėjus keliems metams, šalies vadovas kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo dėl E. Misiūno grąžinimo į teisėjo pareigas, tačiau jis teisėju ir vėl buvo nepaskirtas.
Dėl šių sprendimų E. Misiūnas tuomet kreipėsi į EŽTT.
Dabar teisininkas dirba advokatu.